drapox

Nei su 4, nei su 5, nei su 6m chederiu nevažiuosi keliu kaip kokiu savo lauku. Nuo kiekvienos mašinos teks sukiotis į šalikelę, kartais visai sustoti kur kokie medžiai, tiltai ir kiti susiaurėjimai, o be to keliukam nepatikus dar gali ir baudą gerą užsitaisyti. Kai įpranti kabinėti chederį, tas darbas pasidaro visai įprastas ir lengvas. Todėl patarimas platesniu ir aišku kopijuojančiu chederiu ir vežtis ant vežimėlio.

Apie kainas galima buvo kalbėti prieš 15-20 metų. Tada vakarietiški kad ir maži kombainiukai turėjo aukštą kainą. Šiai dienai visai kas kita. Kitas dalykas ir dalių kolūkinis ir tiekimo sandėlių arsenalas Nivoms jau matyt išseko, todėl šiai dienai vargu ar begalima labai džiaugtis pigiomis ruskų kombainų ar traktorių dalimis. O žvelgiant į LT ir RU santykių perspektyvą tos kainos gali dar labiau augti ruskos technikos nenaudai. Taip kad tiems kuriems naujovės sunkiai braunasi į smegenis, pats laikas keisti mastyseną. Žinot tą posakį, kad: pagrindinis sekso organas yra smegenys. Tai šiuo atveju irgi labai panašiai, tikrai ne kainoj ir ne piniguose esmė glūdi.

Visą kombainą iš naujo perdirbus tai faktas kad bus normaliai, bet tai jau ir nebebus Niva, o savo darbo kombainas. O Niva tiesiog neapskaičiuota tokiem derliam kokius dabar dauguma kuliam, nebent judant sraigės greičiu. Ir aplamai, kam daryt iš šūdo šokoladą jei yra kakavos? Kitaip sakant yra vakarietiškų kombainų pasirinkimas į valias visokio dydžio ūkiam ir šiai dienai dėvėti tikrai pigūs palyginus su situacija prieš kokia 10-15 metų. Jei atmintis neapgauna, esu kur tai skaitęs, kad naujos Nivos vidutinis išbarstymas 5-7 proc., nekalbant apie seną kledarą. Naujo Don 1-2 proc. Dėvėtų vakariečių irgi panašiai. Nu čia matyt ne sportiniu sprinto režimu kuliant duomenys, o normaliai.

Nu Donas kaip Donas. Kolūkių laikais per daug jų nekeikdavo. Paremontuodavo ir vėl važiuodavo, kol neužsidegdavo. Bent jau grūdų barstymas jo nėra labai didelis. Bet kai kai kas bando čia Nivas kombainais vadinti, tai drysčiau tam prieštarauti. Tai tikrai nepriskirtina technika prie kombainų. Gal tiesiog grūdų barstytuvas ar didelės normos grūdų sėjamoji.

Visokių būna puspriekabių ir visokių būna kablių. Vertikali apkrova ant kablių trumpiausioj padėty svyruoja nuo 2t iki 4t. Išilginus aišku mažėja. Turiu automobilinę puspriekabę, kuri buvusi visai be apkrovos ant dišliaus. Perdirbant į traktorinę pastumta ašis labai nedaug į galą ir todėl net ir pilnos 16 t puspriekabės vertikali apkrova ant dišliaus yra vos per 1t. Tokią puspriekabę jau daug metų tampau ant kilnojamo galinio kablio, kuris laiko 2t apkrovą ir tai viskas normalu. Jei tokiai puspriekabei perkelti ašis iki galo, jau gali būti problemų kabinant ant bet kokio kablio. Todėl puspriekabė puspriekabei nelygu. Krampe 24t puspriekabės apkrova ant dišliaus jau ko gero gali siekti iki 3t ir kabinu ant piton fix kablio.

Vienaip ar kitaip, žiemos metu 99 iš 100 problemų dėl šalčio. Tai nuo to reikia ir pradėti ieškoti sliekų. Kuras, filtrai, žvakės ar kitoks kaitinimas, parafinas...

Jei nelabai šviečiasi galimybių stipriau išsiplėsti ūkį, tai pats tas 3 m sėjamoji. Aš su 714 kuris yra tokio pat galingumo kaip 415, su Pronto 3m (plius trąšos) apsisėdavau iki 340 ha. Nesakau kad lengvai, bet apsisėdavau. 100 ha apsisėsi per 4 d. Nereikia manyti, kad su 4m apsisėsi per 3 d. Nes visų pirma sėjimo greitį turėsi mažesnį. Kitas dalykas ne vien sėjime užtrunkama, bet ir pasiruošime, sėklos ir trąšų užpylime ir tt. Todėl su 4m sutaupytum iki pusdienio ne daugiau. Įvertinant sėjamosios kainą, traktoriaus apkrovimą, vargu ar verta. Vienas tik atvejis būtų link 4m, jei planuoji didint ūkį ne mažiau kaip dvigubai. Arba netolimoj ateity planuose galingesnis traktorius.

O kiek žemės dirbi ir kokie ateities planai, kad būtinai nori 4 m.?

Tai taip. Visada viskas gražu tik ten kur mūsų nėra. Pinigais tik lyja, sninga, pusto.

Čia ko gero visų sėdynių tokia bėda yra, kad pavažinėjus su nepripūsta ar pripūsta per silpnai, perspaudžiamas laidas. Bet gali aišku ir kur kitur kontakto nebūti.

Sakyčiau bent jau šiuo metu didelių skirtumų tarp kultivatoriaus ir germinatoriaus beveik nebeliko. Gal tik kultivatoriaus spyruoklės tradiciškai į žemę nukreiptos smailu kampu, o germinatoriaus arti 90 laipsnių kampas. Dėl ko ir skiriasi pats dirvos dirbimas. Kiek anksčiau kultivatorius tradiciškai buvo su C arba S formos spyruoklėm, kartais su galimybe keisti jų smigimo kampą. Priekyje lenta arba be jos. Gale akėčios arba virbalinės akėtėlės. Atstumai tarp spyruoklių 10-15 cm. Germinatorius tradiciškai buvo su 90 laipsnių kampu į žemę smingančiom spyruoklėm. Priekyje lenta arba voliukai. Gale voliukai. Atstumas tarp spyruoklių 6-9 cm. Dabar ir atstumus kultivatoriuj galim pamatyti iki 7 cm kaip Vederio. Ir galimybę susikomplektuoti kultivatorių su volais. Žodžiu labai supanašėjo šie du padargai. Realiai vien spyruoklėse skirtumas ir teliko. Germinatoriaus spyruoklės geriau paruošia tinkamą sėklos guolį, bet blogai kovoja su piktžolėm. Kultivatoriaus spyruoklės geriau ištampo piktžolių šaknis, bet kiek blogiau paruošia sėklos guolį.

Nu o aš tai galvoji su kombainu akmenis renku? O dirva niekad nebus lygi kaip aerodromas, nebent kas met su balkiu dirvą gadintum ir tai greitai nepadės. Kitas dalykas, ne vien savo tenka pakulti. Tai pamenu tokių laukų, kur 3m chederis vienu galu aria, o kitas galas eina aukščiau varpų. o su kopijuojančiu per 2 metus per 500 ha nukūlus tik vieną kart užsiroviau ant didelio sumetimo per vidurį chederio, aišku tokiu atveju kopijavimas nepadėjo nes davikliai stovi chederio gale. Bent virš 4,5 m vienareikšmiškai reikia kopijuojančio chederio.

Iš praktikos pasakysiu. 6,8 m kopijuojantis kokiu dabar kuliu, tikrai geriau nei 3 m nekopijuojantis kuris buvo ant Consul. O 4,5 m nekopijuojantis, kuris buvo ant Dominator jau katastrofa lyginant su dabartiniu. o kaip sakai apie 6m nekopijuojantį chederį net nerandu tokių baisių žodžių kaip pavadinti. Neįmanomas kūlimas su tokiu. Na aišku nelygu kaip kas kūlimą įsivaizduoja.

Universalios sėjamos dirbimo diskai įpjauna tiesiai ties sėjos eilute. Taip perpiaunami ar perstumiami didesni grumstai, augalinės liekanos ir atitinkamai paruošiama geresnė situacija sėjimui, nei nejudintoj dirvoj. Noragėlinė sėjamoji dar jautriau reaguoja į grumstus ir visokias liekanas dirvoj, tad jai tai dar aktualiau. Keista, kad per vėžes sudygo blogiau. Pamenu kai turėjau noragėlinę sėjamą būdavo dažniausiai atvirkščiai, kad per vėžes greičiau sudygsta, tiesa buvo vėžių purentuvai. Bet purentuvai dažniausiai būna tik 2, tad pilnai reikalo nesprendžia. Gal per vėžes pasisėjo tiesiog paviršiuj ir dėl sausumo nesudygo? Reiktų sėjos metu stebėti kaip gula sėkla ir atitinkamai pareguliuoti gylį arba spyruoklės įtempimą. Ties vėžėm spyruokles reiktų įtempti stipriau, čia kaip Nordsten ir panašių varijante.

Ne, mačiau moterėles besikapstančias darže. Nebekrypkim nuo temos, gausim velnių.

Nu taip, su kauptuku irgi galima neblogai žemę išdirbti.

Sutinku. Tik čia jau kita tema. Sunku būtų ką patarti medžiotojui kuris prašo patarimo kaip medžioti šernus su oriniu šautuvu. Tai ir čia panašiai. Jei nėra alternatyvų dirbime, tai tiesiog rezultatas bus toks koks bus ir nieko nepakeisi.

Asmeniškai aš tikrai nesu prie ekstrasensų, tuo labiau, kad kažką spėlioti iš foto. Ir koks to tikslas? Yra tokių profesorių kurie šiaip jau turėtų tikrai rodos išmanyti kas ir kaip, o žiūrint į lauką paista ne į temą, tai mums paprastiems mirtingiems juo labiau sunku ką nors tiesiog atspėti. Iš patirties galiu pasakyti tiek, kad tie grumstėtumai yra tikrai ne vienų metų dirbimo ir kt. pasekmė. Paimi, apjungi kokius laukus ir matosi keletą metų naujojo lauko ribos vien pagal dirvos struktūrą. Reiškia, tai yra ankstesnių dirbimų pasekmė, dirvos suspaudimo, sėjomainos. Vėl gi, sunkesnių molingų dirvų ūkininkai skundžiasi, kad jiems sunku išauginti vasarines kultūras taip pat sėkmingai kaip ir žiemines ir pagrinde dėl grumstų. Žieminiam tie grumstėtumai paprastai pranyksta kartu su rudens lietumis, o vasarojuj jau kitaip. Šiemet ir žieminių sėja nedaug skyrės nuo pavasarinės, nes tikrai buvo labai sausa. Patarimai. Dirbimą rinktis priklausomai nuo situacijos dirvoje. Galulaukės labiau susimynę nei kitur, todėl aš dažniausiai galulaukes pavasarį dirbu su lėkštiniu skutiku, tik po to viską kultivuoju. Jau visi manau žinom, kad ne gerai yra per didelis išdirbimas. Taip persmulkinama dirva, dėl ko labiau susidaro pluta, o vėlesniais metais ir grumstai. Tikrai netinka dirvą dirbti du kartus su germinatorium arba kultivatorium jei spyruoklės tankiai. Pastebėjau, kad kai kurių rajonų ūkininkai pastoviai skundžiasi, kad daug grumstų, bet visai nekeičia dirvos dirbimo. Tai gal reikia keisti arimo laiką, kad aparti kai dirva ne tokia šlapia, o gal iš viso rinktis skutimą. Naudoti arimo volus, naudoti sunkius volus grumstų trupinimui dirbant pavasarį. Dirbti su skutiku o ne su kultivatorium. Lengva pasakyti, sunku padaryti. Gal būt, bet nieko nekeisti irgi ne išeitis. Vienaip ar kitaip nei orai, nei žemė pagal mus neprisitaikys. Taikytis reikia mums.

Matyt niekas apart lietuvių grikių neaugina, tai kombaine tokių nustatymų neradau. Buvau su Dominator grikius kūlęs, bet per kelius metus užmiršau jau kas ir kaip. Turėjau apie 1 ha grikių. Kūliau apie valandą iš kabinos bereguliuodamas viską kas 5 minutės. Reikia pasakyti, kad į pabaigą jau grikiai buvo švarūs ir išbarstymas minimalus. jei būtų reikę viską reguliuoti laipiojant iš kabinos, tikriausiai būčiau gavęs širdies smūgį arba kūlęs visą dieną tai jau tikrai. Todėl nereikėtų nuvertinti visų tų navarotų. Viskas ne šiaip sugalvojama, o tam kad darbą palengvinti, ypač gerai tokiem pirdilom kaip aš. Jaunimui aišku sveika ir pasportuoti, tai jie tegul laipioja. Kitas dalykas kulimo sąlygos kinta ir dienos tėkmėj, todėl tikrai patogu atlikti pareguliavimus tiesiog iš kabinos. Manau kad tie dalykai nuvertinami nepagrįstai, arba kaip visada taip kalba tie kas to nebandęs. Dėl gedimų tiesa, kuo sudėtingesnė technika, tuo daugiau genda. Bet niekur čia jau nedingsi. Kita vertus kokį davikliuką pakeisti tai čia ne greičių dėžę gi.

Visų pirma patariu pasidomėti informacija kokių žemių reikia kviečiams, o kam labiau tinka tokio našumo žemė. Na pvz koks nors Toyota Hilux labiau tinkamas po laukus važinėti, bet po miestą patogiau važinėti su Yaris, o užmiestyje su Avensis. Panašiai ir su žeme, nevienodai viskam jinai tinka.

Prie sietų ten padaryti tai super paprasta: varikliukas, cilindriukas ir traukelytės. Man tik įdomu kaip padaroma rodymas kabinoj, tokiu atveju kai niekas tokio nėra įrengta gamykliškai.

Taip, iš tikro imituotos gan ekstremalios sąlygos kas liečia nelygumus. Bet tokios sąlygos ir dar baisesnės, kai vos nevirsdavo purkštuvas ant šono buvo bent jau pas mus 2012 metais. Nes ištisai visą vasarą stovėjo technologinėse vanduo ir dėl to vėžėse buvo minkštas gruntas ir išsimušė duobės tikrai galingos. Iš tikro dar bandyme turėtų būti mažesnių nelygumų imitavimas. Būtent per mažus nelygumus kažkodėl sunkiau kopijavimas dirba. Ir greičiai 5 km/h tai čia tikrai gerokai prasilenkia su gamyba, turėtų būti kur tai apie 10 km/h. Nors kai pasiskundžiau Dojui dėl kopijavimo, kad siūbuoja sijos, tai atsakymas buvo, reikia važiuoti iki 6 km/h. Jei taip važiuočiau, reiktų dviejų purkštuvų.

Nežinau kokia ten sistema. Ar tik skylės ar dedasi kūginės šaibos. Yra pas mane tokia problema su sena priekaba, tai tik papildomos kūginės šaibos su didesniu kūgiu padėjo, kitaip neužsiveržia. Buvo matyt su suvaržymu kažkada pražiopsota. Pats kaitalioju kas met purškimui ratus ant traktoriaus, tai po uždėjimo dar ir pavažinėjus kiek pavaržom, nes atsileidžia kažkiek.

Kas akivaizdžiai vizualiai matyti tai ir komentuojam. O ką dar tada veikti čia forume? Jis tam ir skirtas, kad reikšti savo nuomonę. Yra filmukas, yra komentarai, elementaru vatsonai.

Aš mažiau kreipiau dėmesio į vėžų sekimą, o daugiau į purškimo sijas. Labai gražiai sakyčiau laikėsi Lemken ir Amazone sijos. Nesvyravo į šonus kaip kitų, gerai amortizavosi, nešokinėjo, išlaikė vienodą aukštį. Keista, kad važiuota buvo nevienodu greičiu. Kai greitis skiriasi gan dauk, nuo 5 iki 7,5 km/h, sąlygos gaunasi gan nevienodos. Dar atkreipiau dėmesį, kad JD nei velnia netobulėja. Purškimo pradžioj matosi kaip įsisiūbuoja sijos dar lygioj vietoj iš oro liaudiškai tariant. Ta pati bėda ir 700 purkštuvų serijoj. Kuo didesni nelygumai, tuo stabiliau eina, kur lygu siūbuoja, be ryšio.