drapox

Daugelis šymet skundžiasi kviečių daigumu. Gal čia galima bus rasti atsakymą, kas negerai grūdų laikyme ar kūlimo laike, kad jie tapo nedaigūs. http://www.lzuu.lt/nm/l-projektas/aug_m ... e_s/39.htm

Dabar tai ko gero kad ir negamina, bet maniškis tai buvo berods 1956 metų gamybos. biski sena tema, bet isiterpsiu - jei tie platforminiai kratikliai tokie blogi, kaip tada gauna sertifikata tokiam nasumui ir svarai? nu juk negali visko nusipirkti... O kuo tie kratikliai blogesni už kitus? Nematau jokių problemų. Bent jau vakarietiškam analoge Volvo Aktiv viskas okey su tais kratikliais.

Nu jo, durniuojam kaip kas sugalvojam. Kažin keli ten tie švedai pila po 500 kg/ha salietros per kartą, net ir 400 manau keli ir tie kur smarkiau durniuoja. Nes vokiečių technologijoj aš matau tik iki 70 kg VM azoto vienu metu tokiu metu. Nu aišku ir vokiečių tikriausiai yra visaip durniuojančių. Turint minty, kad pagrindiniam tręšimui dar manau ankstoka, tai tokios dozės manau tikrai didokos. Dabar laikas toks tarp startinio ir pagrindinio tręšimo ir dabar manau pakaktų 150-200 kg/ha salietros, o jei startinio tręšimo nebuvo 200-250 kg/ha. O norint daryti rimtą pagrindinį tręšimą iki 50% azoto normos manau reiktų atiduoti jau balandžio mėn., kai augalai turės rimtesnes šaknis. Bet aš irgi savaip durniuoju. Galvokim savo galva. P.S. Be to ir orai apsistojo ties vidutiniais daugiamečiais, o keletas dienų mėnesių sandūroje numatoma net gi šaltesnių už daugiametį vidurkį su sniegu, šlapdriba. Taip kad su didelėm azoto dozėm manau reiktų dar atsargiai.

Jis tai net ne ūkininkas, pardavėjas. Plūgai parvežti iš vakarų buvo ir išardytos lingės. Nereikia manau lygint surudyjimo 3 metų ir 20 metų. Jei kas keičia plūgus kaip kojines kas antri metai, tai jam net ir kaltai gal nespėja sudilti, nekalbant apie lingių surudijimą ar susėdimą. Apie spyruoklių susėdimą ir aš pats tiesa sakant nepagalvojau ir ilgą laiką jų neatleidinėjau ant žiemos, kol nedasipirkau papildomo korpuso ir nepalyginau jų su naujesne spyruokle. jei nusipirksiu,tai dekui uz patarima,kad ne sezono metu spyruokles atleist,apie tai nepagalvojau,o logikos tame yra manau. O ir taip,paskaites tavo komentara,kazkaip geriau pasidare,kad vat ir su fraugde art galima ilgai ir laimingai 3ju korpusu paprasta fraugde pirkt ruosiuos su kverneland korpusais. O prie traktoriaus,tai mtzoko. Su trijų korpusų Fraugde mano tėvas su MTZ aria. Viskas gerai, tik pasidarė kažką plūgo priekiui prilaikyti, nes ant plaukėjančios arti reikia jei nėra pozicinio, kitaip išlauši ratuką.

Nu o aš mačiau pas vieną plūgų pardavėją linges ant tiek supuvusias, kad vos ne kiaurai skylės. Jei lauke laikant tai kitaip ir būti negali, iš tų tarpų tarp lingių vandens ir su kompresorium neišpūsi.

Consul gamykliškai buvo 6mm. Dominator 96 pasidariau 4,5mm. Sakyčiau labai gerai. Rapsiukas švarutėlis, nepalyginsi su reguliuojamu.

geriausiai but issibandyt,tada pats matysi,jeigu spyruokles nenuvargusios tai dirbsi,vis geriau nei nieko,svarbu kad plugas y zeme lystu kad nera galimybes isbandyt. Bet is foto matosi,kad spryruokles nesuvargusios labai. Nedaug suverztos. Nebent kitas variantas,kad atleistos. siom dienom zadu nulekt gyvai paziuret,bus geriau gal matyt kaip ir kas. Uz korpuso reiks pakilnot bent jau paemus. paziuresiu ar gerai spyruokles dirba :DD bet kaip siaip tokia apsauga? lingine kvernelando geriau butu? Pas mane Fraugde su Kvernelend korpusais jau nuo neatmenamų laikų, gal 15 metų, tik dabar keičiu į naują. Viskas gerai su tom spyruoklėm, manau kad geriau nei su lingėm, nes linges reikia laikyti sausai jei nori, kad neperrudytų greitai. Į tarpus prieina drėgmės ir kirmyja jos. Spyruokles svarbu nesezono metu atleisti, kad nesusėstų. Prie kokio čia galingumo traktoriaus taikai ir kiek korpusų plūgas?

papasakok plačiau apie žemės sugadinimą kas ten jai nutinka apart to kad suminama daugiau?? tai jei slapias ruduo net neverta važiot kult nes pjauna provėžas?? ar kaip čia yra? Šlapios žemės ar dirbimas, ar važinėjimas po ją sugadiną struktūrą, kuri kaip žinia atsistato labai negreitai, nekalbant apie tai, kad tos gilios pravėžos po to trukdo normaliam purškimui ir kūlimui. Dėl to pvz po cukrinių ir bulvių rekomenduoja būtinai arimą taikyti (iš knygos: tikslas-įdirbimas ir sėja). Dar iš rudens tas išmynimas gal nepridarys tiek žalos, nes per žiemą kažkiek įšalas patvarko struktūrą, bet pavasarį lysti į šlapią žemę nieko gero.

Jei neklystu, tai seniau ūkininkai ant rugių specialiai iš rudens ganydavo avis, nes atseit kai iš rudens nuskabo lapus jie geriau išsikrūmyja. Ar tiesa ar čia liaudies pramanas, kas žino. Dėl tręšimo dabar??? Manau reiktų susilaikyti, nes tas maurojimas sugadiną žemę keliems metams. Reikėjo tręšti ant pašalusios žemės, arba laukti kol pradžius.

Buvo vienais metais karbamidas tokia pat 1t kaina kaip ir salietros, tai VM kaina labai pigi gavosi, tai salietros aplamai neturėjau, vien karbamidą azotui. Nežinau, gal oro sąlygos tokios susiklostė, bet tais metais rekordiniai derliai buvo ir miežių, ir kviečių, ir rapsų. Dar vienais metais ekonomiškai apsimokėjo pirkti KAN irgi paprastos salietros nenaudojau. Sako KAN blogiau tirpsta, bet naudojau jį ir papildomam tręšimui, bet tikrai nepastebėjau, kad derlius būtų buvęs mažesnis. Manau viskas priklauso nuo to kokios sąlygos susiklosto azoto perėjimui iš vienų formų į kitas ir išsiplovimui.

Įšalas jau išėjęs, bet balos dar tebesigeria ir ant dienų prognozuoja lietaus, tai kaži kaip jums bus su tuo tręšimu. Šiandien apžiūrėjau pasėlius iš paukščio skrydžio. Atrodo geriau nei iš žemės. Žaliuoja ir panašu, kad turi atsigauti.

Tik dabar išmandrėjom viską vienoj granulėj tręšiam. Buvo laikas kai tik mišiniai tebuvo NPK ir kažkokių ryškių netolygumų nesijausdavo. Aišku turėtų būti bent jau panašaus dydžio granulės, kad panašiu pločiu išsibertų. Jei Sulfatas miltinis tai nieko gero. Geriau jau berti atskirai.

Pagal aprašymus Tybalt ir Granary panašaus derlingumo turėtų būti, bet praėjusiais metais pas mane Tybalt geriau byrėjo. Granary atrodė gražiau, mažiau buvo ligų, tad net pats nežinau kodėl taip gavosi, nes technologija vienoda, gal kiek žemė prastesnė Granary lauke pasitaikė. Išbandysiu dar ir šiemet abi veisles, kuri geresnė. Kokybė abiejų buvo extra arba pirma kl.. Pagal aprašymus Triso turėtų būti derlingesnė už minėtas abi, bet pas mane davė iki tonos mažesnį derlių, tad teko atsisakyti. Sakyčiau Triso labiau pakenčia lengvas žemes.

Keista, kad pas tave Ada labiau sustresavus nei Kovas. Ados žemkentiškumas šiek tiek geresnis nei Kovo šiaip. Gal sąlygos nevienodos sėjos buvo, priešsėliai ar kt.? Sėklos pirktos abi buvo, ar sava sėkla ir atsėliai kokie? Pas mane tame pat lauke su vienodom visiškai sąlygom, tik Ada sava sėkla C3, o Kovas sertifikuota C2, labiau apšalęs Kovas.

Radai vietą tirti sėklą, pas tuos kurie suinteresuoti kuo daugiau parduoti savo sėklų. Daiginkis pats arba pas nepriklausomus tyrėjus, tik nežinau ar tokių yra. Ir aš pats jau šiandien suskubsiu padiegti savo Tybalt ir Granary sėklą, nes labai neramu pasidarė. P.S. Pala, čia gal ne DP tyrei bet bandymų stotyje? Vienaip ar kitaip, kai iš vieno kaimo, tai gali tarp jų būti kokių fitimiti...

Siulau isbandyti Provita trašas kurios yra poopuliarios ekologiuose ukiuose nes N yra 14%. Pagaminta is kiauliu šėrių.Trąšos tinka visiems žemės ūkyje auginamiems augalams. Kaina 1000kg yra 2500Lt + PVM Yra ir po 25kg maisiukuose. Lendu ne į savo daržą, bet ką pirkti N veiklią medžiagą tokia kaina, tai tikrai pigiau ją gauti per žirnius ir dobilus: http://www.ebiblioteka.lt/resursai/LMA/ ... Z-11-1.pdf

Šiukšlių geriau nesėk. Nes šiaip šios veislės 1000 grūdų masė 38g. http://www.dotnuvosprojektai.lt/lt/products/3/6/130

Na jei ir toliau žiūrėsit vien į kalendorių ant sienos, o ne į gamtos kalendorių, tai už kokių 20 metų tikriausiai pirmą patręšimą darysit jau plaukėjant. Pakartosiu žodžius kažkieno jau pasakytus šiam forume: blogiausia yra nekeisti mąstymo.

Kiek žmonių tiek nuomonių, bet aš šiuo klausimu pritariu šiai nuomonei: http://www.kvietys.eu/specialistu-patar ... gijos.html

Kuo daugiau dieną liūno, tuo geresnis pagrindas naktį, kai šalčio iki 4. Juo lab, kad iš paties įšalo dar šaltis eina. Važiuosi kaip per asfaltą. Kai bus valgytojai, nebebus padavėjo, nes į lauką neįeisi. Nuo kovo 18d. 10 dienų temperatūra nuo 10 iki 15 laipsnių šilumos dienom. Kritulių per tą laiką tik 1mm. Išsiplovimas minimalus. Darykit išvadas chebra.

Tręšiam ryt poryt, nes jei ne tai tada tik po 3 savaičių.

Pritariu. Pas mus vietomis net 22cm ariant atverčiama daug šlyno, baltožemio, smėlio, žvyro ir kitokio nedirbamo sluoksnio. Jei būtų taip kaip rusijos juodžemio zonoj (mačiau savo akimis), kur dviguba vaga išarta gal 70cm ir dar juodžemiui dugno nesimato, tada gal ir nieko tokie dalykai. Dėl balų gal tada lengviau kokį grąžtą įsitaisyti. Kitas dalykas, tai meškos paslaugą šiuo klausimu atlieka vartomi plūgai. Ankstesniais kolūkio metais ir tarpukariu ariant arkliais, net gi taikydavo tokį arimo būdą žiemkenčiams ruošiant, kuo siauresnėm užuoganom, kad būtų kuo daugiau vagų vandens nubėgimui. Dabar būtų problematiška pasėti į tokį lauką.

Nu va, puiku, su visom formulėm. Įsistačius bet kokių padangų duomenis galima pasiskaičiuoti kas gausis. Noriu tik ištaisyti savo klaidą. Galinio rato aukštis padidėja 16cm o ne traktorius. Traktorius paaukštėja tik panašiai 8cm ties galiniu ratu. Ir apie 5cm priekyje. Lyginant su ankstesniu varijantu.

Jo, sakiau nuvarysiu. Nėra toli, bent jau ramiau bus gyventi. Smalsumas nugalėjo Jei tikrinti tai abu reiktų. Nes vistiek deklaruojamos galios nerasi, jinai matuojama pliko variklio. Nuostolių bus, kaip žinosi kokie jie turi būti.

Tas normas pateikiau ne dėl derliaus, o dėl naudojimo normų. Kažkam vaidenasi, kad Cicocel gali nudegint ir iki 1 l/ha. Jei nesilaiko naudojimo instrukcijos gal ir gali, o šiaip ir gerokai didesnės normos problemų nekelia.