drapox

Nu gal ir įmanoma, jei tokia žiema kaip ši. Bet visai nematau prasmės, juk žieminės veislės vis tiek išvedinėtos atsižvelgiant į žiemkentiškumą, o vasarinės ne. Tai kam ta rizika?

Atrodo tuoj visi būsim ekologais: http://www.alfa.lt/straipsnis/49866789/roundup-demaskuotas-itariamas-vezio-sukelimu?ref=gismeteo&utm_source=gismeteo&utm_medium=300x250&utm_campaign=infoblokai

Nesinervinkit - per javapiūtę tikrai palis.

Mūsų krašte negalėjom anksti pasisėti, nes į laukus neįvažiavom, o po to vos sudygus uždžiovino, kaip kolega sako asfaltą padarė. Katastrofiškas vaizdas su vasariniais kviečiais, tokių prastų dar ko gero neturėjau. Bandau tręšt per lapus, tik ne kažką padeda, nes nieko gero ir tų lapų nėr.

Vietovių menių iš Lietuvos pateikta tik 8 vietos, o visa kita matyt rodoma pagal artimiausią, kaip ir pvz šiam tinklapyje: https://weatherspark.com/#!graphs;a=Lithuania/40001_Kupiskis kur maniškė prognozė imama pagal šiaulius su korekcijom matyt. Bent jau man taip atrodo. O šiaip aš pats kartais peržvelgiu ir kokia 10 atskirų prognozių.

Atskirai vien indelio nerandu, bet juos platina man rodos Syngenta per Agriclab. O šiaip manau čia geras varijantas: http://www.select.lt/namams-ir-sodui/sodui/stotele-de-luxe

Dėl to windguru, tai ką tu renkiesi Šventąją, Nidą ar Vilnių? Ar manai, kad kažkas tikslaus gali būti tokiais atstumais? Be abejo tiksliausiai pagal vietovę ir pagal laiką rodo meteo.lt, be to galima visada pasitikslinti ar prognozė atitinka tikrovę pažiūrėjus ką rodo radaras, kuris rodo realią situaciją. Bet toks chaosas matyt su orais, kad net ir šis tinklapis šiemet ėmė nervinti, nuspėjimas labai suprastėjo. Nuspėti orus vien su vyšnios šakele, kuri lankstosi kintant oro drėgmei, ar žiūrint į šviežiai raugtų kopūstų statinę, kai priklausomai nuo oro slėgio kinta vandens aukštis statinėj, jau manau kelius šimtmečius atsilikusi technologija. Barometras buvo sukurtas 1643m. Pamenu jaunystės laikais aeroklube reikdavo prognozuoti dienos orus. Žiūri slėgį, drėgmę, sauso ir drėgno termometro parodymus 6 val ryto, tada imi grafikus su izotermom, izobarom ir izochorom ir kažkaip ten bebraižant gaunasi ko reiktų tikėtis, lis ar nelis, kokiam aukštyje bus debesys, ar išsivystys audra ir tt. Tai gi nėra čia viskas taip paprasta, kad iš vieno parametro kažką nuspėti.

Kokiu būdu ketini prilaistyti? Nes 1mm kritulių, tai 10 t/ha vandens. Tai čia net lietum negalima vadinti. Vakar pvz buvo 2mm, tai per valandą vėl sausa kaip nebuvę to lietaus. Prie tokių karščių pasijaustų nebent kokia 10mm, o tai jau 100 t/ha.

Pagal viską tai ne vien pas mus tokia situacija. Prisvaigsta dažniausiai pasaulinių grūdų derlių prognozuotojai kas būtų jeigu būtų idealūs orai visam pasaulyje, o iš tikro vienur per daug prilyja, kitur per mažai ir tie skaičiukai nelabai atitinka jų ankstyvų prognozių. Todėl ir šiemet manau turėtų jau išaiškėti visi tokio klimato padariniai ir kainos eiti aukštyn. Bet čia tik mano tokia optimistinė nuomonė. Nes jei ne, tai krachas tada totalus su vasarinėm kultūrom prie tokių orų ir kainų. Pas mus drėgmės dar anksčiau daugiau buvo tai tik dabar panašėja į sausrą. Bet užtat negalėjom anksti įvažiuoti į laukus ir vėlokai pasisėjo vasarojus, todėl kaip išdygo ir stovi vienodas apdžiuvęs. Išbertas azotas nieko nepagerino, matyt visas į dausas išsigaravo. Pradėkim gal apie laistymo įrangas galvoti jau, nes klimatas tikrai pamišo. Dukra Kalifornijoj gyvena, tai jau uždraudė vejas prie namų ir šiaip su vandeniu griežtėja apribojimai. Žodžiu, Žemė virsta Marsu pamažu.

Salietra barstyta tik lendant vėliaviniui. Rasa kai kuriuse laukuose galėjo jau būti tik nedidelė, kituose manau dar nebuvo, bet pažeidimų matosi visur. Tiesiog granulės užsilaikė ir po to ištirpo gavę rasos. Čia šiek tiek matyti granulių likučiai, bet foto yra foto, natūroj matos geriau.

Bingo, turim laimėtojus: Minduksx ir Remse. Pirmą kartą ant besivyniojančio vėliavinio berta salietra, dar neteko taip vėlai berti ir pirmą kart susidūriau su tokiu apdeginimu. Rasos dar galėjo ir nebūti, gal jinai vėliau ištirpdė granules įlėkusias į besivyniojantį vėliavinį. Kai kur dar matosi net granulių liekanos, vėliau įmesiu foto. Šiaip aišku nuostolių nebus daug, nes nedidelis kiekis santykinai tų apdegintų. Bet vat, gyveni žmogus ir mokaisi.

Nagi drąsiau rašykit nuomones. Tikrai nesijuoksiu, nes ir pats ne iš karto supratau atsakymą.

Reikia tikslaus atsakymo, arba, arba, arba netinka. Mįslėse atsakymas vienas. Užuomina: tokių per lauką nėra daug, nu gal 1 iš 1000 ar kelių tūkstančių.

Menu myslę-agrogyslę, kas tai per velniava mano kviečiuose? Tikiuosi bus atsakančių iš karto, jei ne duosiu užuominų.

Vargu ar išsiversi tiek ilgai, juo lab kad kaip ir kritulių prognozuoja šiek tiek savaitgalį ir karščius.

Žodžiu, nieko gero, ne tik darbas bereikalingas, nemigo naktys, bet dar ir žalos prisidarei. Jei taip būtų prieš 1-2 savaites visai kas kita.

Viską surašei atvirkščiai. Prieš žydėjimą iki 7 proc., po žydėjimo pieninėj ar vaškinėj brandoj kiek tik sugebėsi ištirpinti, nors ir 20 proc. Ir niekaip netikiu, kad ant vėliavinio nuo 20 kg nestresavo, nebent naktį ir ant 500 ltr/ha vandens naudojai. Patirties purškimuose užtektinai, todėl nepatikėsiu stebūklais. Mane šiuo metu labiau domina tai ko klausiau. Jei užmetus ant vėliavinio per 100 kg AN, kiek bereikia purškimų po žydėjimo, kad gauti ekstra? Nes niekad nesu taip vėlai barstęs AN.

Ant vėliavinio prie tokių orų aš tikrai nerizikuočiau kaip kažkas rašė po 20 kg. Pakaks ir 10 kg/ha ir tai ne per vidurdienį.

Ne visur ir tas pasiteisina. Jei aš jas naudočiau tai ne vien laiko bala žin kiek sugaiščiau, bet ir už 40 stulpų liktų netręšta visai, o tai vėl problema. Lengviau susireguliuoti tręštuvą manau.

Algi, negi tiki ekstrasensais, kavos tirščiais ir nusispiovimu 3 kart per petį? Lygiai taip aš žiūriu į tokius lyginimus. Pasodink kokį grybą prie to CX ir normalų turintį patirties su konkrečiu kombainu nemažai prie kokio silpnesnio Tukaniuko vairo, žiūrėk ir tas Tukano viskuo lenks tą CX8080. Pokštininkai, akstrasensai , burtininkai, daugiau nieko. Aš žmogus gal kiek į Dievą ir tikintis, o gal šiaip iš mados nueinantis į bažnyčią vieną kitą kart metuose, bet šiaip daugiau tikiu tik moksliniais argumentais, skaičiais ir faktais, o daugiau tik kliedesiai. iš tų minėtų kombainų nei už vieną ''nesergu'', tik su ruskais gal nereikia lygint, nes čia jau visai grybų karas tada.

Tai ir sakau, kad pagal manualą Bogballe beriant 36m turi į vieną pusę mesti tik 24 m. O sakykim Amazone turi mesti visus 36m. Tik pagal mane Amazone šiuo atžvilgiu žymiai geriau gaunasi, nes ištręšimo grafikas atrodo kaip sinusoidė, o susidengiant dviems priešingoms sinusoidės gausi vienodą normą. O štai Bpgballe grafikas yra sudarytas realiai iš stačiakampio ir trikampio centre formos, todėl reikia labai tiksliai nustatyti nuberiamą atstumą, kad priešingi trikampiai lygiai susidengtų ir gautumėm vienodą normą. Menkiausias nedatręšimas iki tiek kiek reikia duos labai mažą normą per vidurį, ir lygiai taip pat per tolimas numetimas duos labai didelę normą per vidurį. Nesunku pasižiūrėti abiejų barstyklių manualus ir suprasit apie ką kalbu.

Kaip išauginti ekstra klasės kviečius puikiai žinau, galima sakyt kad nebežinau jau kaip išauginti kitokius. Tik nesu bandęs taip vėlai tręšti su barstykle, todėl kiek keičiasi technologija, ir iškyla neaiškumai tik tuo atžvilgiu, ar beverta bus duoti dar per lapus po žydėjimo, nes vėlyvas tręšimas manau turėtų sukelti kokybės rodiklius.