drapox

Čia rasit gerą įrodymą kiek nuostolių pridaro tuščioji aviža. Pernai metų vasarinių kviečių vieno lauko, kur nebuvo purkšta nuo avižos derliaus monitoringo žemėlapis: http://zemesukis.com/gallery/image/681-3-laukas-vk/ Atkreipkit dėmesį į dešinėj pusėj esančią spalvų legendą, bus aišku praradimų mąstas.

Atsakiau ko klausei konkrečiam pasisakyme. O dėl guoliavietės, kas sietina matyt su paviršiaus nelygumais, jei teisingai supratau ko nori, tai plunksninės verstuvės labai neblogai tą reikalą patvarko. Priklauso nuo greičio, manau kad geriau kad būtų iki 8 km/h, nuo dirvos drėgmės, dirvos struktūros, plūgo sureguliavimo. Manau daug faktorių, kad kažką tiksliai pasakyti. Dėl priešplūgių sunku pasakyti kiek įtakos, bet manau kai nebus augalinių liekanų arti paviršiaus, bus lengviau suformuoti kokybišką guoliavietę.

Kadangi orų tema randasi kažkur galiorkoj, kur mažai lankytojų, tai kuriu šią, manau platesnę temą. Manau tema apims viską, kas sieja augalininkystę su orais ir klimato kaitos problemomis.

Argumentuota diskusija įdomiausia, tad parašykit kur nors pagal temą. Galim keltis kad ir čia: http://zemesukis.com/topic/7319-klimato-kaita-orų-permainos-iššūkis-augalininkystei/

Tai manau tam ir ariam o ne skutimą naudojam, kad įterptumėm augalines liekanas, o su priešplūgiais jos įsiterpia giliau ir geriau.

Nenorėčiau sutikti dėl šalto balandžio, nes neteko girdėti tokių pastebėjimų, bet teko skaityti atvirkščius senolių pastebėjimus: balandis šiltas, o gegužė šalta-bus derlingi metai. Logiška, nes sėjai reikia šiltų orų kad gerai sudygtų, o gegužę kai puola kenkėjai ir ligos geriau kad būtų vėsiau, bus blogesnės sąlygos ligų ir kenkėjų plitimui. Dar aktualių liaudies pastebėjimų: jei balandžio pradžia šilta, tai pabaiga šalta; šlapias balandis-graži gegužė; šaltas balandis-karšta vasara.

Gal ir ne visur vienoda situacija sprendžiant iš to ką mačiau Pasvalio ir Panevėžio rajonuose prieš keletą dienų. Bet pas mus kritulių tikrai daug paduoda. Kas dien jau gal savaitę kaip išpilu po 5-15 mm iš matuoklės. Tai vaizdžiai išsireiškus gaunasi tokia maždaug situacija. jei kūdikį maitinti su mažu šaukštuku viskas kaip ir normaliai būtų. Bet jei į tą mažą burnytę bandyti supilti samtį sriubos, tai faktas kad didžioji dalis bus per smakrą ant žemės. Šiuo atveju šaknys tai burna, samčio dydis azoto dozė. Kai kas sudavė net per 100 V azoto, tai faktas kad tokia šaknų sistema prie tokių temperatūrų daug iš jo nepaims ir nuvažiuos viskas į gilesnius sluoksnius ir bus nepasiekiama. Jei to azoto duota apie kokia 50 VM, manau normalu esant tokiai situacijai. Jei ką tai pas mane suduota 70-80 VM kartu su kompleksinėm skaičiuojant. Žodžiu, praradimų manau bus.

Labai prieštaringas mintis sukelia toks pasisakymas. Jei tas traktorius toks geras tai kam jį parduoti ir keisti kitu? Aš iš saviškių 3 gerų neparduočiau nei vieno nei už ką, nes nežinai kaip tas naujas laikys, o senas jau užsitarnavęs reputaciją. Net gi to kuriam jau 35 metai neparduočiau. Arba tas traktorius nėra jau toks geras kokiu bandoma nupaišyti.

Taip, labai pritariu tokiai nuomonei nes pats realiai tą praėjęs. Skaičiuojant pagal kombaino amortizaciją atrodo matematiškai kaip ir neapsimokėtų. Bet praktiškai skaičiuojant galimus praradimus, kurie būna gal ir ne kas met, bet pasitaiko tankiai, geriau jau turėti kažką savo. Nes kaip Algis pastebėjo, tie praradimai būna didžiuliai.

Manau, kad tikrai per tankiai eilėj spyruoklės. Įdirbimas gausis kas 5 cm, tai čia net germinatorių gal nelabai būna taip tankiai, dažniausiai 6-7 cm. Vederio kultivatoriaus lygtai 7,5 cm. Be to neįsivaizduoju kaip išspręsi ratų talpinimo klausimą, nes toj vietoj vis tiek teks išmesti bent 2 spyruokles ir jas patalpinti ant kitų skersinių, kad įdirbimas būtų vienodas. Tai dar tada sutankės. Padaryta klaidų manau. Bet kaip ir statant namą sako: pirmas namas priešui, antras draugui, trečias sau. Tai šitą parduok priešui. Sau bus kai pasidirbsi trečią.

Nei čia labai graudu, nei čia kuo džiaugtis, tiesiog toks faktas. Kolega iš kaimyninio rajono ko gero Kupišky nebuvęs? Nu ne Kazachstanas pas mus ir ne Kėdainiai. Kaip tik specialiai paskaičiavau, šių metų vidutinis lauko dydis 7,1 ha. Tai jei atsisakyti kaip sakai smulkių laukų su stulpais, dar reiktų atsisakyti ir durpynų ir visokių žvyrynų, nes iš jų pelnas irgi menkas, tai neliktų nei pusės žemių.

Puikumėlis. Pas mane kvietrugiai prasčiau atrodo, nekalbant apie kviečius. gerokai skiriasi situacija orų, bent jau skyrėsi prieš keletą dienų. Teko pavažiuot iki Pasvalio, tai kaip kitam gale pasaulio, nors tik 30 km. Sausa, dulka, žmonės kultivuoja, sėja, purškia. Pas mus ištisi lietūs, vėjai, šalta. Žieminiai kaip užkonservuoti stovi trečia savaitė. Į laukus įeit neįmanoma jokiems darbams.

Geriau palikti didesnį tarpą tarp nagų, nes vienoj eilėj labiau grėbia. Be to jei ir vienodus tarpus paliktum tarp nagų ir eilių sakykim po 40cm. Tai tarp nagų eilėj bus 40 cm, o tarp skirtingų eilių nagų jau bus beveik 45 cm. Todėl manau idealiausia būtų, kad tarp eilių atstumas būtų bent 10-15 proc mažesnis nei tarp nagų eilėj.

Pamirškit jūs tas Nivas, tai ne kombainai, o grūdų barstyklės, diskutuota perdiskutuota, bet kažkam dar nedašunta, mat kiekvienas litvinas viską nori patirti savo kailiu, neužtenka kitų ūkių ir kolūkių ilgametės patirties. Užtenka vakarietiškų kombainų prigaminta visokio kalibro, tinkamų visokiems ūkiams ir tikrai dėvėtų yra už padorias kainas. Tik rinkitės kaip sakiau pagal ūkį, o ne pagal gobšumą.

Jei su lokaliu, bet kada gali padaryti be lokalaus ir sėti visą bunkerį vien sėklą. Jei be lokalaus, matyt sunkiau būtų pasidaryti kad būtų su lokaliu. Pradėjau keletą metų su lokaliu, dabar jau treti metai be lokalaus, nes šiai dienai man aktualiau skubesnė sėja. Jei bus kitokia situacija, gal vėl sėsiu su lokaliu.

Nu man pvz 714 generatorius nusprogo tuoj po garantijos 1,5 metų Slovėnų gamybos, o po to įdėjau Indų gamybos ir jau po šiai dienai 8 metus be problemų. Jei pagal valstybę man slovėnai patikimiau atrodo nei indai, bet pasirodo nebūtinai. O buvo pasirinkimas pamenu iš trijų: slovėnų, indų ir vokiečių. Aišku vokiečių per pus gal brangesnis. Šiaip nenorėčiau tikėti, kad vadyba nepaklausė kokios detalės norėtum, pigesnės ar brangesnės. Pamenu pernai Rabe plūgo noragų pasirinkimas buvo gal iš 4 varijantų. Viena ausim girdėjau, kad jau ir filtrų traktoriams galima pasirinkti pagal skonį taip sakant. Nieko nebūna šiaip sau. Matyt yra pigesnių detalių paklausa, todėl ir pasiūla tokia atsirado.

Tokiam traktoriui rastum sėjamųjų nuo 1k€ iki kokių 40k€. Koks klausimas, toks ir atsakymas.

Tikriausiai nemanai kad traktorių prisipirksi kaip kokių kojinių kiekvienai dienai po vieną. Visai gali būti kad per gyvenimėlį bus jų vienas kitas. Tai ir pradėti reiktų nuo to kad visus brendus apžiūrėti ir išbandyti. Jei ne visi dileriai kažką duoda pabandyti bent po kiemą, tai galima susirasti kokį kaimyną ar kolegą forume ir išbandyti dėvėtą. O tada jau kurie labiau bus prie dūšios spręsi pirkimo ir finansinius klausimus. O kol kas atrodo viską pradedi atvirkščiai daryti.

Ne mano foto ir bandymas ne mano. Manau šaknys turėtų būti proporcingos lapams.

Pas mane daugiausiai gal 8 ant 2,5 ha. Va čia ir susiknisa smegeninė bedarant patamsį slalomus, nebespėji ir nebežinai nei kurį kelt o kurį leist. Atsukau vožtuvus, nuleidau kiek tepalo su oru, atrodo gerokai pagerėjo. Gal oro buvo iš kažkur.

Ne stresuokit. Pamenu daugybę metų kai be balandžio 25 d net su kultivatorium neįmanoma buvo įvažiuot į laukus, o sėja buvo kad prasideda tik kokią 28 d. Dabar tik balandžio vidurys, o jau daugelis nemažai darbų apsidirbę, o kai kas ir nemažai pasisėję ir dejuojat kad blogas pavasaris. Drėgnas pavasaris niekad nebūna blogas, blogai kai sausas. Ir čia dar pasvarstymams: http://zemesukis.com/gallery/image/680-javu-dygimas/ P.S.Foto šiek tiek pasididinkit.