Pienmėgys

Tuomet taip. Bet juk ir šiene sausų medžiagų kiekis svyruoti gali??

Jūs labai keistai klausiate, kolega... Juk svoris pagrinde nuo drėgmės priklauso.. Kiek vytinsit... Va, jūsų buvęs 250 kg rulonas, truputį mažiau pavytintas, gali ir tuos 300 parodyti.. Ar manot, kad visada vienodai pavytinti pavyksta??

O kokio dydžio gabaliukais smulkinama?? Pašaro kokybei iš tikro įtakos mažai turi, tik susipaudus geriau, gali ir susifermentuoti (užsikonservuoti) geriau. Bet va pieno rodikliams tai turėtų turėti įtakos.. na ir kad primilžiui gali turėti įtakos irgi negalima paneigti..

Kolegos kakur čia rašė, kad keturių mėnesių telyčaitė susikergė...

Šiaip tai ne amžiaus o svorio...

Šiaip tai skirtingo svorio nelabai rekomenduojama laikyti kartu.. Turėsit daug vargšiukų.. To stacionaraus aptvaro į kelias dalis padalinti negalima??

Įdomūs tie vokiečiai... Na, nenuragintos, tai streso nepatyrusios.???nuraginimo metu?... O šeriant TIK šienu, koks jis geras bebūtų, šiuolaikinių genetinių rodiklių karvę labai lengva po apsiveršiavimo padvasinti.. Ji gi pieną duos ėsdama save.. Kadangi iš TIK šieno, maisto medžiagų produktyvumui tikrai neužteks... Bus taip, kaip ganėtinai tankiai buvo 2004- 2006 metais, kai mūsų ūkininkai ir bendrovės vežėsi didelio genetinio potencialo karves, o šerti dar nebuvome išmokę..

Na ne, tikrai ne.. Senoje žolėje didesnis NDF (visa ląsteliena, t.y.celiuliozė, hemiceliuliozė ir ligninas).. ir nors tinkamo dydžio gabaliukais susmulkinta tokia žolė gerina atrajojimą, bet suėdama jos žymiai mažiau. Yra tokia amerikietiška geležinė taisyklė:- Kuo didesnis pašaro NDF, tuo mažiau šio pašaro gyvulys suės, ir kuo didesnis pašaro ADF, tuo mažiau šio pašaro gyvulys suvirškins.. Pašare maisto medžiagų yra 100 proc, ir vienai kažkuriai daliai didėjant, kitos turi proporcingai mažėti. Didėja ląsteliena, mažėja baltymai ir cukrus krakmolas

Viduriuoti gali ir maitinant pieno mišiniu, skirtu ėriukams.. nes aplinkoje pasitaikė užkrato, ir ėriukas susirgo.. Reikėtų su pieno pakaitalu kartu pagirdyti elekrolitais, bet čia daugiau vietinio veto reikia, nes turi būti nustatyta, kas užkratas.. Iš palubės nelabai galima ką patarti, gyvulio ir išmatų nemačius, ir dataliai ligos pradžios ir eigos nežinant..

Pieno produktų kainos šiandienos prekyboje neaugo. BAT IR NEKRITO!!!! https://www.globaldairytrade.info/en/product-results/

Permeatas vienas iš tų baltymų.

Pirma, Vilkyškių statybos Tauragėje daugiau pieno nereikalaus, nes ten statomi įrengimai ne pieno, o išrūgų po sūrio gamybos perdirbimui. Dviejų rūšių išrūgų baltymo gamybai, kurių niekas baltijos valstybėse negamino (išrūgos buvo kaip ir gamybos atlieka. Kita vertus, apie milžiniškas investicijas paskelbė ir į Vilkyškių grupę ieinanti Kelmės pieninė, ir Rokiškio sūris, ir Marijampolės pieno konservai.. Matomai (ne) gerbiami perdirbėjai mato šviesą tunelio gale.. Ir matyt, visai neilgo tunelio.. Ir visiškai kitas dalykas, kad ir pieno gamyba ir jo perdirbimas Lietuvoje neturi VISIŠKAI jokios reišmės pieno ir jo produktų kainoms globaliniu, pasaulio mąstu.. Jei kas man pasakytų, kas iššaukė tą šuolinį sūrio klasės pieno kainų didėjimą (tiesa, vakare truputį krito) tas būtų labai gudrus... nes šuolis buvo tikrai ryškus

Matyt, tas airių pieno gamybos didėjimas Čikagos biržai įtakos nedaro... Nes ten ne vien airių, o viso pasaulio žaliaviniu pienu prekiaujama.. Ryt bus prekyba Global dairy trade sistemoje, poryt ryte matysim pieno produktų kainų rezultatus..

Žiauriai staigiai pradėjo kilti pasaulinė žaliavinio pieno kaina;- http://www.cmegroup.com/trading/agricultural/dairy/class-iii-milk.html dėl aiškumo reikia žiūrėti liepos mėnesio grafinį vaizdą, kaina nurodyta doleriais už CWT (100 svarų, arba 45,4 kg)

Nemėgstat skaityti, ar ne?? Trūksta daug ko, įskaitant ir kalcį.. Jį reikėtų atidavinėti grubiai maltos kreidos (kalkakmenio) forma... Ir nemėgstančiam skaityti pasikartosiu:- Kad tą kalcį paukščiai įsisavintų, formuotų lukštus, reikia vitaminoD3.. Ir daug daug ko dar...

Gal pabandysiu paaiškinti paties klystkelius paprastu pavyzdžiu... Kad suformuoti kiaušinį,be baltymų ir energijos, vištai reikia daug kalcio (kombinuotame pašare vištoms jo kažkur 9 procentai).. Taigi, kombikorme kalcio yra, kviečiuose ir bulvėse- pėdsakai... Kad višta tą kalcį įsisavintų, reikia vitaminoD3.Kombinuotame pašare jo yra, kviečiuose ir bulvėse- pėdsakai.. Taip pat vištai, kad dėtų, reikia krūvos kitų vitaminų, kitų mineralų, turi būti subalansuotos amino rūgštys baltymų gamybai.. Todėl gerai subalansuoto kombinuoto pašaro dedeklei vištai reikia kažkur 120-150 gramų dienai (priklausomai nuo pašaro baltymingumo ir energetinės vertės) Jūs gi siūlot čia mums parekomenduoti jums būdą, kaip jums jūsų vištas laikyti pusdvasiu.... nes jums 92 proc dėslumo nereikia... Na, nebūna taip, kad šiuolaikinų genetinių produktyvumo savybių gyvūnai gerai jaustūsi, šeriant kuo papuola..

Jiems priklauso iš jūsų pinigus gauti. O jums priklauso už tuos pinigus iš jų kuo daugiau išsireikalauti.. Faktiškai nepriklauso. Bet BA, KG,JG, Imlitex, tai daro.. Anksčiau viena įmonė ir savo prietaisą turėjo, kadangi Dotnuvos klystkeliai įkyrėję buvo..

Tai jei malatės, spauskit vadybininką, kad tyrimus rulonų padarytų.. Jei nedaro, keiskit į kitą malūnų tiekėją, kad tiek netaupytų, ir tyrimus darytų..

Taaaip... yra lūkesčiai... O prieš pradedant laikyti vištas, pagalvoti apie tai, kaip šersite, laiko nebuvo??

Žodis "visada" čia ne vietoj.. Nes būna ir kitokių nuomonių.. Ir ne kiekvienas mano, kad pasakojimas apie savo ūkį teigiamai yra pasipūtimas.. Įlindau ne į savo sritį čia..

Mobiliu malūnu iš nieko nesinaudojat? Šiaip tai jau po gero mėnesio bus galima suprasti kas gavosi... Nors rulonai vienas nuo kito vistiek skiriasi..Visi tyrimai daugiau tranšėjoms skirti.. Ir tos tranšėjos dar teisingai sudėtos turi būti, kad visam sezonui įsivaizdavimas apie pašarą būtų..

Vat man kažkaip čia .... matyt, jau senas ir bukas esu... Žmogus pasakė, kad patenkintas savo darbščia šeima ūkiu, ir aplinka ... Ir kolegoms tai žiauriai nepatiko.. Jei būtų verkęs, bliovęs, ir guodęsis, kad aplink visi blogi ir vagys ir jis baigia bankrutuoti ir tuoj emigruos į Vakarų rojų, tada būtų buvę normalu ir visi būtų "laikus" dėję???

Šiaip tai Dotnuvoj institute tiria (tiesa, kartais tyrimai ne juoką, o isterišką žvengimą kelia), Veterinarijos akademijoje nutriciologijos laboratorijoje tiria, tik ten labai pasislėpę jie, ieškoti reikia... Na ir konsultavimo tarnyba mobilią dėžę vežiojasi.. Dotnuvoje vienas pavyzdys turėtų į EUR 10 išsitekti.. Šiaip tai didesni ūkiai paprastai kokių žaliavų tiekėjus pareketuoja ir tiekėjai ištiria Dotnuvoje...nemokamai.. Tik, kaip jau sakiau, į tuos tyrimus reikėtų kritiškai žiūrėti.. nors ir žmonių su moksliniais laipsniais jie pasirašinėjami, bet..

O kas pas mus tikrą šienainį pasigamina?? Juk šienainio rodikliai pakankamai griežtai apibrėžti literatūroje... Praktikoje, deja, sunku tikro šienainio sutikti.. Pvz SM turėtų būti 40- 45 proc (ne daugiau ir ne mažiau) NDF iki 40 (žolė jauna) baltymai turėtų ne mažiau 18 proc būti (tame tarpe ir varpinėms) Kas esate tokį pasigaminę?? Kad visi rodikliai atitiktų??