Stasys1962

Kazkaip man galvoje niekaip nesueina galai ir abejoju , kad toje konferencijoje apie sausmedzius kalba ejo.Taip laukines ir pusiau kulturines sausmedzio veisles jau gana isplitusios , bet naujausios kulturines veisles,su skaniomis uogomis, kurias tikrai butu verta augint didesniuose plotuose dar labai retos ir ne daznas sodininkas -kolekcininkas turi o tuo labiau medelynai.Sausmedziu selekcija ir kulturiniu veisliu isvedinejimu kiek zinau tik Rusija uzsima , jos dar labai naujos ir labai retos ir pacioje Rusijoje.Todel truputi abejoju , kad lenkai didesniems plotams uzsodinti kulturiniu sausmedziu is kazkur kitur gaus didelius kiekius sodinuku , nebent jie ketina, jau paplitusias dabartines puslaukines veisles sodinti. Man persasi mintis ar kartais tas tavo draugas kazko nesumaise, gal ten kalba ejo apie kokiu nors rusiu medlievas ???Nes kiek zinau kai kurios salys jau yra del ju biski pabludusios ir medlievu uogas labiau vertina nei populiariasias silauoges ir net brangiau moka.Zinau , kad Kanada yra isvedusi geru kulturiniu veisliu medlievu .Kiek zinau veisles yra isvedinejamos is dvieju rusiu medlievu Lamarko ir alksnialapes.Alksnialapes medlievos veisliu yra gana daug ir daugiausiai auginama pramoniniu budu o Lamarko rusies medlievu veisliu uogos yra skaniausios.Taigi vat gal toje konferencijoje apie sias uogas ir ejo kalba ????

Na jei nedideles salnos tai naudojamos tradicines priemones kaip ir sodui t,y irengiamos lietinimo sistemos purskiancios smulkiais laseliais , panasiais i ruka, lauzu deginimas ir dumu uzdangos ,ventiliavimas t.y oro sluoksniu maisymas, nes nedideles pavasarines salnos paprastai buna prie pat dirvos pavirsiaus o auksciau esantis oras buna pliusines temperaturos Na o esant didesnems salnoms agropleveles keliu sluoksniu dengimas ant virsaus dar uzdengiant ir polietileno plevele.Agroplevele vynuogems galima naudot uzdengus per antra viela spaleriu ir ilgesni laika kol praeis salnu pavojus , svarbu , kad jauni ugliai nesiliestu prie agropleveles.Na o jei pavasarines salnos bus tokios kaip 2014 metu pavasari net -9 , nepades jokios priemones, nebent jos sumazintu kazkiek nuostolius

Nu nezinau as pirmasias remontanties avietes gavau is kaimyno gal pries kokius 12 metu 10 kereliu , jis buvo parsivezes is rusijos , veisles nei jis nei as nepamenu .Pasodinau anksti pavasai i gerai patresta meslu dirva , dar i duobes dadedamas perpuvusio .kas metra eileje,Kadangi mano zeme zvyras , akmenys , smelis su trupuciu molio priemaisa teko per sausras kelis kartus gausiai palaistyti ir storai mulciuoti smulkinta zole.Jau pirmais metais iki rudens, is tu 10 kereliu avieciu, visa eile buvo uzpildyta ju ugliais o uogu atsivalgem svieziu , prisivireme ir prisisaldeme.Kitu metu pavasari is tu 10 pasodintu avieciu kereliu daigu priaugo tiek , kad uzteko uzsodinti dar tris eiles po 50 metru ir dar tu daigu kaimynams liko kas norejo.Niekada nepirkciau daug avieciu daigu, nes jos ir taip, gerai priziurimos, yra be galo vislios ir po keliu metu galima ju pasidaugint hektarais .IR isvis man remontantines avietes yra tinginio uoga , kuria uzauginti reikia maziausiai jegu , pastangu ir darbo ideti .Jei kas sako , kad jos sunkiai auga ir net gala gauna , tai man keista ir nesuprantama atrodo.Zinoma taip apie vasarines avietes negaleciau pasakyti , jos reikalauja dvigubai prieziuros o ir tos ligos ir kenkejai puola kaip pasele o kur dar ju genejimas o remontantines rudeni paemei zoliapjove su disku ir nurezei pagal zeme ir tiek to genejimo.

saip jei sodint silauoges savo poreikiams, nedaug, griovius isikast ir juos uzpildyt substratu, ypac durpes maisant su pjuvenomis ,butu geriausia bent 1 metus pries sodinima, nes savo silauoges sodinau per du kartus ir kazkaip pasijuto skirtumas .Tas kurias sodinau i sviezia nesusitovejusi substrata prasciau prigijo ir skurdziau augo pirmais metais , bet ir velgi galiu but ir neteisus , nes as turiu pomegi isbandyt daug skirtingu veisliu ir tas augimo skirtumas galejo ir nuo veisles priklausyt.Kita vertus kai nori daug skirtingu veisliu turet sunku ir kokybisku ypac jaunu sodinuku gaut , nes del sodinuku pirkeju kvailo poziurio, galbut ipirsto tu paciu biznieriu ir sodinuku prekiautoju , kai sodinukai jau su ziedais ir su uogomis yra patys geriausi o biznieriams del tokio pirkeju poziurio pelningiausi. Prekiautoju paprasius sodinuku iki 2 metu amziaus jie tegali pasiulyt tik dideli kieki min 100 , nes kitaip jiems neapsimoka, vezt is Lenkijos medelynu. o man kaip megejui t.y. perdaug. Lietuvos silauogiu augintoju yra nedaug o ir tie kurie tuo uzsima ,kokybisku sodinuku augina tik 2-3 nu geriausiu atveju 4 veisles o ir tu paciu jaunu sodinuku, pas Lietuvos augintojus, atejus pavasariui, didelis trukumas buna .Taigi del tokios keistos situacijos ir poziurio i sodinukus , nors atrodo, kad silauogiu sodinuku yra pilni turgus , bet gaut kokybiska jauna, neperaugusi sodinuka megeJui misija neimanoma tampa.Pats pirkau 12 veisliu sodinuku ir tik dvieju veisliu sodinuku gavau iki 2 metu amziaus o visi kiti sodinukai neaisku kiek metu kankinti pas biznierius, nors jau zydintys bet suvargusiomis saknimis ir nesuformuotais krumais.Tokius sodinukus pasodinus , jauni dvimeciai silauogiu krumai savo prigijimu, augimu ir gyvybingumu sias dvasnas lenkia dvigubai.O ir esant tokiai betvarkei sodinuku prekyboje , negali but tikras , kad nusipirkai veisle tokia kokia norejai nupirkt .IS mano nupirktu 12 veisliu silauogiu jauciu, kirvis atitiks kota , tik kokia puse ) Beje noreciau su forumieciu silauogiu augintojais pasikolsuntuot del silauogiu laistymui skirto vandens parugstinimo budu.Kadangi turiu nedideli melziamu karviu ukeli ir irengimams plauti ir pieno akmenims tirpinti perkame is alfa lavel firmos tam tikros koncentracijos sieros ir fosforo rugsties misini, kitu priedu lyg ir neturetu but , bent jau taip ant etiketes teigia .Si tirpala nedaznai naudojame irengimams plauti taciau laikui begant jo susikaupia nemazi kiekiai , nes ispilt i kanalizacija mums draudzia ir turime utilizuot kitais budais.Siemet per sausras pabandziau silauoges kelis kartus gausiai palaistyti vandeni parugstinus siuo tirpalu , kazkokiu neigiamu poveikio ar pazeidimu lyg ir nepastebejau.Tiesa pamirsau pasakyt , kad to rugsciu misinio didziaja dali sudaro fosfro rugstis o mazesniaja sieros rugstis.Taigi noreciau paklaust kaip jus nurugstinate vandeni laistant silauoges o ir kaip manote ar sis mano sugalvotas budas ir priemones tinka silauogems o gal priesingai as tiesiog zudau jas ????:)Siaip substrato rugstingumo lygi su siuo tirpalu pavyko sureguliuot labai gerai , kai matavau buvo nuo 3,5 iki 3,8

pieno perdirbejams gi reikia sugalvot priezasti , kaip zemdirbiu gauta uz piena parama , perpumpuot i savo rankas.

mes ziema taip pat papuolame i sia kategorija .Iki siol gavome 0,165 euro uz kg plius 0,006 euro uz kg prieda, viska sudejus gaudavome 0,171 euro uz kg

taigi gavom naujametini pasveikinima is pieno zvaigzdes )) Situacija pieno zaliavos ir pieno produktu rinkose po nedidelio pagerejimo spalio menesi vel darosi dar nepalankesne.Pieno produktu kainos eksporto rinkose lapkricio - gruodzio menesiais nukrito zemiau buvusiu rugsejo menesi,o ju paklausa toliau blogeja.Esant tokiai situacijai esame priversti koreguoti perkamo zaliavinio pieno kainas nuo 2016 metu vasario menesio 01 dienos iki 100 kg - 132 eur uz tona nuo 100.1 iki 200- 143 euru t nuo 200,1 iki 300 - 154 euru t nuo 300,1 iki 500 - 161 euru t nuo 500,1 iki 1000 - 168 euru t nuo 1000,1 iki 2000 - 175 euru t nuo 2000,1 ir daugiau - 180 euru t

uztat pas mus Kretingos raj du latifundininkai vis varzosi ir varzosi , vis dar nepriede ir nepriede.Net tai zemei kurios nasumas tik 33-36 balai ir yra rajono uzkampyje besvarzydami tarpusavyje taip sukelia kaina (12-15 tukst.lt) , kad jokie eiliniai ukininkai ypac gyvulininkystes ukiai, nebeturi jokiu sansu su jais konkuruoti.Tokio nasumo zeme( kuri praktiskai ir tera tinkama pievoms ir gyvulininkystei pletoti o ne grudams auginti) nupirkes uz tokia kaina , turi ir karvems auksinius dantis sudeti

jo grazus mieziai o pas mus arciau juros salta kaip rudeni ir dar tik pradejo plauket.

seip hidrauliams tepalas turi buti svaresnis nei varikliui ir gerai isvalytas nuo mikro abrazyviniu daleliu .Ruskiu traktoriams , hidraulinems sistemoms kiek pamenu ,geriausiai buvo vairo kolonelei industrinis 10 ziema, vasara lygtai industrinis 15 o patiems hidrauliams industrinis 40 vasara o ziema industrinis 20 ar 30 gerai nepamenu , nors ir dabar i belorusa pilu tik industrini 40 ir tikrai su hidraulinemis sistemomis neturedavome bedos nei tada nei dabar, nes gerai islaikydavo savo klampuma,jau 6 metai diena is dienos dirbu su belorus frontaliniu ir jokios problemos , teko jaunysteje dirbt ir su elektrokaru hidraulinemis sistemomis o ten jos labai opios , kai pradejom pilti industrini tinkamo klampumo pasibaige visos bedos , tik zinoma prie sovietu nebuvo tvarkos , jei tepala parvezdavo meslinoj neisplautoje backoje , tada tepalo rusis netekdavo prasmes Be to visi kazkaip buvo linke nuvertinti industrini tepala , nes paprastai degalinese visi turedavo tik industrini 10 vadinama verpalini ar veretionka , taciau butent industrinis rusiskai hidraulikai pats tinkamiausias, tam jis buvo ir skirtas , tik reikejo pilt ne ta skysta i-10 o I-40 .Na dabar zinoma yra geresniu tepalu , taciau juk ir kaina auksine ) .

jo geri veterinarijos gydytojai didelis deficitas siais laikais .Dauguma jaunu ka tik , baigusiu irgi nesimato kaime, arba pasirenka lengvesni ir pelningesni darba gydyti miestieciu kates, sunis arba but atstovais ar konsultantais ivairiu firmu prekiaujanciu vet vaistais ir ivairiais priedais.Kita vertus tik sausu ziniu krimte ir netureje galimybes praktiskai itvirtint savo zinias , tik tokius darbus ir tegali dirbt.Laimingi tu kaimu ukininkai kurie dar turi senosios kartos veterinoriu , kurie bedai esant , bent sugeba liga diagnozuot ar bent pataikyti i vena , kad suleist vaistus , be jokiu pagalbininku ar fiksavimo stakliu. Mes dar savo kaimuose tokius 1.5 veterinaro turim ir tuo labai dziaugiames.)

o uz kvotini piena ismokos bus siemet ar jau nebe???

Aciu biologui uz issamius paiskinimus .Kiek supratau tai si vaismedziu eiliu, siaures-pietu orientavimo kryptis, labiausiai tiktu ne tik vaismedziams bet ir vaisiakrumiams - silauogems,avietems, ar net vijokliams- vynuogems , aktinidijoms ??

ne visur ziema tos salygos buna vienodos .Daug ziemos stiprumas augalams priklauso, nuo sniego apkloto storio, nuo zemes imirkimo pries uzsalant, nuo dirvozemio strukturos, nuo augalu pasiruosimo ziemai ir augalu atsparumo salciams .Pvz. ta ziema 2010-11 daugelyje rajonu, isalo tik zieminia javaii o pievos liko gyvos. Deja pas mus isalo ir javai ir pievas isretino, nes isalo daugelis zoliu rusiu o ziurek uz kokia 20-30km , ir javai buvo pusetini ir pievos buvo gyvos .Ne visur ir visada viskas buna vienodai. Gerai , kad ta ziema buvote tarp laiminguju ir turejote geras salygas javams ir pievoms ziemavoti.

Ziurinejant biologo idetas koloniniu obeliu grazias nuotraukas, iskilo toks klausimas .Seip visur soda sodinant rekomenduoja vaismedziu eiles orientuoti siaures pietu kryptimi ,o kazin kaip su tom koloninem obelim ar nebutu geriau jas orientuot , kaip ir augalus rytu vakaru kryptimis , nes kai tokios kompaktiskos obelys ir taip tankiai susodintos siaures pietu kryptis tampa nelabai patogi medeliui augt, nes vienas kitam sudarys ilgai trunkanti pavesi.Seip ziurinejant nuotraukas ir sprendziant is seseliu jose , lyg tu obelu eiles ir butu susodintos rytu-vakaru kryptimi .Butu malonu , kad kas is profu paaiskintu kaip is tiesu turetu buti su ta koloniniu obeliu sodo eiliu orientacija ar i pietus ar i vakarus ???

Jei bus tokia ziema kaip 2010-11 metu , tai nesvarbu koks misinys ir kokia jo sudetis , liks tik dvi zoliu rusys motiejukai ir baltieji dobilai ir tai jei jie lietuviskos ar siauresniu krastu kilmes.Tada turejau visas pievas atnaujines jos beveik visos buvo pirmametes ir antrametes o irzoliu misiniu buvo ivairiu ir is skirtingu firmu , taip graziai zaliuodavo ir gera derliu duodavo , bet po tos ziemos visas dziaugsmas dingo , kai atejus sienapjutei nebuvo ko pjaut.Issalo net lietuvisku ir latvisku veisliu pirmameciai raudonieji dobilai is rudens taip vesliai zaliave. Gavau visas pievas vel is naujo perset . Tik sikart stengiausi seklas pirkt lietuviskos , latviskos ar bent skandinaviskos kilmes o misinius pats dariausi.Kita vertus negali zinot kaip ir su tom lietuviskom ar latviskom veislem yra , nes kiek girdejau ir Lietuvos seklu firmos , lietuviskas zoliu seklas ne Lietuvoj augina o pvz kokioj prancuzijoj, vokietijoj ar net ukrainoje.Tad didelis klausimas kyla, koks ten ju tas atsparumas salciui likes???

nusipirkau nevartoma 4 korpusu hidrofikuota overum CT4975H pluga ir kol kas nesidziaugiu geru arimu , nes neina sureguliuoti. Itariu , kad plugas nesusireguliuoja del traktoriaus dabartines netinkamos ratu prosvaistes, nes ji kabinu prie mtz-892 . Susiradau overum plugu reguliavimo instrukcija , kadangi esu ne jauniklis ir angliskai nelabai ikertu , naudojuosi google verteju.Nors tas vertejas vercia nesamones bet daug maz viska supratau tik niekaip neikertu va tokio dalykelio Wheel adjustment - Track width For ploughing purposes, track width is always measured between the inside walls on the tractor tyres. The measurement between the inner walls of the front wheels must be at least equal to the inner measurement between the rear wheels, but may be up to 10 cm wider. The distance between wheels must be symmetrical, relative to the centre line of the tractor. The following track widths are recommended: 1200 - 1500 mm Ideal track width = 3 x the furrow width + 100-150 mm (Example: 16" furrow width 3 x 400 + 125 = 1325 mm) When ploughing with "wide tyres" the outside walls of the front and the rear tyres should be parallel. The furrow widener knives should be mounted on the last plough Seip suprantu kas ce parasyta , tik nesuprantu vieno ar si lygtis skirta apskaiciuoti traktoriaus ratu prosvaistei , visiems plugams su N skaiciumi korpusu ar tik 3 korpusu plugui ? Jei si lygtis skirta tik 3 korpusu plugui tai iseitu kad as tureciau dauginti norima arti vagos ploti (pas mane gali buti 35;40 ir 45 cm ) is 4 korpusu.Bet kai bandau skaiciuoti kazkaip iseina ne logiskai , nes ant mtz-892 uzpakaliniu ratu maxsimali prosvaiste juos isvertus isvirkscia puse, kazkur gaunasi tik 1620-1640 mm o priekinis tiltas balkinis ir is vis nereguliuojama prosvaiste tik 1300mm , nebent ir ce butu galima apsukt kita puse ratus , reiks bandyt bet abejoju ar galima taip padaryt .Jei arciau 40 cm plociu tai iseitu 4x400+125=1725mm o jei 45cm tai 4x450+125=1925mm gautusi. Nu kazkokia nesamone ir gana, nes kai pagalvoji jei zmones kurie turi plugus 5 ir daugiau korpusu, tai ju traktoriu ratu prosvaistes turi but tokios placios , kad ir ant kaimo keliuko vaziuoti vargu ar betilptu ?? Itariu , kad ce i sia lygti tereikia irasyt tik norimos vagos ploti o korpusu skaicius ce ne prie ko ir si lygtis galioja visiems plugams arba ce si lygtis nesamone visiska .Gal kas esate susidure su tom ratu prosvaistem ariant plugais, prasau padekite ir paaiskinkite man kvailam seniui , kaip ten viskas is tikruju turi buti ir dar ar imanoma ant mtz-892 priekinio balkinio tilto , ratus apsukus kita puse isplatint prosvaiste daugiau nei yra iprastai (1300mm) ?? , nes jei si lygtis galioja visiems plugams , nesvarbu koks korpusu skaicius , svarbu tik vagos plotis tai jei arciau 45cm tai dabartines 1300 mm prosvaistes neuztektu ir reiketu 1475mm.Seip jei butu imanoma priekinius ratus isverst tai galetu priekiniu ratu prosvaiste isgaut mazdaug , kazkur 1500mm maxsimum, butu tada idealiai .Labai laukiu protingu zmoniu paiskinimu , kurie jau yra susidure su tom ratu prosvaistem , reguliuojant plugu darba, buciau labai dekingas , jei kas pagelbetu ir paaiskintu kaip ten is tikruju viskas turi but.

taigi kur dingo tamsta jusu optimizmas , kuriuo taip pernais tryskote Leisiu sau jums primint ka i mano panasu pasibedavojima jus atsakete Vietoj to kad čia bumbėjęs ir dėstęs monologus, užsiimk geriau derybom, o ne vien tik "gavau laišką, perskaičiau, nu ką padarysi" Rinka dabar laisva, yra ir kas daugiau moka, tik reikia dirbt.

eziuko svajones , kad jus pievas pjausit ju neatnaujindami , netresdami ir neganydami . O ir seip tik koks puskvailis ukininkas ar zemes savininkas del tumpalaikes naudos, tegali leist taip alint savo zeme.Turiu i as tokiu puskvailiu miestieciu zemes savininku , kurie del ismoku prasydavo tas pievas nusienaut .Kelis metus da apsimokejo tokias pievas pjaut , bet kai is tu pievu tik pastoviai imama i nieko neduodama , tai siandien jos plikos ir matosi kaip varles sokineja .Del mazo deliaus neapsimoka ne kuro degint, ce ir miestieciu zemes savininku poblema , kad tokiu ju pievu ne veltui nieks nebenori sienaut , del ju nualinimo.Isnuomotu normaliom salygom , susitvarkyciau kaip man reikia , butu naudos ir man ir zeme liktu nenualinta.O dabar visi miescionys savininkai nori tik , kad nupjautum jiems zole del ju ismoku o kad tose pievose ner ko pjauti ir zeme alinama , jiems ne motais .

ale tas fermos kvapas kai kada ir privalumu turi pazystu viena ukininka , kuriam reikalus sutvarkyt mieste kokioj istaigoj vienas juokas , nes visi maloniai eilej uzleidzia o ir valdininkai stengiasi greit jo reikalus isprest o geit apsisukus ir i parduotuves uzejus , maziau eilese stovedamas laiko sugaista )))

Įterpk lokaliai. jo tikrai labai pritariu , kai trasos dabar tokios brangios, butu tiesiog griekas jas barstyti ant viso lauko , ypac jei augini bulves ar kokius kukuruzus .Tik lokaliai tresiant galima sutaupyt trasu dvigubai ir nenuskriaust augalu .

mes dar nemate pinigu nei uz deklaruotus paselius , nei ismoku uz kvotini piena.Nors ministras Starkevicius ir pliurpia spaudoje , kad jau ismokos baigiamos ismoket , bet deja tik tuscia jo propaganda , vien tam , kad pasigirt , atseit gerai dirba.

šeip is savo patirties pagal skalsuma ir skanuma as linkes kiaules skirstyt i tris grupes pagal svori.Pirma grupe butu nuo 90 iki 130kg , tai butu bekonas, kuris yra baisiai neskalsus , bet labai skanus .Antra grupe butu nuo 130 iki 180 kg tai gana skalsi , skani ir kokybiska mesa , na o trecia grupe butu 180kg ir daugiau , kokybe o ir skonis sakyciau jau nekoks ypac jei dar kiaule linkusi storus lasinius kaupt , todel si grupe bent musu seimai skalsiausia . Galutine isvada butu tokia, kiaules svoriui kylant prasteja skonis , bet dideja skalsumas .Taigi belieka pasirinkti , kam ko labiau reikia ar skalsumo , ar gero skonio ir kokybes

nu seip viena is daugelio senoliu išminčiu kuria tikrai tikiu .As i kalendoriu neziuriu o ziuriu kas yra ant dangaus .Jei menulis yra daugiau uz puse ir arteja prie pilnaties , tai pats geriausias laikas skerst parsa .Tokiu laiku paskerstos kiaules mesa verdant išpurpsta ir yra minkšta o skerdžiant kitu laiku priešingai, mesa verdant traukiasi ir kieteja. Dar budamas jaunas ir aš tuom netikejau ir galvojau , kad tai senelio išmislas . Kai jis mire, nekreipdamas demesio i jo pamokymus, paskerdžiau kiaule nežiuredamas i tinkama laika , tai žmonele virdama ar kepdama mesa, savo bambejimu , tikrai itikino mane, kad mesa ne tokia kaip visada skani ir minkšta tai teko sugryžt vel prie senelio pamokymu .Kita vertus jei kiaule kokia dvasna , tai vargu ir menulio faze če padetu.Beje jei turi kiaulaičiu, prieš skerdžiant ziurek , kad jos nebutu rujojančios , tas irgi mesos kokybei ir skoniui turi didele reikšme

va ir pas mus siokia tokia svente , siandien siek tiek uzlijo .Seip mazokai , galejo ir daugiau palyt , nes zeme visai perdziuvus ir nedaug imirko o ir velokai uzlijo. Jau javu ir kitu augalu derliu vargu ar bepadidins, bet nors ziemos pasaru nebereiks sert, gal bent atolu kazkiek pazels dar ganymui , jei zinoma vel neuzilgo dar kazkiek daugiau palytu