drapox

http://www.youtube.com/watch?v=gs2hJC353CI Manau kyla kaina dėl tokių vaizdų. Vis daugiau randų straipsnių, jog stiprokai apšalę žieminiai javai. Tai va įdomu kokias teritorijas tokie vaizdai apima, nes LT ir PL tai čia tik lašas jūroj, manau nieko negalintis įtakoti. Nu gal vietinėj rinkoj kelias dešimtis Lt.

Kitoj temoj buvo kalba apie Cicocel ir jo naudojimą. Kaip ir žadėjau, susiradau vokiškas technologijas. Žieminiams kviečiams ten pirmam purškimui naudota Cicocel 1 l/ha. Antram purškimui Cicocel 1,2 l/ha + Moddus 0,15 l/ha. Aš pats asmeniškai jau daug metų naudoju panašiai, tik antram purškimui Cicocel mažesnę normą, ty apie 0,5 l/ha, o Moddus didesnę 0,2-0,3 l/ha pagal situaciją. Pas vokiečius didžiausią Cicocel normą užfiksavau 1,5 l/ha ir pasėliai stovi gražūs kaip mūras.

Ne sakau, kad visi JD labai blogi, Pavyzdžiui turim 2 traktorius 7530. Tai mes jais labai patenkinti. Ir galios žiauriai daug, gera trauka, kuras ne taip baisiai valgomas, minkštas ir malonus traktoriukas. O vat tas 7930 - tai pragaras . Sakiau sekančią savaitę laužiu dojų. Vienas žmogus pasakojo, kad jam irgi buvo atbukęs 7930. Bet kai po 500 ar po 1000 moto valandų perreguliavo vožtuvus, - tai ir trauka atsirado ir kuro ne betiek rijo. Sakau, gal ir mano tam balvonui kažkas panašaus yra .... Kai lietuvaičių požiūris į traktorius kaip į F1 bolidus, tai gal sakau kokias gamyklines "cielkas" į juos montuoti pradėjo, kaip anksčiau į IŽ motociklus.

zino todel, kad planuoja busima derliu ir tresima pagal ji, nes kitaip palaidas darbas gaunas Teisingai. Kitaip aplamai ne ūkininkavimas gautūsi, o neūkiškumas, nes viskas tarpusavyje susiję: prognozuojamas derlius ir jo kokybė, darbai, tręšimas, pesticidai, terminai ir visa kita.

Pagal užklausimą ir atsakysiu nuo 2,5t/ha iki 6 t/ha Kadangi kviečiai po kviečių ir nieko nerašoma apie pesticidų naudojimą tai galima priimti, kad jie nebus naudoti, kaip ir PK tręšimas, tai aš prie tiek duomenų nuleisčiau kartelę: nuo 2 t/ha iki 4,5 t/ha. Čia klausimas užduotas maždaug toks: sėdint metus belangėj pasakyti koks oras kitoj žemės rutulio pusėj.

panasu jog stato klizma nabasnikui... Pritariu. Pagal bendrą vaizdą tokius tik atsėti. Dar klaida, kad beriama vidurdienį kai saulė virš galvos ir paviršius atkaitintas. O ir pats tręšimas nesąmoningas. Lėtai važiuoja-kuro deginimas. Galulaukes pirma reikia atsisėti, o ne apsisukinėti tręšiant. Kiek tada trąšų supilama į apsisukimo pusę?

Praktika rodo, kad tik kas treti metai nepražioplinu tinkamos progos pirmam tręšimui. O po to jis nusikelia bent 2-3 savaitėm ir jau vegetuojantys augalai bent 1 savaitę ar daugiau badauja. Visa tai kerta ne vien per mūsų kišenę. Derlių suplanuotą vistiek norim gauti. O kai pirmas tręšimas suvėluotas, po to tenka atiduoti daugiau azoto. Kas daugiau užterš gamtą ar 150 kg/ha salietros atiduotos laiku, ar 300 kg/ha pavėluotai, tai čia dar didelis klausimas. Ir tie 300 kg dar nelabai kompensuos prarastos derliaus dalies. Siaip as uz mazesnes normas ir uz didesni tresimo skaiciu Aš irgi už mažesnes. Greičiausiai pirmam tręšimui naudosiu tik apie 100 kg/ha salietros, gal kur 20 kg daugiau. O tuos 300 kg turėjau minty, kad mažiausiai tiek reiks išberti, kad kompensuoti jau prarastą derlių dėl suvėlinto tręšimo, jei anksti patręšti nepavyksta. O kaip tik į temą šiandien buvau atkasęs straipsnį apie azoto išsiplovimą gal ŽI bandymų. Kuo didesnėm normom tręšiama, tuo didesnis išsiplovimas azoto gaunasi procentaliai, nekalbant apie bendrą išplautą N kiekį, kuris prie didelių tręšimo normų siekia 32 kg VM/ha. Žodžiu išberi 300 kg/ha salietros, o beveik 100 kg/ha nuplaukia drenažu. Už tai aš ir sakau visada ir pats taip darau, kad: lučšie sorok raz po razu, čiem za razu sorok raz. Rusų patarlė. Kas nemoka rusų, išvers tėvai. Arba yra visagalis google vertėjas.

sutinku su visko ka cia pasakei bet v kvetciams as situ augimo reguletoriu nebenaudosiu nekada , kvetrugem kad ir smeline jie tikrai pades z kveti purskiau ir purksiu su sito ccc bet v kvetsio ne senais laikais per klaida ispurskiem po 2 litrus ant mulano kvieciu cikcelio iskarto galvojom kad teks aparti bet par javapjute kai pasverem derliu is 1 h buvo 7.3 tonos bet aisku buvo pasarekas su 2l cycocelio turi dideli kelmu skaiciu, kurie jau vienas su kitu konkuruoja, todel nesugeba uzauginti dideliu grudu ir sukaupti daug baltymu, idomu butu badyma padaryti, kas labiau apsimoka, ar 7.3t pasariako, ar 5 ekstra - su visom auginimo sanaudom Bijau dabar suklysti, bet sakyčiau, kad vokiečiai naudoja Cikocelio 1,5 l/ha ar net iki 2l/ha, žieminiam kviečiam vienam purškimui. Neberandu nuotraukų kur buvau DLG parodoj nusifotkinęs. Jei surasiu galėsiu patvirtint ar paneigti tai.

Kad atsinaujinus vegetacijai augalas jau turėtų ką valgyti. Tai reiškia prieš vegetacijos pradžią, pagal oro sąlygas. Kitas dalykas, tai jau atsinaujinus vegetacijai dažniausiai jau neįvažiuosi į dirvą, arba jei įvažiuosi tai labai ją išdarglosi. Kolkas orus prognozuoja panašiai tokius: http://www.meteoprog.lt/lt/review/Kupiskis/ Jei laukiant pilno įšalo išėjimo tai gali užtrukti. Kartą kasant namui pamatą įšalo radom dar gegužės 10d. Aišku giliai, bet jo buvo dar apie 10cm.

Tikrai taip. Su vienu pdf jie nesusitvarkys, visgi dar 80 proc reikia sumažint NOx, todėl naudos kažkiek adblue. Bet mažesnį kiekį. Drapox - o pas tave tik scr ar yra ir egr? CNH pareiškė, kad ir nuo 2014 liks tik prie scr. Faktas, kad šitos sistemos kels didžiulį galvos skausmą vartotojams. Pas mane tik SCR. Metai parodys ar tai neužknis. Kaip sakant, nepabandęs nesužinosi. Galvos skausmas ko gero bus mums ir piniginės ploninimas, nes kiekvienas prie traktoriaus dadėtas niekutis turi savo kainą.

Praktika rodo, kad tik kas treti metai nepražioplinu tinkamos progos pirmam tręšimui. O po to jis nusikelia bent 2-3 savaitėm ir jau vegetuojantys augalai bent 1 savaitę ar daugiau badauja. Visa tai kerta ne vien per mūsų kišenę. Derlių suplanuotą vistiek norim gauti. O kai pirmas tręšimas suvėluotas, po to tenka atiduoti daugiau azoto. Kas daugiau užterš gamtą ar 150 kg/ha salietros atiduotos laiku, ar 300 kg/ha pavėluotai, tai čia dar didelis klausimas. Ir tie 300 kg dar nelabai kompensuos prarastos derliaus dalies.

Ant kanistrų prisiskaitęs iš viso neturėsi kur pesticidų dėti. Kai kurių rašo nenaudoti humusingoj dirvoj, durpynuose, smėlynuose, kai sausra, kai šalnos, po šalnų ir kai numatomos šalnos, su rasa, kai karšta, kai temperatūra neatitinka nurodytos ir tt. Svarbu žiūrėti į svarbiausią informaciją. Čia kaip ir su vaistais. Kai perskaitai instrukciją, tai tiek jie gali sukelti visokių ligų ir komplikacijų, kad tik savižudis galėtų juos vartoti. Smėlynuos tikrai nelogiška naudoti augimo reguliatorių, nes ir toną salietros ant ha supylęs ten kviečių ko gero neišguldytum. Su durpynais problematiška irgi. Dauguma pesticidų juose neveikia. O sugulti gali. O ir aplamai kviečiams tai netinkama terpė, aišku durpynas durpynui nelygu, bet...

Truputį netaip viskas bus. Jie paliks dabartinę sistemą ir dadės scr, kurio reiks mažesnio kiekio. Galim pavydėt australam, kuriem case tiekia traktorius su tier 2 varikliais dabar. Jokių egr ir scr. ar tikrai taip? atvirai sakant nesigilinau, bet praktiškai sunkiai įsivaizduoju, kaip vienam variklyje tai suderinti ir kam iš viso to reikia. Faktas kad TIR 1 variklis valgo 10% mažiau kuro nei TIR 3 taigi riba nuo kurios apsimoka naudoti SCR yra ten kur tie 10% atperka išlaidas AdBlue. Logiška? Taigi tą visi ir daro mažiukus variklius ir toliau kankins su EGR o didelius (kur 10% kuro jau pakankamai rimtas kiekis) aprengs SCR. Irgi man rods logiška. O vat kur logika kišti į vieną variklį abi sistemas tai neįžvelgiu. Na iš VBS agentūros ir aš tai girdėjau. Ir SCR ir EGR ir abiejų šių sistemų katalizatoriai bus naudojami ir tikrai ne vien JD, bet ir kituose traktoriuose nes nuo 2014m. dar griežtės dujų emisijos reikalavimai, kitaip nesigaus. Taip, kad pats laikas įsigyti traktorių dar kol kas su viena iš šių sistemų.

Priekis pakilo per 4", kas yra per 10 cm. Galinė dalis pažemėjo 4" dėl mažesnio ratlankio, bet paaukštėjo 26cm dėl aukštesnių padangų. Visumoj paaukštėjo apie 16cm. Jau gali pasiskaičiuoti kiek kalorijų sudeginsi per visą eksplotaciją laipiodamas į aukštesnį traktorių. Vienu žodžiu bus mažesnis pilvas, kas yra gerai. Ypač kai jis pas mane toks didelis tai reikia degint kolorijas Galima buvo ir nekeisti tu ratu su padangomis bet relei sukibimo plotas su žeme nedaug bet padidėjo o tai yra gerai Padidėjus padangos deametrui padidėjo sukimo plotas, be to aukštesnio profilio padangom galėsi laikyti mažesnį slėgį, kas irgi didina sukibimą.

Ne iš pirmo jau girdžiu šitai, tai kažkaip keista. Mačiau vasarinius kviečius ir 1 l/ha Cikoceliu purkštus ir pats jį naudoju jau gal 20 metų, ir vieną ir mišiniuose žieminiams ir vasariniams kviečiams, bet kaip tai jokių problemų. Tiesiog gal naudojat ne laiku ir netinkamai. Cikocel aštrus produktas. Nereiktų su juo naudoti jokių trąšų. Kitas dalykas, jei lengva žemė tai matyt smėlis. Tokioj žemėj vargu aplamai ar reikalingas stiebo trumpinimas, nes vasariniai kviečiai nemėgsta sausų žemių ir taip bus žemi.

Manau, kad tinka abu varijantai ir plius dar optimaliai.

Kaip jau minėjau tokį sprendimą ketinu priimti atsižvelgdamas į orų prognozes ir pastarųjų 8 metų orų istoriją išsamiai išnagrinėjęs. O tręšiant nieko dar nemačiau ir man visai neįdomu kaip darys kiti, dirbu savo galva. Galiu užgarantuoti, jei nepasitręšit iki kokios kovo 15d, tai taip ir liks netręšta iki balandžio, nes šiandien pažiūrėjau, kad ta prognozė numato dar didesnes šilumas, net iki 14 dienom ir 4 pliuso naktim, jau nuo kovo 20d. Nebent šaltas rytų frontas padarytų kokių korekcijų oruose.

Priekis pakilo per 4", kas yra per 10 cm. Galinė dalis pažemėjo 4" dėl mažesnio ratlankio, bet paaukštėjo 26cm dėl aukštesnių padangų. Visumoj paaukštėjo apie 16cm. Jau gali pasiskaičiuoti kiek kalorijų sudeginsi per visą eksplotaciją laipiodamas į aukštesnį traktorių. Vienu žodžiu bus mažesnis pilvas, kas yra gerai.

Keistai tręši. 92 N be jokio PK, tai čia ir negali nesugulti. Nieko čia keisto. Jei ir sugulė, tai tik nuo N kiekio ... Jei su PK toks N kiekis nebaisus. Prisimink nuo ko tvirtėja stiebas. Geriau būtų ištręšęs visą lauką su mažesne norma PK ir N ir būtų buvę normalūs miežiai. Sugulimas miežių derlių mažina skaudžiai.

Tai gal iš rudens nebuvo patreše Jeigu dabar duoda 400 kg, tai P 64 kg i ha tikrai bus per mazai, kaip ir K. Kitas dalykas - dabar patrestas P ir K augalai paims ne anksciau kaip po 2 menesiu. Idomu apie ka galvoja tos imones savininkai. N tikrai issiplaus kazkiek. Ar ta rizika atsipirks ar ne bus aisku tik po 2-3 savaiciu. Viskas čia gerai. Sniego nebėra. Kritulių prognozuoja, bet nedaug. O atšilimas numatomas ilgalaikis. Tik dozės aišku kosminės. Bet reikia prisiminti, kad jiems trąšos pigesnės, mes perkam iš jų jau su antkainiu. Taip kad kiekvienas daro kaip išmano. Greičiausiai didele doze bando gaivinti kviečius, o jei nepasiseks, tai bus tręšimas atsėjimui kita kultūra.

Jei bent 3 metus nedavei PK arba davei labai mažai, tai nelabai gal kas ir dirvoj likę. Ką atiduosi šiemet ypač P gali paimti labai mažai, daugiau liks kitiems metams. Kai išsinuomodavau kokias seniai nenaudotas žemes, kol atitręši per kokius 3 metus, derlius būna ženkliai mažesnis. Bet jei netręši, kitamet vėl atsidursi tokioj pat situacijoj. Geriausiai aišku išsitirti žemes.

Žiūrint kiek tręši, kokį derlių planuoji. Jei planuoji kulti iki kokių 4,5 t/ha, tai reguliatoriaus net nereikia. Jei iki 5,5 t/ha patariu nupurkšti nors 0,5 l/ha Cikocel (Stabilan). Jei planuoji dar didesnį derlių reiktų naudoti bent 0,8 l/ha Cikocel. Vasarinių kviečių grūdų kokybė paprastai būna labai gera, todėl neverta rizikuoti kad sugultų.

Šaltas frontas iš rytų šiek tiek dar gąsdina ir gali orai pasikeisti netikėtai. Bet kai tik didieji šalčiai atsitrauks manau reiks bandyti tręšti. Pagal paskutines prognozes tas ko gero bus pirmadienį arba antradienį. Nes po to prognozuojama ilgalaikė šiluma apie 10 laipsnių dienomis, o ir naktimis apie 0. Vegetacija prasidės, o įvažiuoti nebeišeis. O tokio stovio kviečiams trąšos padėtų greičiau atsigauti. Pamenu kai DLG parodoj Vokietijoj paklausiau ar ne ant sniego išbertos trąšos vasario 25 d., atsakė, kad sniegas buvo ką tik nutirpęs. Gal ir pas mus jau sąlygos artėja prie pietesnių kraštų. Kuo mes kitokie? Manau galim tręšt.

PK reikia stenktis berti kas met panašiai vienodai. Taip palaikysi vienodą įtręšimą ir paskaičiuoti bus lengviau. Pagal paėmimą neką paskaičiuosi, nes P gali paimti 10%, o gali ir 50% nelygu oro sąlygos. K irgi paims nevienodai.

Aš galvoju ir darau kitaip. Ypač tais atvejais kai PK nepakankamai patręšta iš rudens. Galima rasti ir tyrimų tuo klausimu. Kalba eina apie kviečius, bet tas esmės nekeičia: http://www.valstietis.lt/Pradzia/Naujie ... us-priedas