drapox

nu visada taip tresdavo, kuliam po 5-6 t/ha z.kvieciu kai pasiseka, kano tikrai nenaudosim... o kokiu augimo laikotarpiu karbamida naudosi pvz kvieciam mieziam vasariniam? Dėl KANo tai čia buvo bajeris jei ką. Karbamidą naudoju visuose purškimuos kur suderinama su chemija ir vėlyvos stadijose dėl baltymų (kokybei). Manau nieko aš čia naujo nepasakysiu, tik noriu priminti, kad chemiją reiktų naudoti proporcingai tręšimui. Didesniam derliui daugiau pesticidų ir geresnių.

Kiek pamenu tai ant paties greičiausio dantračių sukimo varijanto, rankenėlėm esant ant 20, pasėja priklausomai nuo sėklos (kviečiai,miežiai) nuo 200 iki 250 kg/ha. Daugiau dasireguliuoja darbo eigoj. Jei dantračiai ant šiek tiek lėtesnio var (yra rodos 4 var), tada atidarius ir ant viso tepasėja apie 220 kg/ha rodos. Norint sėti rapsą jau reikia dantračius ant lėčiausio var. ir rites uždaryti iki tiek kad degtukas sunkiai lystų, ir šonus aptepti solidolu, kad pro kur nereikia sėkla nebyrėtų. Čia tokia maždaug mano praktika, o daugiau paties reikalas, taip sakant dielo techniki. Gal ko ir nepamenu gerai nes tas buvo prieš kokius 12 metų. Rankenėlė nerodo nei pieno riebumo, nei oro temperatūros, nei kūno masės indekso, tai tiesiog skalė ir tiek.

Šiemet planuoju salietros virš 400 kg duoti, bet azoto jau šiek tiek daviau kovo pradžioj, nes išbėriau po 200 kg/ha 8*20*30. Dar azoto gaus su karbamidu ir visokiais vitaminais per lapus. Karbamido žadu išpurkšti iki 70 l/ha. Su tėvu geriau nesiginčyk, matyt žino ką daro. 500 kg salietros tai čia tikrai neperdaug (nebent žadat išberti dar tiek pat KANo ).

Neturiu daug laiko, tai tik trumpam prasinešiau per interą. Radau tik tiek. kad turbo seed yra hidro sėjos sistema. Žodžiu spec yrangoj sumaišoma žolių sėkla, trąšos, vanduo ir mulčas ir išpurškiama man rodos net į nedirbtą gruntą. Naudojama vejų, golfo aikštynų ir pan atsėjimui. Kad būtų taikoma žū neradau.

Čia turėjai omeny tikriausiai 1 kg kainą. Tai čia gal koks koncentratas ar kas ,kad taip brangus. Ar įterpiama lokaliai prie sėklos, ar kartu su sėkla.

Manau, kad nujaučiu kas prie mūsų prisijungė iš LŽUU. Bet kuriuo atveju, kas bebūtų tai geras žingsnis artinant ūkininkavimą ir mokslą. Galbūt turėsim unikalią galimybę dykai gauti operatyvią informaciją iš laukų, nes eina kalba, kad konsultacijų ūkių laukuose kaip ir nebebus (Linas agro). Aš manau, kad atėjo tas laikas, kai už mokslininkų konsultacijas ir patarimus reikės susimokėti. O be to neapsieisim.

Po velykų būtinai žadu tręšti, nes nuo balandžio pradžios jau rodo dienom šilumas iki 8, o paskui šalčių jau vargu ar besulauksim. Aš pirmam kartui max iki 200 kg salietros duosiu, vėliau gal daugiau.

Ko gero geriausia bus po velykų, svarbu kad aptirptų sniegas.

Nusipirkau deveta ir biski reikia susigaudyti su issejimo plociu. Mentys sudetos S 210 ir S260 tai koks sejimo plotis. Ant disku atskirai nesireguliuoja. Kaip maciau ant naujai einanciu disku ten menciu kampas reguliuojas. Ka duoda tai? Trąšos ne vienodo lyginamojo svorio ir formos, todėl ne vienodai slysta per menteles, dėl to jos ir reguliuojamo kampo. Yra laboratorija kur išbandyta daug trąšų rūšių ir skirtingų gamintojų taip pat. Duotos mentelių optimalios padėtys, kad tolygiausiai išsisėtų. Galima nusiūsti ir savo trąšų pavyzdį, ištirs. Jau turbūt pastėbėjai, kad yra idėtas Amazone tinklapis, ten surasi manau reikiamą informaciją. Jei ką klausk.

Aruni gal galetum padeti, visai neseniai nusipirkau amazone ZA.... tiksliai nezinau modelio bet ana yra 600l talpos ir nera lenteles apie trasu isberimo normas, gal galetum pagelbet kur butu galima gaut ta lentele apie normas? Kaip tik Jaunas imetė puslapį Amazonės. Pasirink kalbą kuri labiau tinka. Ten rodo ir barstyklių modelius, reikia nusistatyti. Trąšų rūšį, norimą sėjimo plotį, kiekį ir važiavimo greitį. Trašas geriau ieškoti iš daugiau valstybių, tada būna ir Jonava LT salietra. Nes šiaip skirtingų valstybių, kad ir vienodos trąšos yra skirtingų granulių ir nustatymai skiriasi. Pabaigoj parodo visus nustatymus menčių, papildomų menčių užlenkimų, sklendžių ir barstyklės aukštį ir lauko kraštų nustatymus, jei reikia. Gali būti nurodyti ir šiek tiek didesni nei 540 darbinio apsukimai. Žodžiu IT amžius turi pliusų, gauni duomenis tiesiai iš bandymų labaratorijų.

Ką apie barstyklę nori sužinoti. Aš tokią naudoju jau metus, galiu patart.

Ūkininkai pradėjo pardavinėti 5 metų purkštuvus. Ir man kyla klausimas ar ne su KAS juos pribaigė, kad taip greit parduoda. Čia kaip auto dujos-viena vertus lyg taupai, kita vertus žiūri, kad po metų variklis užsilenkia. Kol kas nesu nusiteikęs šlakstytis tom skystom trąšom. Būtent su skystom daugiau manau darbo ir yrangos reikia. Didmaišiam kiloti keltuvėlį galima susikonstruoti už kelis šimtus litų, peiliu maišą šmaukšt ir tiek tų darbų. Kita vertus ir pats barstymas bent 2 ar 3 kartus spartesnis, nes barstyklės beria iki 36 m. ir daugiau, purkštuvai 12-24 m. dažniausiai. Barstyti galima apie 15 km/h, purkšti apie 10-12 km/h. Aš už birias trąšas.

Ankščiau pirmą tręšimą žieminiam darydavau tada, kai normaliai ivažiuodavau į dirvą-žodžiu balandžio apie vidurį. Net 5 tonus kviečių išspausti sunkiai sugebėdavau. Prieš kokius penkis metus pradėjau ankstyvus tręšimus dar ant sušalusios žemės, dažniausiai kovo pabaigoj ir derliai sukilo iki 6-7 t/ha. (Žemė vos virš 40 balų). Tai čia tas pats, kas suvalkijoj ar pasvaly 10 t/ha gauti. Laikausi tik vienos taisyklės: lučšė sorok raz po razų čiem za razų sorak raz. Jei kas primiršo ruskai- tai geriau tręšiu daugiau kartų mažom normom, nei daug iškart ir taip sumažinu didesnio išplovimo galimybę. Šiaip panašūs orai rodomi iki pat kovo pabaigos, tai labai skubėt neverta, tik svarbu nepražioplint atšilimo pradžios, nes tada gali neiti įvažiuot bent pusę mėnesio, o tada jau nusivėlins viskas. Aš pirmam kartui daugiau kaip 150 kg salietros manau nerizikuosiu duoti, visgi kainelė... Tūkstančių investuoti į griovius ir upes nesinori.

Eina kalba, kad su ryžiais striuka, gal tas sniegas kur ant kinų ir indų buvo iškritęs ką pridarė. O tas burnytes tai reiks užkišt (ir milijardus burnelių ), tai matyt, kad kviečiai šymet turėtų gerai eiti.

Laukas ne stogas ir ne Baltijos jūra, o trąšos ne Urbonas. Taip, kad niekas perdaug toli nenuplauks, tik kažkuri dalis, o tai jau neišvengiama. O jei palaukus dar mėnesį tai jau beveik ir nereikia išviso tręšti. Tą patį pataria ir mokslo šulai, jei skaitot ŪP. Aišku tik problema su įvažiavimu. Jei ir žada iki 5 šalčio, bet kartu ir sniego. Tai su įvažiavimu problemos gali būti. Šiaip iš patirties pasakysiu tiek, kad reikėtų kuo anksčiau duoti azoto nors min. 40-50 VM. jei labai bijant išplovimo. Nieks nežada laukt mėnesį, bet pilt dabar, kai praneša šalčius ir kritulius, nematau prasmės. Visiškai sutinku, tik reiktų nepražiopsoti momento prieš atšilimą, nes tada kelias savaites gali neiti įvažiuoti, o tada jau derlius kenčia su kiekviena pavėluota diena.

Kadangi tamsta domiesi ir gerai žinai rinkų kaitą, tai ar tiesa, kad Londono biržoje kviečių kainos buvo pasiekę 1300 Lt/t, o rapso 1700 Lt/t. Ir kokios tendencijos...

Laukas ne stogas ir ne Baltijos jūra, o trąšos ne Urbonas. Taip, kad niekas perdaug toli nenuplauks, tik kažkuri dalis, o tai jau neišvengiama. O jei palaukus dar mėnesį tai jau beveik ir nereikia išviso tręšti. Tą patį pataria ir mokslo šulai, jei skaitot ŪP. Aišku tik problema su įvažiavimu. Jei ir žada iki 5 šalčio, bet kartu ir sniego. Tai su įvažiavimu problemos gali būti. Šiaip iš patirties pasakysiu tiek, kad reikėtų kuo anksčiau duoti azoto nors min. 40-50 VM. jei labai bijant išplovimo.

Šiek tiek šiuo klausimu rašo čia http://www.manoukis.lt/index.php?m=1&s=549&z=23

Koks skirtumas kaip tie standartai pavadinti. Svarbu traktorius lyginti vienam standarte, o ne skirtingais. Dažniausiai tech. duomenys pateikiami bent dviem standartais. O žiūrėti aišku reikia nominalią galią. Dar svarbus labai dalykas yra sukimo momentas, kuris irgi skiriasi kad ir vienodos galios traktorių.

Visas moteriškas sodinam į Bielkius ir vibratorių pramonei galas.

Malonu diskutuoti su netylinčiais ir argumentuojančiais. Pritariu, kad žmogeliui dirbančiam kokius 30 ha nelabai verta pirkti naujo vakarų traktoriaus, nebent dėvėtą. Keletas patarimų paties ūkiui. Vienam ha apdirbti reikia apie 400 iki 500 kWh energijos. Taviesiems 40 ha apie 18000 kWh. per metus. Bielkius per 1 mh gali duoti iki 60 kWh energijos. Tai išeina per metus turėtum prasukti apie 300 mh, neskaitant važiavimų parduotuvėn alaus ir bažnyčion. Tau to Bielkiaus (jei naujas) užteks kokiai 20 metų. Jei negalvoji plėsti ūkio ir jei tau kokia 40 tai ir užteks beveik iki pensijos. Nėr problemų. Bet jei tu jaunesnis ir žadi nemažai išplėsti ūkį patariu galvoti apie vakarietišką techniką. O po kelių metų garantuoju pats man padėkosi.

Gerai apsižiūrėk ar nėra kabinoj kokios atliekamos rankenėlės. Mano Case prie sėdynės kairėj pusėj yra rankenėlė, kuria gali prisukti arba visai uždaryti hidraulio debitą leidimui. Kelti kelia gerai, bet neleidžia, arba leidžia lėtai. Ir šiaip jei apkrova maža tai šaltu tepalu leidžia lėčiau, reikia kad šiek tiek prasidirbtų. O kelia tai visi vakarietiški gerai, nereikia ant gazų drožt.

35 mh-tik elektra oziuojas. Ir ką gi tai man primena. Siūlau paskaityti kitą temą apie 1523. Gale. Tiesiog nebenoriu kartotis.

Ir dar iš senos patirties su sovietine technika. 0 mh. Viskas kvepia dažais ir tepalu. Suku užvedimo raktelį. Ugnis ir dūmai. Spėju iššokti iš kabinos. Gesintuvo dar neprireikė. Viskas smirdi dūmais. Gamyklinis brokas, negerai sujungti laidai. Per 2 dienas sutvarkom. Užvedam. Važiuojam. Triakšt. Brakšt. 0,1 mh. Stovim. Ilgai. Subyrėjo priekinė šoninė pavara. Buvo kolūkių laikai. Pavarą gaunam. O garantinės pavaros pakeitimui taip ir nesulaukiau-greičiau atėjo nepriklausomybė (po metų). Galėčiau vardinti ir vardinti savo džiaugsmelius iki 3000 mh. Tiek ir tetraukė vargšelis. Užuojauta tiems kurie nori pakartoti visa tai.

David Braun neturiu, bet Case prie sėdynės yra reguliuojamas vožtuvas, kurį uždarius nepraeina tepalas ir neveikia hidraulis. Čia saugumo gal sumetimais remontuojant arba transportuojant padargus. Gal ir ten kažkas panašaus. Gal pridarytas ar užstrigęs vožtuvas ir dėl to problemos.