ssenelis

Nesiginčiju del vegetacijos,gal kur ir įšalo mažai belike.Pas mane kur kasiau augalus atitirpe 2,5cm.Todėl manau kad sušalusioj žemėj negalėjo užaugti tokio ilgio šaknelės

Šiandien kituose svetainėse perskaites,kad kviečiai jau leidžia naujas šakneles,nustebau.Žemė pilnai įšale,pirma diena teigiama temperatūra,negali taip būti.Kadangi prie namu yra pasėta ž.kvietrugių iškasiau kelis augalus,nuploviau ir tikrai po 2-3 šakneles ant kiekvieno augalo.Vienos šaknelės ilgis 42mm ir galas dar įšale Padariau išvadą vegetacija prasidėjo sausio mėn.,o dabar dar nevegetuoja.Gal yra kitokiu aiškinimu?

Būtent taip man ir buvo prieš kokia 20 metų. Auginau triušius ir turėjau prisiveisęs gal per 100. Kur jau tinkami parduoti pardaviau mėsai, o kur maži paleidau į lauką, nes užkniso su jais žaisti, jau šiaip visokių gyvulių tuo metu turėjom nemažai. Ką tik pasodintas sodas buvo. Pasidarbavo šėtonai neblogiau už kiškius. Teko pusę sodo atsodinti. Kadangi teko anksčiau jau gerokai dobilus auginti, tai su plūgu nekas gaunasi su jais jei auginant iki žydėjimo. Būna tankūs, sugula, susisuka nuo vėjų ir net be priešplūgių ne arimas gaunasi o žaidimas. Reiktų kažkaip smulkinti. Gal pigiau prie visų korpusu uždėti atpjovimo diskus. Tada lengvai užarsi bet kokią žalią masę ir arimas bus gražesnis.

Tikrai duoda ir dar daugiau.Tačiau auginti labiau verta raudonuosius dobilus,nes pigesnė sėkla ,daug lengviau išauginama,kelis-kart didesnis žalios masės derlius. Kaži kaip reiktų protingiau susidorot su dobilų žalia mase? Pats vis žadu juos auginti ir vis prisibijau. Suskusti vargu ar pavyktų jei priauginus daug masės. Sugultų aišku. Geriausias būdas būtų kelis kartus per metus smulkinti ir paskleisti. Su kuo kaži būtų pigiausias varijantas. Gal kas bandėt? Pirmą žolę reikia nupjauti iki birželio pradžios,kad nesubręstu piktžolių sėklos.Geriausia dalgine šienapjuve,žolės būna nedaug,kurią atolas lengvai perauga.Antrą žolę užarti reikia per pilną žydėjimą,apie liepospabaiga Geriausia žolę smulkinti,bet neturint priemonių,galima tiesiogiai plūgu nuėmus priešplūgius.Dobilai greitai mineralizuojasi ir dirva lengvai paruošiama žieminiams

Tikrai duoda ir dar daugiau.Tačiau auginti labiau verta raudonuosius dobilus,nes pigesnė sėkla ,daug lengviau išauginama,kelis-kart didesnis žalios masės derlius.

r0landas 35 rašė per neapdairumą palikau chemiją nešildomoj patalpoj. CYCOCEL,PUMA UNIVERSAL ir GALERA.Cycocel sutirštėjęs bet ledo nėra,Puma dar tirštesnė bet ledo irgi nėra.o Galera -ledas.kokia išeitis ?Naikinti ar dar galėsiu naudoti?gal kas esat susidūrę?kaip veiksmingumas? CYCOCEL užšaldyta teko nauduoti daug kartų -skirtumo nepastebėjau.Kitus reikia žiurėtį ar iškrenta nuosėdos.Jeigu jų nėra turėtu būti veiklios.

Šaknys nutrūksta žieminių augalų,ypač pirmų metų dobilų,ž.kvitčių.Kada šaknys įšalusios o viršutinis žemės sluoksnis atitirpes ir naktimis vėl šaldamas viršutinis žemės sluoksnis plečiasi ir nutraukia įšalusias šaknis.Vasariniuose žemė slūgsta kartu su augalu ir jo šaknimis .todėl nesuprantu kaip jos nutrūksta

Nesuprantu,kaip pavasarį susigulėdama žemė nutraukia augalų šaknis?

Laiku panaudotas CCC skatins krūmyjimasi,bet daug šalutinių ūglių blogina grūdų kokybę ypač saiko svorį.

Šiandien vaikščiodamas po kviečių lauką skaičiavau tankumą ir stebėjausi koki milžinišką krūmijimosi potencialą turi kviečiai.Iššalusiose plotose kur likę pavieniai augalai iš vieno krūmijimosi mazgo,suformavo net 36 stiebus ant kurių subrandinti grūdai.Produktyvių varpų apie 16 Todėl pritariu nuomonei kad sėklos normą iki 3mil.mažinti galima.Tik čia bėda kita:pav.mūsų amazone sėjamosios išsėjimo aparatai neskirsto tolygiai .Mažinant normą ritinėliai sukasi lėčiau, bet grūdus vis tiek išberia kartais po 2-3.Jeigu Vienoje vietoje sudygs keli grūdai jie suformuos tik pat stiebų kiek ir vienas To pasėkoje mažas tankumas

Atgaivinsiu ir pratesiu sena tema Sakau pasisverinesiu siu metiniu kvieciu 1000 seklu svori seklai ir ziuriu 64g Tai ka negi sejant 5mln i ha su 85 proc daigumu lauke reiks seti 376kg i ha? :shock: Įdomu butu žinoti kokios veislės kviečiai subrandina tokio stambumo grūdus

Kažkodėl diskusijose apie žaliąją trąšą niekas nemini raudonųjų dobilų.Juk,tai kultūra kuri atitinka visus žaliajai trąšai keliamus reikalavimus.Turi galingą šaknų sistemą,kuri iš gilesnių sluoksnių paima varpiniams neprieinamas maisto medžiagas.Azoto kaupime nusileidžia tik liucernai.Nesunku užsiauginti sėklos,kuri būna daigi iki 10m.Pigi auginimo technologija.1,5 metų nemindoma dirva.Dobilų šaknis labai mėgsta ir sparčiai dauginasi sliekai.Vienas minusas neauga smėlio ir didelio rūgštumo žemėje

Ir manę sudomino ši diskusija. Tema aktuali,o ateityje bus dar svarbesnė.Ypač augalininkystės ūkiams,kur vyrauja grūdinės ir rapsai.Šiemet pavasarį teko stebėti žieminių pasėlius,kurie visą mėnesį negalėjo įsisavinti azoto.Žemė darėsi panaši į žemėlapį. Propaguojamas gilus žemės purenimas naudingas,tik esant sausam podirviui.Laikas tik po derliaus nuėmimo,kada labiausiai trūksta Žemė tuo laiku retai būna sausa ,nekalbant apie tam reikalingos technikos stygių ir k. Todėl, geriausia išeitis taisyti dirvos struktūrą tarpiniais kryžmažiedžiais augalais,bei užimto pūdymo kultūromis. Pradžiai tiek.

Kai Smetona bėgo iš Lietuvos man jau buvo 3,5m.,dabar greit 74.Galėčiau visus jus vadinti vaikais ir anūkais.Pradėjau ūkininkauti pas tėvus 32 ha,baigiau 70-es sulaukęs 150 ha savo ūkyje.Dabar valdau nepilną hektarą.turiu mitsiubischi 20 AG traktorių.visą inventorių,dirbu savo mlonumui ekspermentuoju ir džiaugiuosi.kaip gera gyventi Lietuvoje .Senai skaitau jūsų diskusijas.seku mokslo naujoves.džiugu kad tobulėja technika technologijos.tik žemė jeigu ir keičiasi,deja ne į gerąją pusę.

Klausimas buvo.ar sėjos laikas turi įtakos javapjūtės pradžiai? Vienareikšmiškai taip.Tręšimas,fungicidai, retendantai,mikroelmentai,veislės,žiemojimas ir dar daug kas įtakoja pjūties laiką,bet kalba eina apie vienodas sąlygas.