drapox

Apėjau laukus. Kviečiai po rapsų turi 700-800 ūglių į m² ir šiek tiek mažiau, gal kokius 600-700 naujų šaknų į m², maitinasi. Po miežių vaizdas kiek prastesnis, bet pusė velnio. Suduotos kompleksinės ir startinis azotas. Trąšos praktiškai ištirpusios. Reiktų lietaus, kad tas visas gėris pasiektų šaknis. Atrodo, kad lietaus netrūks, tai gerai. Kvietrugiuose šaknų daugiau nei ūglių ir jos ilgiu lapus baigia praaugti. Viskas perfect. Jau pradedu gailėtis, kad šiemet mažai pasisėjau žieminių. Bet pernai buvo atvirkščiai, gailėjaus kad pasisėjau per daug. Žieminiai rapsai eksperimentiniai, kol kas ir stovis kaip eksperimentinių. Tikriausiai dalį teks atsėti vasariniais. Aišku čia tokia situacija mūsų zonoj, LT pietuose tikriausiai kiek anksčiau su vegetacijom gaunasi, todėl ir vaizdelis ko gero dar geresnis.

Jei jau lygini tai lygink vienodos komplektacijos bent jau. Čia dabar gaunasi kaip lygintum vientilti traktorių su dvitilčiu ir klaustum kuris pranašesnis..

Man tai kažkaip labai užkliuvo labai dažnai vadybininkų naudojamas posakis: nėra krūvos diržų ir grandinių. Visų be išimties kombainų konstrukcija yra labai panaši. Todėl ir sukamų dalių visi turi panašų kiekį. Tai jei ne diržai tai grandinės, jei ne grandinės tai hidrosiurbliai ar panašiai, bet viską kažkas vis tiek suka. Jei vienas diržas suka kažką du, tai bus daugiau įtempimo ratukų. Nu stebūklų gi nebūna, kad kažkas suktusi tiesiog iš minties galios. Galim kalbėt labiau apie diržų išskirstymą didesnėj erdvėj, ar jų sugrūdimą vienoj vietoj. Pamačius daug diržų apie vieną vietą aišku susidaro įspūdis, kad jų nenormaliai daug.

Apibendrinant visus tuos ilgus pasisakymus. Lietuvos mokslas tik liežuviu tipo dirba ūkininkui. O iš tikro arba yra atsilikęs gerokai nuo daugelio ūkininkų arba tiesiog šoka pagal kažkieno dūdelę. Žodžiu: kas pinigus moka, to ir giesmę gieda.

Taip, dabar jau neberekomenduoja.

Geras, jei pakoreguoti pagal vegetaciją ir orus.

Jei apie parodą kalbi tai ten du atskiri purškimai. O šiaip buvo tokia technologija. Pirmu purškimu: 1 l/ha CCC. Antru: 0,4 l/ha CCC + 0,2 l/ha Modus.

Nemanau, kad kas galėtų užsipulti, nes manau, kad nėra visažinių ir tiesiog daro kaip kam atrodo, o bus kaip bus, vieniems pasiseks kitiems nelabai. Jei ankstyvas tręšimas neduotų solidaus derliaus priedo šiaip už dyka (juk vienodai kainuoja trąšos nepriklausomai nuo tręšimo laiko), tai niekas ir nerizikuotų, o pasitręštų balandžio vidury ir tiek tų reikalų. Kitaip sakant su klimato kaita ir šiltėjančiu klimatu manau turėtų atsirasti naujas mokslas: meteoklimatokaitotrešimolaikovegetacijopradžioūkiologija. Na gerokai aplenkiau senai žinomą ilgiausią lietuvišką žodį: bepasikiškiakopūsteliaudamas. Todėl reiks jį paskubėti užpatentuoti ar kitaip teisiškai įtvirtinti kaip drapox atradimą. O jei dar rimčiau, tai dėl šiltėjimo ne tik daugiau problemų darosi žiemą, bet panašu, kad ir pavasarį. Tai naujiena, reikalaujanti naujų neištirtų sprendimų. O pabaigai foto iš Vokietijos, 2008m DLG paroda. Tręšimas ne sausyje, bet ir ne balandyje. Na ir didelių dozių mėgėjai atkreipkit dėmesį į kiek kartų ir po kiek išdėstytas tręšimas. http://zemesukis.com/gallery/image/669-001/

Pusantros paros oro temperatūra išsilaikys minuso zonoj. Labai įdomu kaip tai atlaikys pasėliai. Gera žinia ta, kad jau antradienį temperatūra dienomis vėl apsistos apie 10 šilumos, o naktimis irgi išliks aukščiau nulio. Blogai tai, kad bent savaitę nenumatoma ženklesnių kritulių, kas labai atgaivintų pašalusius pasėlius. Dėl azoto išsiplovimo ar išsigaravimo manau nereiktų nerimauti, nes tam sąlygų kol kas nėra. Svarbu, kad iki didesnių lietų vėl prasidėtų vegetacija ir azoto naudojimas.

Kad visi žiūriu pasidarę baisiais tinginiais. Jei pasivartytum čia po forumą, tai juk čia ištisa ūkininkavimo enciklopedija. Diskutuota, perdiskutuota apie P ir K. Minimalus jų išsiplovimas ir išsigaravimas. kai kuriais tyrimais net gi pataria išberti geriau iš rudens vasarojui.

Bajeristas. Tai tu gal kiekvienom trąšom turi po atskirą barstyklę, kad menčių nejudini? O jei be ironijų, tai manau tikrai nėra geras sprendimas, nes vis tik trąšos skirtingos. Apskritos ir kristalinės skirtingai slysta mentelėmis. Juk ten viskas neržaveika, negi sunku persistatyti. Aš irgi pirmą kart šiemet turiu 33-3, tai gal ir padėtų tavo nustatymai tik greitis koks ratų ar radaro ir koks vis tik 16 ar 18?

Čia gal naujesnis modelis, nes pas mane irgi iki 54 kažkur mentelės gradacija.

Nu jo į tą pasisakymą iš ''paukščio'' praktikos irgi daug idėta.

Šiandien tik apsibandymai po mišių, o ryt manau reiktų jau NPK išberti, o iki kito savaitgalio būtų neblogai ir N paduoti kažkiek, nes po to jei užeis lietus, vėl nežinia kada į laukus įvažiuosim. Dėl tręšimo per vėją. Žiūrint koks vėjas. Ir kitas dalykas, tai šiuo metu dar nevyksta konvekcija nes saulė nėra labai aukštai ir neįkaitina žemės paviršiaus taip kaip vasarą ar vėlyvesnį pavasarį. Todėl vėjas pažemėm yra toks pat stabilus kaip ir aukščiau. Žodžiu nėra didelių vėjo gūsių. O tai reiškia, kad trąšas tiesiog paneša visas daug maž vienodai į vieną šoną, todėl vėjo įtaka nėra didelė. Nu aišku jei ne kokių 10 m/s. Kitas dalykas vasarop, kai būna stiprūs vėjo gūsiai. Vienu pravažiavimu gali būti vėjas 8 m/s kitu jau 2 m/s, arba vienu važiavimu vėjas 3 m/s iš Š kitu jau tiek pat iš P. Tada jau netolygumų neišvengsim.

Čia toks keletos metų vidurkis kaip aš naudoju pradinius nustatymus, o toliau jau pasireguliuoji tręšimo eigoj, nes kas metai skiriasi. Matyt labiausiai dėl trąšų drėgmės skiriasi birumas. Tiesiog reikia tai išsisaugoti kažkur užfiksavus ir bus kitais metais vėl duomenų pradžiai.

Nežinau iš kur ištraukei šią lentelę, bet jinai keistoka, bent jau normos nėra standartinės. Rapsams N 40 kg/t manau tikrai mažai. Sieros 40 kg/t nesveikai daug. Tai čia jei liaudis kulia po 5 t/ha tada reikia suduoti beveik tona sulfato. Kalio 58 kg/t irgi daug. Žirniam sieros 4 kg/t manau mažokai. Taip pat ir PK žirniams mažoka norma. Daugiau kaip ir normaliai viskas.

Šiaip nors dauguma gamintojų aišku pateikia labai gražų išbėrimo vaizdą, bet skaičiau neseniai kažkur keletos skirtingų brendų tręštuvų bandymus, tai išbėrimo tikslumas skiriasi apie 15-20 % pagal kiekį. Aišku ir vėjas įtakoja ir skirtingas drėgnis trąšų, ir lauko nelygumai ir tt.

Ar ESCinsi ar ištrinsi klaidą nemanau kad ką pakeis, jei jau meta klaidą kiekvienu užvedimu, vadinasi yra koks gedimas. O kokiam stovy buvo filtrai po to kuro pasibaigimo? Negalėjo pritraukt kokio šmėro iki pat forsunkių? Ar variklis dirba gerai ant laisvų ir šiaip?