drapox

tas tai taip, bet viska lemia tarpueiliai. yra 15cm, 12cm ir 7.5cm. pas mane 7.5cm, jei paseciau mieziu 5mln/ha seklos, butu kogero siukslynas.... Kažką prie kiaušinių pavartojai matyt. Ar 500 kareivių išrikiuosi į 5 eiles po 100, ar į 10 po 50 tai armijos nepadaugės. Jei tarpueilis 15 cm tai 76 grūdai į eilutę, jei 7,5 cm tai 38. Jei 12 cm-42. Visvien tie patys 500 /m2. Gerų švenčių.

Aš turėjau rekordinį savo ūkio derlių, o ne kokį Lietuvos ar pasaulio. Vid. 7,3 t/ha kviečių, iš vieno lauko 8,1 t/ha tai buvo mano rekordas. Lietuvoj manau yra po 10 gal ir 11 t/ha kas kulia, bet ne iš 45 balų žemės. Kita vertus mušimasis ant rekordinio derliaus nėra labai naudingas, nes išlaidos trąšom ir chemijai gali sukilti daugiau nei gausi derliaus priedo. Didelio derliaus sunku išspausti aukštą grūdų kokybę, daug šiaudų, sugulimas ir kt. problemos. Ypač sunku rasti tą aukso vidurį, kai kainos nuolat keičias. Manau, kad mano žemėm optimalus derlius apie 6 t/ha kviečių. Maždaug tokiam derliui ir tręšiu, atitinkamai ir pesticidų.

Seni žmonės sako, kad anksčiau įsėlį įsėdavo į rugius kai tik pradeda atšilti ir laukai būna dar šlapi. Bet aišku čia var. tik rankomis. Kai galėsi įvažiuoti su technika jau bus persausa ir reiks akėti. Žiemkenčių akėti neteko, bet pradžioj ūkininkavimo chemijos beveik nenaudojau (buvau patriotinis ekologas ), tai akėdavau miežius. Skaitosi, kad išsiakėja man rodos apie 20 % pasėlio, bet 80 % žolių. Akėdavau mažosiom akėčiom 3-4 lapelių augalus. Pradžioj atrodo nekaip, bet atsitaiso ir būna geresni už neakėtus, nes pasipurena dirvos pluta. Dabar, kai technikos pažanga, galima būtų įsėti ir su ražienine sėjama skersai pasėlio eilučių. Var. yra įvairių, tik reikia derinti pagal sąlygas. Linksmų švenčių.

Čia bus biški naujesnis modelis sėjamos, tik nemanau, kad labai kas bus pasikeitę. O šiaip reikia bandyti ir skaičiuoti. Geriausia užmauti ant sėklavamzdžio kokį bambalį ar maišelį, pravažiuoti ne vieną o kokia 30 m. tokiu greičiu kokiu sėsi ant kokio pūdymo ar šiaip kad neprisėti kur nereikia, o tada skaičiuoti ir aišku ne kg o mln sėklos į ha. Pagal sėjos ankstumą, sėklos kokybę ir pan. reiktų nuo 400 iki 550 sėklų į 1 m2.(4,0-5,5 mln į 1 ha).

Tai kurių velnių apie ją nieko neišgooglina. Kas ja prekiauja. Gal kitoks pavadinimas.

Čia KAN mano buvo pavartotas šiaip (įsiskaitykit į tekstą). Galėjau karbamidą ar salietrą ar amoniaką rašyt. Norėjau tik parodyt žmogui, kad gal nežada po 400 N veiklia supilt ir tiek. Žodžiu juokelis, tik matyt ne visi vienodai jumorą suprantam. Šiaip prieš pora metų naudojau vien KAN ir derlius buvo rekordinis. Tik vėluojant tręšimą jei sausa gali neištirpti, o taip koks skirtumas, tik šiek tiek mažiau veiklios, bet yra sieros, kas irgi labai reikalinga ypač rapsams.

manau ir as, kad KAS neprideda amziaus purkstuvui. KAS pH stipriai rugstus, tai purkstuvas negali nereaguoti. Tokia pH gerai laiko polietilenas, o visa kita tirpsta ir pan. tai tik laiko klausimas. galeciau pavardint, kam rajone purkstuvai nuo kaso uzsilenke..... bent man 4 zmogelius minejo.... Na aš čia tik spėliojau, bet rodos, kaip pirštu į akį. Kitaip nesuprantu kam parduoti 5 metų purkštuvą, juk beveik naujas.

nu visada taip tresdavo, kuliam po 5-6 t/ha z.kvieciu kai pasiseka, kano tikrai nenaudosim... o kokiu augimo laikotarpiu karbamida naudosi pvz kvieciam mieziam vasariniam? Dėl KANo tai čia buvo bajeris jei ką. Karbamidą naudoju visuose purškimuos kur suderinama su chemija ir vėlyvos stadijose dėl baltymų (kokybei). Manau nieko aš čia naujo nepasakysiu, tik noriu priminti, kad chemiją reiktų naudoti proporcingai tręšimui. Didesniam derliui daugiau pesticidų ir geresnių.

Kiek pamenu tai ant paties greičiausio dantračių sukimo varijanto, rankenėlėm esant ant 20, pasėja priklausomai nuo sėklos (kviečiai,miežiai) nuo 200 iki 250 kg/ha. Daugiau dasireguliuoja darbo eigoj. Jei dantračiai ant šiek tiek lėtesnio var (yra rodos 4 var), tada atidarius ir ant viso tepasėja apie 220 kg/ha rodos. Norint sėti rapsą jau reikia dantračius ant lėčiausio var. ir rites uždaryti iki tiek kad degtukas sunkiai lystų, ir šonus aptepti solidolu, kad pro kur nereikia sėkla nebyrėtų. Čia tokia maždaug mano praktika, o daugiau paties reikalas, taip sakant dielo techniki. Gal ko ir nepamenu gerai nes tas buvo prieš kokius 12 metų. Rankenėlė nerodo nei pieno riebumo, nei oro temperatūros, nei kūno masės indekso, tai tiesiog skalė ir tiek.

Šiemet planuoju salietros virš 400 kg duoti, bet azoto jau šiek tiek daviau kovo pradžioj, nes išbėriau po 200 kg/ha 8*20*30. Dar azoto gaus su karbamidu ir visokiais vitaminais per lapus. Karbamido žadu išpurkšti iki 70 l/ha. Su tėvu geriau nesiginčyk, matyt žino ką daro. 500 kg salietros tai čia tikrai neperdaug (nebent žadat išberti dar tiek pat KANo ).

Neturiu daug laiko, tai tik trumpam prasinešiau per interą. Radau tik tiek. kad turbo seed yra hidro sėjos sistema. Žodžiu spec yrangoj sumaišoma žolių sėkla, trąšos, vanduo ir mulčas ir išpurškiama man rodos net į nedirbtą gruntą. Naudojama vejų, golfo aikštynų ir pan atsėjimui. Kad būtų taikoma žū neradau.

Čia turėjai omeny tikriausiai 1 kg kainą. Tai čia gal koks koncentratas ar kas ,kad taip brangus. Ar įterpiama lokaliai prie sėklos, ar kartu su sėkla.

Manau, kad nujaučiu kas prie mūsų prisijungė iš LŽUU. Bet kuriuo atveju, kas bebūtų tai geras žingsnis artinant ūkininkavimą ir mokslą. Galbūt turėsim unikalią galimybę dykai gauti operatyvią informaciją iš laukų, nes eina kalba, kad konsultacijų ūkių laukuose kaip ir nebebus (Linas agro). Aš manau, kad atėjo tas laikas, kai už mokslininkų konsultacijas ir patarimus reikės susimokėti. O be to neapsieisim.

Po velykų būtinai žadu tręšti, nes nuo balandžio pradžios jau rodo dienom šilumas iki 8, o paskui šalčių jau vargu ar besulauksim. Aš pirmam kartui max iki 200 kg salietros duosiu, vėliau gal daugiau.

Ko gero geriausia bus po velykų, svarbu kad aptirptų sniegas.

Nusipirkau deveta ir biski reikia susigaudyti su issejimo plociu. Mentys sudetos S 210 ir S260 tai koks sejimo plotis. Ant disku atskirai nesireguliuoja. Kaip maciau ant naujai einanciu disku ten menciu kampas reguliuojas. Ka duoda tai? Trąšos ne vienodo lyginamojo svorio ir formos, todėl ne vienodai slysta per menteles, dėl to jos ir reguliuojamo kampo. Yra laboratorija kur išbandyta daug trąšų rūšių ir skirtingų gamintojų taip pat. Duotos mentelių optimalios padėtys, kad tolygiausiai išsisėtų. Galima nusiūsti ir savo trąšų pavyzdį, ištirs. Jau turbūt pastėbėjai, kad yra idėtas Amazone tinklapis, ten surasi manau reikiamą informaciją. Jei ką klausk.

Aruni gal galetum padeti, visai neseniai nusipirkau amazone ZA.... tiksliai nezinau modelio bet ana yra 600l talpos ir nera lenteles apie trasu isberimo normas, gal galetum pagelbet kur butu galima gaut ta lentele apie normas? Kaip tik Jaunas imetė puslapį Amazonės. Pasirink kalbą kuri labiau tinka. Ten rodo ir barstyklių modelius, reikia nusistatyti. Trąšų rūšį, norimą sėjimo plotį, kiekį ir važiavimo greitį. Trašas geriau ieškoti iš daugiau valstybių, tada būna ir Jonava LT salietra. Nes šiaip skirtingų valstybių, kad ir vienodos trąšos yra skirtingų granulių ir nustatymai skiriasi. Pabaigoj parodo visus nustatymus menčių, papildomų menčių užlenkimų, sklendžių ir barstyklės aukštį ir lauko kraštų nustatymus, jei reikia. Gali būti nurodyti ir šiek tiek didesni nei 540 darbinio apsukimai. Žodžiu IT amžius turi pliusų, gauni duomenis tiesiai iš bandymų labaratorijų.

Ką apie barstyklę nori sužinoti. Aš tokią naudoju jau metus, galiu patart.

Ūkininkai pradėjo pardavinėti 5 metų purkštuvus. Ir man kyla klausimas ar ne su KAS juos pribaigė, kad taip greit parduoda. Čia kaip auto dujos-viena vertus lyg taupai, kita vertus žiūri, kad po metų variklis užsilenkia. Kol kas nesu nusiteikęs šlakstytis tom skystom trąšom. Būtent su skystom daugiau manau darbo ir yrangos reikia. Didmaišiam kiloti keltuvėlį galima susikonstruoti už kelis šimtus litų, peiliu maišą šmaukšt ir tiek tų darbų. Kita vertus ir pats barstymas bent 2 ar 3 kartus spartesnis, nes barstyklės beria iki 36 m. ir daugiau, purkštuvai 12-24 m. dažniausiai. Barstyti galima apie 15 km/h, purkšti apie 10-12 km/h. Aš už birias trąšas.

Ankščiau pirmą tręšimą žieminiam darydavau tada, kai normaliai ivažiuodavau į dirvą-žodžiu balandžio apie vidurį. Net 5 tonus kviečių išspausti sunkiai sugebėdavau. Prieš kokius penkis metus pradėjau ankstyvus tręšimus dar ant sušalusios žemės, dažniausiai kovo pabaigoj ir derliai sukilo iki 6-7 t/ha. (Žemė vos virš 40 balų). Tai čia tas pats, kas suvalkijoj ar pasvaly 10 t/ha gauti. Laikausi tik vienos taisyklės: lučšė sorok raz po razų čiem za razų sorak raz. Jei kas primiršo ruskai- tai geriau tręšiu daugiau kartų mažom normom, nei daug iškart ir taip sumažinu didesnio išplovimo galimybę. Šiaip panašūs orai rodomi iki pat kovo pabaigos, tai labai skubėt neverta, tik svarbu nepražioplint atšilimo pradžios, nes tada gali neiti įvažiuot bent pusę mėnesio, o tada jau nusivėlins viskas. Aš pirmam kartui daugiau kaip 150 kg salietros manau nerizikuosiu duoti, visgi kainelė... Tūkstančių investuoti į griovius ir upes nesinori.

Eina kalba, kad su ryžiais striuka, gal tas sniegas kur ant kinų ir indų buvo iškritęs ką pridarė. O tas burnytes tai reiks užkišt (ir milijardus burnelių ), tai matyt, kad kviečiai šymet turėtų gerai eiti.

Laukas ne stogas ir ne Baltijos jūra, o trąšos ne Urbonas. Taip, kad niekas perdaug toli nenuplauks, tik kažkuri dalis, o tai jau neišvengiama. O jei palaukus dar mėnesį tai jau beveik ir nereikia išviso tręšti. Tą patį pataria ir mokslo šulai, jei skaitot ŪP. Aišku tik problema su įvažiavimu. Jei ir žada iki 5 šalčio, bet kartu ir sniego. Tai su įvažiavimu problemos gali būti. Šiaip iš patirties pasakysiu tiek, kad reikėtų kuo anksčiau duoti azoto nors min. 40-50 VM. jei labai bijant išplovimo. Nieks nežada laukt mėnesį, bet pilt dabar, kai praneša šalčius ir kritulius, nematau prasmės. Visiškai sutinku, tik reiktų nepražiopsoti momento prieš atšilimą, nes tada kelias savaites gali neiti įvažiuoti, o tada jau derlius kenčia su kiekviena pavėluota diena.

Kadangi tamsta domiesi ir gerai žinai rinkų kaitą, tai ar tiesa, kad Londono biržoje kviečių kainos buvo pasiekę 1300 Lt/t, o rapso 1700 Lt/t. Ir kokios tendencijos...

Laukas ne stogas ir ne Baltijos jūra, o trąšos ne Urbonas. Taip, kad niekas perdaug toli nenuplauks, tik kažkuri dalis, o tai jau neišvengiama. O jei palaukus dar mėnesį tai jau beveik ir nereikia išviso tręšti. Tą patį pataria ir mokslo šulai, jei skaitot ŪP. Aišku tik problema su įvažiavimu. Jei ir žada iki 5 šalčio, bet kartu ir sniego. Tai su įvažiavimu problemos gali būti. Šiaip iš patirties pasakysiu tiek, kad reikėtų kuo anksčiau duoti azoto nors min. 40-50 VM. jei labai bijant išplovimo.

Šiek tiek šiuo klausimu rašo čia http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=549&z=23