drapox

Tokie straipsniai, tai toks neskanus melas ir bandymas paspardyti į vienus vartus, kad net šlykštu. Tegul pirma parašo kiek ir nuo kiek kritulių pasiplauna azotas žemyn ir kitus argumentus. Kitas dalykas, tai kokiu tankiu eina drenažo šakutės ir kiek to besigeriančio vandens patenka į drenažą ir kiek į dar gilesnius žemės sluoksnius. Kai be jokių mokslinių pagrindimų pradeda mėtytis kaltinimais, tai čia labai šlykščiai atrodo. Dar kitas dalykas, tai žemės ūkis šiuo metu skirtingai nei anksčiau augina didelį kiekį rapsų, kurie turi labai ilgas šaknis. Vien pagrindinė šaknis gali skverbtis į 3m gylį, šalutinės savo ruožtu šakojasi dar ir skverbiasi vėl žemyn. Todėl azotas surenkamas iš labai gilių sluoksnių ir ko gero net gi kelių metų. Ko gero niekas jokių bandymų neatlikinėjo nuo kolūkių laikų tik loja kažkam naudingas dainuškas. Kaip ir įprasta pasidarę LT, visokios nesąmonės kyla iš viršaus, nenulipus nuo šaligatvio, neturint žalio suvokimo apie tikrą padėtį gamyboj. Jei bogu sunervino prieš pat Velykas. Tokių sraipsnių autoriams:

Čia kalbi apie matavimą griovio vandenyje, ar kaip?

Čia jau pagal skonį, kokia spalva labiau patinka. Vokiečiui neįkiši raudonos, o italui žalios. O kaina neturėtų labai skirtis.

Azoto visada kažkiek išplauna, tai reiškia išplaus. Klausimas tik kiek. Aš bent jau tikėjausi šiek tiek mažiau lietaus. Bet visada kai drėgna labiau džiaugiuosi nei kai sausa. Aišku tas ŠDT (šalta, drėga ir tamsu) pagal ''Vyrų laiškus..." kartais užknisa, bet ŽŪ geriau jau taip būna nei sausra. Faktas, kad po tokių lietų ateis sausasis periodas matyt irgi netrumpas. Tad matyt paskutines išeigines per Velykas turėsim.

Buvo toks laikotarpis kai su CCC nerekomendavo nieko naudoti. Dabar, kai atėjo purškimo mixų era ir visi patingom dirbti, tai ir bandom visokius eksperimentus. Kad nelogiškas ir pats purškimas gaunasi. CCC geriausiai veikia kai karšta, žodžiu per vidurdienį, o KAS, Karbamido tirpalus ir panašiai, geriau purkšti kai nėra saulės ir kai vėsiau, žodžiu naktį, vakarais, rytais.

Jei tankus Cycocel geriau atidėti iki BBCH 29-30. Fungicidai pagal ligas.

Išsakiau savo nuomonę pagal temos pavadinimą. Dėl Tucano kitas reikalas, bet be abejo kita ir kaina. Nu pats gali palygint techninius duomenis: http://app.claas.com/products/2015/lt-LT/c/tucano-450_td.php

Pasisakymas visiškai atitinka mano mintis. Prie to dar mažesnio diametro trumulys turi mažiau inercijos, todėl didesnė tikimybė užkišti ir jį. Kobainiuko galinė dalis bus ganėtinai siaura, o tokie kombainai susiduria su problemomis kuliant net vasarinius rapsus, nekalbant apie geresnius žieminius, ypač kai drėgniau ar kai masė žolėta. Ant Dominator uždėjus APS gal ir nieko sprendimas, bet ant tokio kombaino prikabinti vos ne Consul subinę, tai jau atsiprašau, kaip čia švelniau išsireiškus. Paskutiniu metu ko tai Claas pradeda stebint labai švelniai pasakius keistais techniniais sprendimais. Svarbiausia aprašymuose prirašyta gražių frazių apie tai kad šis kombainas beveik toks pats kaip Lexion. tai čia ir Yaris beveik toks pat kaip Hilux ar Landcruizer, juk emblema tokia pat ant grotelių. O dilerio melus ir įtikinėjimo meną pats patyriau kai rinkausi kombainą. Žodžiu, man labai neskaniai viskas atrodo, kai kombainą su 4 kratikliais bandoma sulygint su Fendt-Laverda 5 kratikliais. Kratiklių ilgis 3,9 ir 4,25 Fendt naudai. Kratiklių plotas: 4,1 ir 5,7m2 Fendt naudai. Separacija: 4,8 ir 6,7 m2 Fendt naudai. Sietai 3,0 ir 4,67 m2 Fendt naudai. Trumulio plotis 1,06 ir 1,34 Fendt naudai. Nuožulniosios ir smulkintuvo plotis Fendt naudai. Fendt turi galimybę uždėti pelų skleistuvą. Dėl dylerio irgi reiktų nepamiršti įvertinti. Kokių dar argumentų reikia?

Dabartiniam augimo tarpsnyje man geriau su daugiau ūglių. Bet jei kas taiko kitokias technologijas, tai aš už juos neatsakau.

Optimizmo man tikrai netrūksta ir gražu žiūrėti kaip pasėlis pakeitė spalvą į tamsiau žalią lyginant su netręštais ar patręštais vėliau. Tik apšviečiau liaudį apie situaciją kas laukia su orais. Nes viena prognoze dažniausiai nereiktų pasikliauti, aš žiūriu bent 8 skirtingas ir darau apibendrinimą.

Vieną kritulių matuoklį jau susprogdinau su šalčiais, tai kol kas neišneštas į lauką, todėl negaliu ir pasakyti kiek iš tikro tų kritulių buvo. Nuo šiandien reiks jau fiksuoti. Nes kaip sakiau kritulių pikas dar priekyje. Kita vertus jei vertinant orų prognozes, tai yra tokia viena statistinė meteorologinė prognosė: jei šiandien lyja tai 80 proc. kad lys ir rytoj. Jei šiandien giedra irgi atitinkamai. Todėl kai lyja atitinkamai ir prognozės dažniausiai į ateitį lietingos, o kai giedra atvirkščiai. O realiai daug maž tikėti galima tik 3 dienų prognoze. Mano manymu pats geriausias tręšimo varijantas šiemet buvo KAS per tą visą sausumą kai buvo galima įvažiuoti. Tręšimai biriomis visi su trukumais. Patręšus anksti praradimai per išsiplovimus. Tręšimas dabar techniškai pasėlių darglojimas. Tręšimas po lietų suvėlintas, nes jau dabar daug augalų turi pakankamai gerai išsivysčiusias šaknis.

Mano manymu neverta. Apie normalų įvažiavimą nėr kalbos, pasėliai labai išsimauros. Per dirvą sunku pasakyti su tuo išsiplovimu kaip bus, bet kad kritulių pikas dar nepasiektas. Slėgis žemiausias tik rytoj, o kritulių pikas poryt. jei nebespės gertis į dirvą galimas ir paviršinis nusiplovimas su vandeniu. Ant kiek ilgai krituliai stiprėjo, panašiai tiek laiko truks ir kol aprims, jei neužeis naujas ciklonas. Peržiūrėjau per 8 orų prognozes. Temperatūra pradeda kilti po 0,5-1 laipsnį nuo 3d, kritulių tikimybė maža lieka tik po velykų, nuo 7 d.

Labai abejoju, kad galėsi įvažiuoti. Juk visoj LT daug maž gal vienodai lyja.

Tai tik patvirtina mano spėtą stabilizuoto AN sudėtį. Iš 94 proc. AN gaunama po 16 proc. NH4 ir NO3. Iš amofoso dasideda beveik procentas NH4. Stabilizavimas manau tikrai ne dėl to gaunasi, kad stabilizuotoj yra 1 proc. mažiau nitratinio azoto nei pačiam AN. O dėl sulydimo į bendrą granulę, kur jau gaunasi dalis fosforo kuris nėra labai tirpus. Dėl stabilizuoto karbamido matyt ten jau kita technologija, nes N kiekis nepasikeičia.

Nebesinervinkim. Nėra prasmės kai nieko nebepakeisi. Viščiukus skaičiuoja rudenį, čia labai tinka ši patarlė. Tada ir parašysim kaip kam pasisekė.

Bet jei vidutiniškai dirvožemyje būna 6-12, o tyrimai juk atliekami netręšus, tai vis tiek gal kur užsilaiko koks miligramas kitas už grumsto pasikavojęs? Tiesiog sugalvojau pora laukelių išsitirti, anksčiau neteko į tai labai gilintis. Tiesiog duodi S pagal tręšimo rekomendacijas ir tiek. Gaila neturėjau dar tyrimų kai buvau pasijungęs Smart programos pabandymui, dabar baigės periodas. Įdomu ką būtų išmetę.

Išsityriau prie pH, P, K, hu, dar ir S kelis laukus. Pasirodo nieko gero sieros neturiu, vos iki 2 mg/kg. Kai norma 6-12 turėtų būti. Kas gal susidūrėt su S tyrimais savo laukuose? Kokias korekcijas tręšime siera reiktų daryti?

Spėju kad susideda ši trąša iš 94% AN ir 6% amofoso, taip išgaunamas panašus santykis 33-3, nors gal galimi ir kiti varijantai. Kai suliejama į vieną granulę fosforas gali stabdyti tirpimą. Bet čia tik mano spėjimai, nesu chemijos mokslų daktaras.

Iki krūmyjantis augalai, išsikrūmyjus ūgliai, būsimi stiebai. Neįsivaizduoju kaip dabar reiktų suskaičiuoti augalus. Reiktų išrauti visą metrą ir išpurčius šaknis atskirti kiekvieną augalą.

Skaitom instrukcijas ir neprisigalvojam keistų auginimo technologijų: http://www.vatzum.lt/uploads/documents/20141027_cycocel_750_ghs_etikete.pdf Pagal tokias prognozuojamas orų sąlygas tinkamas naudojimo laikas bus ko gero už poros savaičių, gal ir dar vėliau.

NP 33-3

Pas mane kietoji branda su stipriais tikrosios brandos požymiais pereinančiais į progresuojantį senėjimą. Kviečiuose 22-23 BBCH. Dėl kompleksinių manau ginčų nekyla. Dėl azoto, kaip ir minėjau reiktų su saiku, nes krumyjimuisi tereikia N tik apie 17 proc. Tai čia apie 100 kg AN. Aš daviau daugiau nes pas mane stabilizuotas AN, todėl tirpimas manau bus negreitas ir liks dalis N bamblėjimui. Tikrai nesakau kad viską padariau teisingai, nes niekas to optimumo nežino. Tolimesnės sąlygos parodys.

Perėjau parodoj stendus kiek radau visokių ŪVP ir kitų išmanių ūkininkavimo dalykėlių ir susidariau įspūdį, kad lygis ant tiek žemas, kad net nuo mano paprastų exel lentelių atsilieka. O svarbiausia daug svaigimo ir pliurpalų, o mažai praktinio pritaikymo ir abejotina nauda. Nors visi skelbiasi turintys aibę klijentų. Nežinau kas gali pirkti tokius neparuoštus ir neišbaigtus produktus. Žodžiu tuo klausimu likau nuviltas. Mokslas vis dar gerokai atsilieka nuo ūkininkų poreikių mūsų žemelėj.

Aš problemą didžiulę matau tik tame, jei kas ligi šiol nepasitręšęs. Prarasta bent po toną derliaus iš ha garantuotai, nes vegetacija eina pilnu tempu. Šalti orai kiek pristabdys, bet vienaip ar kitaip be trąšų badas javams. Juo lab, kad jei prognozės pasitvirtins, tai ivažiuoti į dirvas bent 10 dienų nebus galima. Vargu ar bus liūtys. O pastovus nedidelis lietutis kiek kitaip viską veikia ir išsiplovimu negrasina. Aišku jei patręšta pagal augalų būklę o ne 100 VM azoto.

Suprantama kad su perkulimu bus pranašesnis, tą ir pats supranti nėr ko klaust. Tiesiog pirma reikia sudėti vienodos komplektacijos techniką ir tada žiūrėti kitus faktorius, o tik paskutinėj vietoj kainą. Žiūriu visi pasirinkinėja techniką atvirkščiai, nuo pinigų. Čia tas pats kas pirma nusidrožti kotą, o tada ieškoti jam tinkamo kirvio. Pirma galvoji ko reikia kad būtų tinkama pagal ūkio poreikius, per daug neprisisvaigstant, o tik tada žiūri į finansus. Jei finansai neneša lauki dar metus arba ieškai paskolos. Nes priešingu atveju niekad nenusipirksi reikiamo daikto.