Stasys1962

kad ir pernai pas mus tiku tik to lietaus buvo , kad vos galejo augalai veset,nu jau beveik ten 30 metu gyvenu ir vos ne kiekvienais metais su tuo lietum pas mus keistos anomalijos nuo pavasario iki rugpjucio , jokios meterologu prognozes negalioja.Kazkokia keista vieta , tiesa ir vandens horizontas pas mus po zeme vos ne 500 metru , kai norejau grezini daryt tai tie grezejai uz galvos susieme , kai savo zemelapiuose paziurejo , sake dvi vietos Lietuvoj ir tera, kad taip giliai vanduo butu, tai Pagegiuose ir pas mus o seip daugumoj 60 metru , tai sakau gal zmones ne bereikalo sako , kad vanduo vandeni traukia, jei pas mus taip vanduo giliai tai gal del to ir nelyja .Idomu kaip ten su tais pagegiais ar ir ten taip pat nelyja kaip ir pas mus???

man ir mano seimai patinka paprikos ir ju nemazai suvartojam .Pernai pas viena zmogu teko paragaut savo Lietuvoj isaugintu papriku.Tai ziaurei patiko ir skonis ir kvapas toks ryskus , ne tai kaip tu maxsiminiu.Taigi siemet ir as ju siltnamyje pasisodinau , tresiu tik organika, auga grazios turi apacioj po lapais 2-4 vaisius nemazus ir virs ju daug issisakojimu ir pilna nauju ziedu , ziuriu i jas kaip asilas i vartus ir net nezinau ka su jom daryt , kaip genet , ka ten isskint , bandziau ieskot internete info apie genejima , radau kazka tokio , bet ten taip sunkiai suprantamai aprasyta , kad niekaip neikirtau ir dar viskas neaiskiau tapo.Butu malonu is jusu patyrusiu darzininku sulaukt pagalbos ir pamokymu kaip jas augint ir svarbiausia kaip jas genet .Buciau labai dekingas o ir kitiems gal praverstu , visgi paprikass dar daugeliui neiprasta mums auginti o ir patirties truksta.

nu skaitau ce jusu komentarus ir net pavydas ima , kad to lietaus visiems pakankamai ir net perdaug o vat pas mus apie salantus , ten kur orvydu sodyba -muziejus panasiai toj vietoj labiau i pietus , nuo pavasario sejos tik kelis kartus po kelias minutes pakrapnojo.Pievos baigia isedgt , gyvuliu neber kur ganyt , net mieziai lopais sausenese zemese nepripende baigia stati sudziut, nupjoviau misinius silosui , o ten iselis isetas buvo , tai ce pries pjaunant misini meterologai visai lietuvai gausiai lietaus pranasavo , tai tikejaus, kad ir pas mus uzlys , bet kur tau iki siol ne laso , taigi iselis baigia isdegt .

nu jo , kad ner kaip uzdengt , pas mus zemaitiskos tresnes tai kaip azuolai , tai ne tos naujoviskos veisles, vysniu medzio didumo ir bepigu koki tinkla ant ju uzmest .Bet kita vertus ir varnenai ne be tie kaip anksciau bent issirpusias i zezono pabaiga uzpuldavo uztektdavo ir mums ir jiems atsivalgyt o dabar tiesiog suzverejo , nebebijo nei jokiu baidykliu , nei blizguciu , net zmogaus isilipusio i tresne nebebijo , tresnes tiesiog ryja is saujos jau suskintas ir taip jau antri metai vos ne zalias nuryja visas ,tik siemet biski geriau , puse medziu nulese dar zaliu ir kazkur jie dingo , tai dabar ne tik mano bet ir giminiu bei kaimynu vaikams didelis dziaugsmas karstytis po medzius tik ir vel beda bobutei nes visi melynais snukiais, rankomis ir drabuziais nuo tu tresniu

nu jo tas ir yra , kai toliau nuo musu vietoves zmonem sakai , kad pas mus sausra , netiki ir ziuri i tave akis ispute , kad ir pernai zmones visoj lietuvoj kankino lietus pas mus tai tik kaip tik kiek reikejo jo buvo tik rugpjucio menesi pradejo pliaupt , jauciu ir siemet taip bus kai reiks javus kult tada des kaip is kibiro o pavasaris ir vasaros 1.5 menesio pas mus visad arba lietaus tik normaliai jei visoj lietuvoj lyja arba is vis jo ner , kaip siemet ir kas keisciausia sesiu -desimties kilometru spinduliu aplink kazkiek daugiau palyja , nors ir ten sausa o pas mus kaip uzkeikta , ce ta vietove netoli salantu , nors paciuos salantuos kazkiek daugiau buvo palije, nei pas mus , taciau jei kam teko pro ten vaziuot tikriausei turejot pastebet , kad su lietum pas mus striuka.

Jus ce dziaugtis turit , kad lietaus gaunat o pas mus nuo pavasario sejos tik 5 min pries savaite lijo ir tai visa dregme , neleidusi gatavai augalams numirt.Negana , kad zoles derlius pavasarinis menkas tebuvo del isalusiu pievu , tai ir atolu neber ko tiketis jei artimiausiu metu pas mus nepalys , tiesiog jau tragedija pievos baigia isdegt , pasaru mazai o ir tuos pacius jauciu jau dabar reiks pradet sert papildomai , tai vis turejau vilti , kad misiniai isgelbes , bet del dregmes trukumo vos kelius tesiekia , jauciu mases mazai tebus .Buciau jau nupjoves , bet iselis isetas ir bijojau , kad nupjovus isdegs ir tas , vis tikejaus to lietaus o ir prognozes buvo gundancios , bet siai dienai per visa savaite deja ne laso .Gerai , kad i kaupa misini slegsiu tai del to peraugimo dar galiu kelias dienas palaukt , bet jei to lietaus nesulauksiu teks pjaut ir isetas zoles paaukot sausrai isdegint.

Taigi jei tokia padetis , kam perdirbejams galvas sukt ir moket normalias kainas uz piena , jei tas busimasis konkurentas vis labiau tolsta ir perdirbeju nerimas del pieno trukumo mazeja.Tai ir prasidejo kainu kritimas , stai net susitarimu nebesilaikoma , buvome sutare ir mes ir kiti mano kaimynai , kad pieno zvaigzdes virs 500 litru mokes 86centus +2 centai uz ten visokias kokybes o vakar gavom laiska , kad sumazino pagal pilna katuske visiems 83 centai +2 centai uz kokybes , taigi , kaip gavom du laiskus del mazinimo taip ir kale kiek kiek ten buvo nuspresta ju pasiulyme ir i visokias derybas ar kas buvo sudereta jiems nusispjaut , nes kai dabar situacija konkurencijoje keiciasi ir ta gamykla tampa vis labiau vizija o ne tikrove, tai ir kainas mazindami uz piena perdirbejai jauciasi uztikrinti ir i jokias derybas nebeina , nesvarbu , kad zaliavos trukumas , bet kam jiems uz piena kaina gera moket , jei monopolistams galima susitart ir manipuoliuot apyligemis supirkimo kainomis isvengiant konkurencijos tarnybos patikrinimu , o kita vertus jauciu ir ta konkurecijos tarnyba perdirbeju kisenej sedint , nes normalioj valstybej esant zaliavos trukumui senai tokia tarnyba i pieno supirkimo kainu mazejima, butu suregavusi .Na o zinant kas tose perdibeju bendrovese slepiasi uz akcininku nugaros ir kas pelnu is didvidentu labiausiai suinteresuoti , tai ir is valdzios tiketis pagrumojimo ar kokiu sankciju perdirbejams ner ko tiketis , tas absurdas Lietuvoj ir toliau sekmingai tesiasi . Nors pieno zaliavos didelis trukumas, bet kainos supirkimo , vos ne zelandinem prilygsta ir yra maziausios europoj o gatavi pieno produktai vos ne brangiausi parduotuvese.Taigi del valdzioje sedinciu atskiru asmenu (seimo nariu , ministru ju giminiu ir draugu kurie is esmes ir yra tu monopoliju savininkai tik gudriai pasislepe uz kitu akcininku nugaru ) parsidaveliskumo monopolijoms Lietuvoje neveikia jokios ekonomines rinkos taisykles ir tinkamai nefunkciuonuoja valdzios tarnybos toms rinkos taisyklem priziuret ir tai vyksta ne tik maisto perdirbimo pramoneje bet ir kitose pramones srityse kur auksti valdzios pareigunai ar politikai(oligarchai) pasislepe uz kitu akcininku nugaru tas monopolijas ir valdo.

ce uz koki pieno kieki jums tiek moka ??? Man pieno zvaigzdes pirma karta sumazino 5 centais ,po dvieju savaiciu vel norejo dar 5 centus sumazint , bet pakeliau veja tai tesumazino tik 1 centa , dabar uz 700 lit i diena gaunu 86 cent plius 1 centa uz tai kad kas antra diena galiu tiekt piena ir dar 1 centa uz ilgameti bendradarbiavima.Tai uz 700litru i diena dabar iseina 88 cent , ce pasiskaicius jusu komentaru jauciu pieno zvaigzdes moka maziausiai ir tai ce tik laiko klausimas , kada vel naujas supirkimo kainu mazinimas musu laukia , reiks turbut vyniot meskeres ir su tom zvaigzdem uzraukt , uzkniso ju naglumas jau visai.

pernai paseti zolynai su raudonaisiais dobilais atrodo tikrai gerai ,o kur senesnes pievos tai zoles perpus maziau nei pernai,praktiskai vyrauja kiaulpiene . na jums gerai , kad naujai setos pievos isliko ir net dobilai , pas mane buvo 15 ha pernai setu dobilu su motiejukais ir praeita rudeni buvo iki bambos suzele o dabar tuscia tik motiejukai like ir tie patys nespeje issikerot nes pirmameciai.o antru metu dobilienos 6ha irgi jokio dobilo, tai dar gerai kad motiejukai tankus o ten kur pievos atnaujiontos 30ha svidres, a ne su ziburiu nerasi buvusiuose svidrynuose .IR pas mus siuo metu kaip tik senos pievos su sunzolem geriausiai atrodo o visos naujai atsetos svidriu dobilu misiniais praktiskai tuscios is viso zoliu misinio like tik baltieji dobilai ir vienas kitas motiejukas kuriu nei sienui paimsi nei silosui , teks arba nuganyt arba nusmulkint ant zemes su kokiu aparatu , kad atolas bent ganymui sviezias zeltu.Nebent dar bandysiu nupjovus jei bus dregna ir eis kiek zeme kokiom akeciom pradraskyt i tuos baltuosius dobilus likusius iset svidres , eraicino ir motiejuku ir raudonuju dobilu misinio. Sako , kad mazdaug iki liepos desimtos ta galima daryt o veliau nebeisitvirtina zoles ziemai , na jei bus sausa ir nepavyks iset teks 30 ha buvusiu svidrynu kita pavasari perset . Seip ukininkai saltom ziemom ir seniau bedos turedavo su uzsienietiskom baltuju dobilu , raudonuju dobilu , migliu ir svidriu veislem , tad stengiausi visad set lietuviskas atsparesnes veisles , bet ir tas nemacijo siemet ir greiciau speju ne tiek isalo o issuto del slapio rudens ir ankstyvo gausaus sniego ir pasalo nebuvimo iki vidurio ziemos kol atlydis buvo , tada dar imirko zeme o veliau susidare stora susalusio sniego pluta ir galutinai uzdusino viska .

jokie ce gandai juk jau rasiau praeitam puslapyje , kad pieno zvaigzdes jau du kartus per geguzes menesi sumazino pieno supirkimo kaina.As pats jiems parduodu piena ir turbut jei nepavyks susideret eisiu kitur , kur geriau moka .

nu jo visiskai pritariu Raimisx , net Lietuvoj augalu vegetacija pavasari ir vasaros pradzioj atskiruose regionuose skiriasi dviem savaitem beveik.PVZ pajuryje, del is ziemos isalusios juros , visada pavasaris ir vasaros pradzia vesesne ir augalu vegetacijos greitis ryskiai skiriasi nuo likusios lietuvos dalies ir tik i vasaros pabaiga viskas susilygina o rudeni, del is vasaros isilusios juros, savo siluma pajuris aplenkia visa likusia lietuvos dali. TAd ner ko mums save smerkt , nei letesni nei durnesni esam uz lenka ar vokieti o tiesiog klimatines salygos skirtingos.Kita vertus siais metais daugelis zemdirbiu del isalusiu svidrynu ir dobilienu smarkiai yra sutrike ir tikisi , kad dar tos pievos atsigaus ir kazkiek daugiau mases priaugs , tad gal del to biski delsia ir veluoja , nors seip jau pas mus kai kurie ukinikai sienainio duobes pirmas jau padare ir uzdenge , nors seip vakar ir uzvakar teko pavazinet link telsiu ir klaipedos , sienaujamu plotu kazkodel dar nesimato.Mano nuomone nebereiketu laukt o pjaut zole kiek jos yra ir daryt siena sienaini ar silosa , nors seip motiejukai dar tik kita savaite pas mus turbut prades plauket , bet sunzolynus tikrai reik jau sutvarkyt, nekalbant jau apie svidrynus , jei pas ka isliko gyvu, ypac kai geri orai dabar o jei orai tokie ir toliau bus tai netruksim ilgai laukt ir sausros sulauksim , tai belaukiant mases priaugimo ir ta pati zole kuria auginom atgal i zeme sulys o ir verte siaudu liks.Seip idomu ar ce pas mus pajuryje taip pievos sunykusios ir pagrinde tik trys geros zoles likusios (motiejukai, sunazole ir baltieji dobilai ) ar ce ir visoj Lietuvoj tos pacios bedos su svidrynais , raudonais dobilais ir kt vertingomis zolemis ???

jo reiktu pradet sienaini is jaunos zoles gamint , bet ner is ko .Sunzolyno tik 5ha teturejau ir jau anksti pavasari nuganyta o pievas visas kitas buvau atnaujines svidriu misiniais .Ten kur buvo keliu rusiu svidres ir baltieji dobilai, tuscia, like tik baltieji dobilai o svidre isuto ar isalo , tad ner ko is vis svajot apie sienaini teks kas like ant zemes nusmulkint , kad butu ganymui atolo bent gero o kitos pievos kur buvo motiejukai , keliu rusiu svidres , raudonieji dobilai , eraicinas , migle ir baltieji dobilai , tai biski geriau atrodo ir gal bus sioks toks derlius , nes jose liko motiejukai, baltieji dobilai ir dalis eraicino o raudonieji dobilai ir svidres isalo .Pernai turejau i ariamas zemes isejes motiejuku raudonuju dobilu misini 15 ha , rudeni buvo iki bambos suzele , siemet po ziemos liko tik dar nespeje sutanket motiejukai o dobilu tik pedsakai o antrametes dobilienos 6ha irgi dobilo a ne su ziburiu nerasi , gerai , kad bent motiejukai jau tankus zelia .Siemet mane turbut isgelbes javu misiniai ir dar visa laime , kad esu isejes nauju zolynu 30 ha tai bent kitamet atsigausiu o si rudeni gal dar ir sienainio kazkiek is naujai isetu pievu iseis pagamint .Taigi pagrindine sienpjute man nusimato tik tuscias kuro deginimas valant tuscias isalusias pievas o is geresniu lopu gaminsiu tik silosa , apie sienaini net nesvajoju o ir geros kokybes pasaro(ce kalbu apie ju sudeti o ne siloso kokybe ) del prastos botanines pievu sudeties , jau nebesitikiu pagamint.

nematau jokio sunkumo , jei turi siloso atpjoveja , isivezi i tvarta atsipjoves gabala arba kas negali ivaziuot prie duru ir sert lengviau nei draskyt ruli,ypac ziema kai ruliai kiaurai persale, zinoma jei sersi su pasaru dalytuvu , tai jau ne kas , todel jau si rudeni pirksiu TOPSTAR siloso atpjoveja , kuri galima kabint ne tik prie galo bet ir prie frontalinio ir problemu su pasaru dalytuvo uzkrovimu nebebus .

ce kai sernai eina kiaurai per vielas ne el. piemens kalte o vielu kuriu jie tamsoje nemato ir ne tik tamsoj bet ir diena nemato.Pamenu kai pirma kart kiaules i aptvara isginiau ganytis, tai pirmom dienom jos ejo kiaurai, nes nemate tu vielu ir negerbe ju ir turejau daug vargo besivaikydamas jas .Kitais metais dariau protingiau, salia vielu idejau paprasta balta spagata ir kai kur priraisiojau skuduru raudonu o vaikai dar ir visokiu skanumynu ant vielu primauste ir kai kiaules isleidau jos kai pribegdavo prie tvoros ir pamaciusios skudura ar spagata balta ar koki skanumyna pradedavo tyrinet kol stipriai gaudavo i knysle elektros, taip greit ismoko gerbt elektrine tvora ir jokiu problemu su tvora nebeturejau , tas pats ir su jaunais versiais dar aptvaro nemaciusiais niekad .Kazka panasaus reiketu daryt ir sernams , kad jie ta tvora pirma pamatytu ir susidometu , tik taip ismoks gerbt ja ir neis i bulves kai del savo smalsumo nukentes skaudziai gaudami elektros smugi .Seip kiaules kai suzino kas yra elektrine tvora , jos labai bijo .Kai reikia pervaryt is nuganytos ir isknistos pievos i sviezia tai ten kur buvo seniau elektrinis piemuo , nors jo jau neber neina savo noru niekaip tenka visada imtis jegos arba kokiu gudrybiu kol jos ta buvusia tvoros riba pereina , ant tiek bijo tos elektros.Bet buna kad kiaules rujoja tai kai kurios(ne visos rujojancios) nebebijo elektros iskrovos ir yra daug vargo kol praeina ruja. Seip sernai turi stora kaili o ir poodini sluoksni , tai lenkiskas piemuo bent pradzioj gali but ir silpnas , nors seip jei tures kuo dometis ir kis knysle prie vielu tai uztenka ir tokio , bet jei brausis visu kunu tai vargu ar labai jie ta elektros smugi jaus .

Jo pieno perdirbeju godumas vel pradejo kilti , stai gavom pirma laiska balandzio 27 su iprastomis ju maldelemis tipo pieno perteklius ir sumazejusios rusijos rinkos .Nesiplesiu daug ka ten jie raso , bet nuo 2011 geguzes 16 mazinamos kainos ce toki laiska gavom is pieno zvaigzdes parduodant per diena 200kg bazinio rodiklio piena 810lt uz t nuo 200-830lt nuo 300-850lt nuo 500--870lt nuo 1000-890lt nuo 2000-910lt nuo 6000-930lt tiesa ppriedus uz piena paliko , t.y jei piena priduodi kas antra diena +1cnt uz kg , taip pat uz itin kokybiska +2cnt galvojom , kad tuo viskas ir baigsis bet ne 2011 geguzes 13 jau gaunam maziau kategoriska biski atsargesni laiska tipo tikrina ant kiek durniai busim ir su ju reikalavimais sutiksim ce jie jau be jokiu veidmainiavimu nuo 2011 birzelio 1 dienos siulo naujas kainas , paliekant priedus 1cnt uz kas antra diena tiekiama ir uz itin kokybiska 2cnt iki 200-780 lt uz tona nuo 200-780lt nuo 300-800lt nuo 500-830lt nuo 1000-850lt nuo 2000-870lt nuo 6000-890lt seip teisybes delei pieno zvaigzdes jokios pagalbos ukinikams nesuteikia , kaimynui nepataisomai sugedo pieno ausintuvas , zmogui reikejo staigiai nupirkt , bande pagalbos del finansavimo kreiptis i pieno zvaigzdes o tie spyga parode , siandien kaimynas piena priduoda kitiems perdirbejams , suteike kredita saldytuvui o ir uz piena kaina geresne gauna , taip pat kiek girdejau rokiskis padengia dali seklinimo islaidu o zemaitijos pienas nuperka plevele silosavimui , nezinau kiek tiesos , bet kas jiems priduodat piena galetumet patikslint .Daug metu buvau istikimas pieno zvaigzdem ir niekur nelaksciau ieskodamas geresnes kainos, bet po sio antro laisko kantrybe truko ir ne tik man o ir kaimynams , turbut ieskosim kur geriau tuo labiau ,kad gyvenam geroj vietoj ir pro sali zuja visu perdirbeju pienoveziai ir dar bent keliu kooperatyvu .Pasirinkima turim . Na o jei kainos kris ir kitur dar labiau , tada mastysim ar is vis su tom karvem beapsimoka vargt jei ukininkui telieka tik juodas darbas ir meslo kruva o kazkas kitas is to turtus kraunas.Ivertinus ant kiek siandien sukilusios kuro, trasu, elektros kainos ir t,t dar plius dideja valstybes godumas musu mokamiems mokesciams o greitu laiku ir nauju nusimato ivest, tai jei vidutine pieno kaina 80cnt uz litra taps o ir dar kris , tai bus tas pats kas pries desimt metu kai perdirbejai bemokejo tik 35-40 cnt ir visi isejo ant autostrados .Jo stebuklai lietuvoj dedasi ir jokie rinkos desniai neveikia , nors pieno trukumas, perdirbejai mokedami maziausia kaina europoj uz superkama piena , mokedami savo darbuotuojams mizernus atlyginimus , nesugeba gamint pigesnes produkcijos ir konkuruot rinkoje su kokiu vokieciu perdirbeju , kurio islaidos pieno supirkimui ir darbo jegai gerokai didesnes .Mums ukininkams pieno supirkimo kainos mazinamos o parduotuveje , turbut kaip pakele kainas taip ir liks o kai reiks vel pakelt vel busim jiems atpirkimo oziais ir pasiteisinimas , kai kelius centus mums trumpam laikui primes .

nu as ce rasau tik apie siloso gamyba kaupuose ar transejose is javu misiniu iki grudo susiformavimo.O rulonu is misiniu nesu gamines , tad siame reikale as blogas tau patarejes , nors seip speju panasumu yr . As tiesiogiai iskart pjaunu ir smulkinu su e-208 savaeigiu smulkintuvu , tad man del zemiu problemu ner o jei nupjauciau su sienapjove vytinimui ,ir reiktu grebt ir rinkt uzsidejus ant e-208 pradalgiu rinktuva ir smulkint is pradalgiu, va tada tikriausiai del zemiu tureciau problemu , manau tos problemos del zemiu neisvengtu ir darant silosa i rulonus,ypac jei zeme puri kokia prie durpes ir nespejusi susigulet o misiniuose kaip taisykle ji visad nesusiguli nebent butu molis ir labai sausa.Nors ruloninio preso padborcikas gal tiek ir nepakels tu zemiu , bet greblys tai tikrai ju privarys i mase, grebiant misini .Kita vertus jei misini nupjausi iskart i pradalges ir negrebsi ir nevartysi , tai neturetu ir tau tu zemiu privaryt rulonus darant , tik jei darysi is labai jaunu misiniu ka tik pradejusiu plauket , tai geriau surizikuok bent diena ar trumpiau pavytint pradalgese, jei jos zinoma nebus labai storos , vis maziau dregnas bus o ir ne taip i rugsti trauks o ir geriau silosuosis , nes labiau cukrus koncentruotas bus, kai dali vandens is javu misinio mases, vytindamas isgarinsi.

seip javainiu reiketu vadinti silosa pagaminta is bebaigianciu pribrest augalu , kai jau visos maistines medziagos baigia sueit i gruda ,prie javainiu reiketu priskirt ir kukuruzu silosa gaminta po pirmuju salnu , kurio vertingoji dalis likusi tik burbuolese.Laboratoriniai bandiniai tokiu javainiu , jei pavyksta ji gerai uzkonservuot visad geri ir rodo , kad tai maistingas pasaras , todel ir mokslininkai, matydami tik skaicius ant popieriaus lapo, ji bando vis ipirst ukininkams gaminti , taciau del prasto edamumo o ir geros smulkinimo technikos neturejimo , javainis nera labai populiarus .Kita vertus , kai dabar jau atsiranda nauja galimybe , nepribrendusius grudus nukulus traiskyt ir gamint grudaini maisuose , tai javainis turbut ir visai bus pamirstas o ir kam ta celiulioze reiklalinga,jei nauju budu galima paimti tik tai kas vertingiausia ir pasiekti gera edamuma Na o silosa pagaminta is grudiniu kulturu iki grudo formavimosi pradzios , kai maistines medziagos teber visam augale reiket vadint tiesiog javu silosu.Seip misiniu esu sejes ivairiu , bet man labiausiai pasiteisino ir geriausiai gyvuliai ede zirniu -avizu silosa,arba avizu - mieziu- zirniu silosa.Prastesnis edamumas budavo kai vietoj zirniu imaisydavau vikiu , todel vikiu atsisakiau.Kai darydavau javu silosa is tik pradejusiu plauket javu ir zydinciu zirniu iseidavo per dregnas o ir rugstesnis silosas , be to labai tekedavo sultys ir toks silosas netekdavo daug vertingu maisto medziagu , tai dabar stengiuosi pagaut toki momenta , kai grudas uzsimezges ir jau formuojasi, o zirniai turi ankstis .Is tokio tarpsnio nupjautu javu misinio gaunasi sausesnis ir maziau rugstesnis silosas o ir sultys dvigubai maziau teka.Misinio vytint kazkaip nesiryztu , ne tik , kad jis greitai isbala , bet labiau del siloso kaupo uztersimo zememis , nes misiniai neturi velenos kaip pieva , kad galetum svariai juos sugrebt, be zemiu .O zemes siloso kaupe pridaro dideles zalos o ir karves esdamos zemeta silosa , greit nudilina dantis, todel vytint misinius vengiu.Javu misiniu silosu seriant visada pakyla pieno riebumas ir baltymingumas , tik beda , kad seriant vien tokiu silosu greit gyvuliams jis nusibosta , todel geriau ji sert pakaitom su zoliu vytintu silosu .Taip pat esu pastebejes , kad avizu - zirniu misini gyvuliai blogiau eda pavasari .Itariu , kad tai del avizu specifiniu riebalu kurie kaip ir avizu gruduose, taip ir silose oksiduojasi ir apkarsta ir del to sumazeja edamumas .Zirniu i hektara javu misinio imaisau 50-70 kg , esu bandes det ju ir daugiau, bet sunkiau silosuojasi ir be konservantu , vargu ar imanoma pagaminti aukstu rodikliu silosa , nes rugimo procesui truksta cukraus o baltymu per daug .Rulonuose javu siloso nesu bandes daryt o tuo labiau del rulonu kaprizingumo labai sunkiai isivaizduoju kaip reiktu , be smulkinimo ir grudu traiskymo pagamint tikra, geros kokybes javaini , kaip ce kazkas ruosiasi daryt . Tiesa kiek girdejau amerikonai yra labai pamege rugiu silosa , jie ji pjauna anksti pavasari pries pradedant plauketi , tada gerai patresia ir vel antra karta pjauna toki pat rugiu atola , tik butina salyga pirma kart pjaunant rugius silosui juos nupjaut iki plaukejimo pradzios , jei suveluoji rugiu atolas nebeatzelia .Amerikonai rugiu silosa serime derina su kukuruzu silosu ir jiems rugiai yra pagrindinis baltymu saltinis is zoliniu pasaru .Vis ruosiuos ir as isbandyt tuos rugius , bet vis seklos nebepagaunu , nes rugiai pas mus kaip ir isnyke ir nieks ju nebeseja, bet jei kada prisbausiu set, tai pavasari i juos papildomai isesiu vienmetes svidres , gal tada iseis tankesnis atolas o ir trest gal daug nebereiks .Dovanokit ir nepykit , kad tiek daug prirasiau , kazkaip nemoku keliais zodziais visko paaiskint kaip kiti o ir laiko turejau rasyt , kai uz lango lietus lyja

jei pieva sena , velena tanki ir dar pasamanojusi seti raudonuosius dobilus sniegui tirpstant ar nutirpus bergzdzias reikalas ir pinigu svaistymas .I tokia pieva norint iset raudonuosius dobilus reik bent kazkiek skersai isilgai bent kokiomis akeciomis pradraskyt velena ir samanas o tada set ir gerai privoluot ir tai bus menkas efektas .Raudonuju dobilu sejimas sniegui tirpstant yra geras budas tik tada kai pievos yra nesenos ir del kazkokiu priezasciu isretejusios ir dar velenos nesudarusios , va tada galima visokias zoles dar neblogai iset ir jos bent 50 procentu sudygs .

nu jo matosi , kad vis del to ant nuospaudos kai kam uzmyniau , gal ir perspaudziau nuvertindamas rulonine siloso gamyba , bet ta diena kai rasiau siemet buvau labai ipykes ant tu rulonu .Seip as silosa darau kaupuose ir truputi rulonu penimiems galvijams , kai is to lauko neiseina ir neapsimoka nauja duobe daryt .Penimu galviju tvartas yra toliau nuo pagrindinio ukio , tai man neapsimoka veziot siloso is kaupo o kai tu gyvuliu penimu nedaug tai jei ten kaupa turesiu nespesiu sert ir atidarytas sukais ir suges .Taigi nors ir nesu rulonu salininnkas ir as ju kiekvienais metais darau .Pernai nupjoviau jauna dar nepradejusia plauket zole ir kaip tik ziuriu 2 dienoms lietaus pranese o ir dangus ta jau rode , tai neapvytines ta pati vakara kaimynas susuko , o kitus rulonus dariau po tu dvieju dienu jau 1 diena pavytintus ir vos vos pradejusios plauket zoles .Zole tiek pirma kart darant tiek antra kart darant , buvo svidres , baltuju dobilu ,motiejuku ,eraicinu , migles ir raudonuju dobilu misinys.Rudeni , kai karvems pradejo trukt zoles o ir noredamas pripratint prie ziemos pasaru pradejau po biski sert is tu rulonu tuo paciu ir noredamas paziuret ju kokybe .PIRMOS gamybos rulonai buvo pusetini , bet aiskiai pasinese i acta ir sviesto rugsti ir tai suprantama nes zole per daug jauna sultinga ir neapvytinta , bet galvoju sueis penimiems , pabandziau sert is antros partijos gamybos apvytinta ir apsidziaugiau pagaliau galvoju ir man pavyko per 8 metus pirma kart tikrai pagamint aukstos kokybes silosa rulonuose ir kvapas ir jokio pelesio zodziu liuks .Nuo rudens penimus gyvulius seriau tais prastesnes kokybes rulonais.Uzejo siemetine salta ziema , rulonai persalo , tai gavau vezt silosa is kaupo ,todel man ziemai baigiantis susidare kaip ir perteklius .Ce kaip visad rulonininkai del neprognozuojamos rulonu kokybes , pradejo pritrukt viens kits pasaru .Sakau vezkites ta prastesni kam reik o man uzteks to gerojo , nes buvau uztikrintas , kad turiu geru rulonu is antro darymo .Nu ir ka kovo vidury gal veliau , kai rulonai pradejo atsilt pabandziau juos atidaryt , kas antras supelyjes , nors kvapas ir neblogas , bet reikejo rankiot , vat tada ir pasibaige man visas dziaugsmas o ir viltis , kada nors pagamint tikrai geros kokybes rulonus kurie isilaikytu nepakite iki pavasario .PO 8 metu bandymu , kad imanoma silosa pagamint toki pat gera arba vidutiniska kaip kaupe ar zarnoje dar kazkiek sutinku , bet , kad ir kokybe isliktu tokia pat iki pavasario netikiu ir netikesiu .Niekada nesu rulonu gamines is peraugusios zoles ar netinkamos sunkiai silosuojamos sudeties pvz grynu dobilu .Kaupuose visad is tokiu zoliu darant iseina geras silosas ir gali but garantuotas o su rulonais , nieko negali prognozuot .Zinoma , kiekvienas gamybos budas turi savo privalumu ir trukumu.PVZ kaupai yra blogi tuom , kad ne kiekvienas gali turet tiek technikos ir pajegumu kaupe gamint , nors seip gerai pagalvojus tik kurie nebande to daryt taip mano .120 t duobei padaryt uztenka vieno traktoriaus mynimui su frontaliniu krautuvu zolei pasklaidyt ir pora zmoniu padailinmui , vezimui uztenka ir vieno beloruso ir dvieju priekabu su paukstintais bortais , na ir smulkintuvas as naudoju sena E-281 su 12 peiliu ir 120 t duobe atsileides neskubedams padarau per 2 dienas ce jei silosa darau is baigiancios plauket zoles , o is jaunos zoles darau vytinta , tada dar reik sienapjoves ir greblio stai ir visas malonumas ir tikrai nereik 170k vien tik naujam ruloniniui presui tiek mazdaug reiks .Zinoma kaupus galetu daryt ir didesnius , bet su savo pajegumais uztenka man ir tokio dydzio .2 kaupus padarau is pirmos zoles veliau viena toki pat is misiniu ir dar viena is atolu , zinoma jei tureciau transejas galetu daryt ir aukstesnius kaupus ir daug sutaupyciau ant pleveles .Kita vertus kaupo ploti reik visad planuot pagal gyvuliu skaiciu , nes jei nespesi per visa pjuvi greit serti jis prades kaisti ir gesti , ce ir yra didziausias kaupu trukumas , todel reik stengtis juos daryt kuo siauresnius ir ilgesnius .Sito trukumo nebelieka silosa darant i zarnas , bet ten nauja technologija dar lietuvoj mazai paplitusi , ir ja naudoja tik stambus ukiai ir tai patys jos neturi, del jos brangumo , ja apsimoka naudot tik aptarnavimo kooperatyvui , toks yra kiek zinau skuode ir teko matyt , bet jiems turi uztikrinti smulkintos zoles tiekima be perstojo o ta sau gali leist tik stambus ukiai turintys daug galingos technikos .Nezinau , kokia ten ju savikaina gaunasi , bet , kad silosas geras tai tikrai zinau ir maciau .Rulonai velniskai patogus , bet ir brangus , deja ir trukumu turi del savo menko sandarumo, kartais del pleveles kokybe o kartais ir del isoriniu veiksniu o ir del to galbut , kad zole nesmulkinta o tik plausinta ir maigyta ir neina jos tinkamai suspaust, kaip kaupe .Pagaliau per 18 metu siloso gamybos isidemjau du pagrindinius dalykus , kad tas mynimas slegimas nera pagrindinis dalykas ,nes kaupas turi savybe ir pats susislegt del savo svorio ypac jei zole yra gerai susmulkinta , zinoma kuo geriau suslegt ir kuo daugiau oro pasalint butina , bet daug svarbiau kuo labiau ir smulkiau susmulkint ir kuo greiciau kaupa uzbaigti ir sandariai uzdengti ir dar svarbu negamint siloso ar sienainio is baigusios plauket zoles .Dar kas svarbu saugotis , kad i kaupa nepatektu zemiu ypac tai sunku isvengt darant vytinta silosa ar sienaini, todel pavasari isilyginkit pievu kurmarausius o ir prie kaupu ivaziavimo paskleiskit siaudu ar pasmulkinkit kokios mases is apleistu pievu kuriu dabar apstu ir paskleiskit prie ivaziavimo , kad nesinestu su technika uzvaziuojant ant kaupo zemes. Vytintam silosui drenazo nedarau , bet jei nespeju del oro salygu ir zole eina i plaukejimo pabaiga tada darau silosa nevytinta ir darau drenaza ir sulinukus sultims surinkt, pvz is kokios senos statines .Seip kaupus stengiuosi daryt tokioj vietoj , kad isilgai kaupo butu nedidelis nuolydis ir kaupa atidarau zemiausiam gale ,Taip apsisaugau nuo pasalinio vandens patekimo i kaupa ziema ir rudeni imant pasara is jo, taip pat pries darant kaupa isariu vienvagiu plugu griovus palei sonus , kad veliau butu lengva pleveles krastus apkast zememis o grioviai bus rudeni ir ziema vandeniui nubegt nuo kaupo ir nepatekt i ji , tokius pat griovius darau ir kaupo galuose .Pries darant kaupa seniau dengdavau sena plevele i dugna , gerai buvo kol pasara emem is kaupo rankom , bet kai isigijom atpjoveja tai tapo trukumu , nes traktorius kol sakes ismeigia ant pleveles buksuja ir ja sujaukia , dabar dedu geru siaudu sluoksni.Uzdengimas irgi turi savo niuansu , jei pleveles sluoksni dengi tik viena, padangos nera gerai prispaust jai , nes , kad ir kokia plevele butu kokybiska ji vistiek yra pralaidi orui kazkiek , todel butu geriausiai papildomai uzdengt smelio sluoksniu , as naudoju zalia mase jei vasaros pabaiga ir daznai lyja , jei vasaros pradzia ir sausa tai ji isdziuna ir vejas nupusto ir ner naudos .Ziema sunkiausiai nuimt susalusi smeli , lengviau supuvusia zalia mase o lengviausia padangas ,bet norint dengt padangom butina paildomai ant naujos pleveles dengt sena plevele , kuria as stengiuosi isaugot nuo seno pernykscio kaupo .Dar svarbu kaupui slugstant kelis kartus butina perkast zemes krastuose ir itempt plevele.Dar isidemekit , kad silosa gera galima pagamint tik is plaukejancios zoles o darant veliau jo kokybe smarkiai blogejai taip pat siloso labai gero nepagaminsi ir is jaunos zoles ir atolu,jis bus per dregnas ir eis i rugsti .Is jaunos neplaukejancios zoles ir atolu geriausia gamint sienaini arba kaip as vadinu pavytinta silosa.O kas del avizu zirniu misiniu tai is savo patirties galiu pasakyt , kad silosa daryt reikia tada kai uzsimezga grudas ir yra vaskinis toks skystas, jei silosa padarysi per anksti bus dregnas ir rugstus , jei suveluosi sumazes edamumas.Beje silosa is avizu ir zirniu misinio reikia stengtis susert iki pavasario , nes kaip ir avizu grudai taip ir silosas artejant pavasariui turi savybe apkarst ir gyvuliai nenoriai eda. Nu rodos ir viskas , jei ko nepamirsau , nors nieko naujo ce ir nepasakiau , seni ukininkai jau ta patyre ir viska daro geriau ir tobuliau ir su gera technika , jiems tai ir nesvarbu , bet tokiems kaip as ukinkeliams vidutiniams , kurie dar siloso nera dare i kaupa ar i transeja ir nori ta daryt , gal si mano rasliava ir bus naudinga .O rulonams pykit nepykit yra dar kur tobulet , net ir patys vokieciu ukininkai ta pripazysta , kai grupe musu lietuvos ukininku buvo pas juos nuvyke i svecius ir pamate , kad ten nemaza dalis ir vel sugryzta prie kaupu ir transeju , nes netenkina ir ju nei rulonu kokybe , nei savikaina , tas pats jau po truputi vyksta ir Lietuvoj . Beje ce sake kazkas , kad siloso meginius konkursui is rulonu eme iki pat 2005 metu , bet juk nieks ju nelygino su kaupu silosu o ir bandinius eme tikriausiai vasara ar rudeni , kai dar silosas rulonuose nespedavo sugest , todel as ir sakiau , kad su salyga , kad meginiai butu imami vidurziemi , taigi Vors tau kepures kol kas neduosiu prikakot o kas del smulkintuvu ar kitokios technikos reklamos is mano puses ce jei kas taip pamane smarkiai klysta , as ziuriu , kas ukinikui o ir man , geriau ir pigiau o tokia tema manau butu gerai ne ce o atskira siloso gamybos tecnologijom palyginti , kai kuri laika pasigincytume tai gal ir aukso viduriuka rastume o gal ir as neteisus busiu , nes kol kas rulonu gamyboje tematau tik ju patoguma o kas patogu zmogui , deja ne visad buna naudinga ir skanu karvei ir pelninga ukiui .

siloso ir sienainio gamyba rulonuose tai brangaus sudo o ne pasaro gamyba ta jau suprato protingi ukininkai ir tokios gamybos po truputi atsisako.Rulonuose geros kokybes siloso ar sienainio niekad nieks nepagamins , o jei ir pavyksta kam pagaminti vidutines kokybes pasara tai atejus ziemai jo vertes nebelieka ne puses , nesvarbu ar jis supelyjes ar ne .Pelesis parodo tik rulonu nesandaruma ar ju suspaudimo trukuma arba zoles menkavertiskuma ir kaip taisykle pelesis isimeta tik pries tai buvusiam geros kokybes silose ar sienainyje o prastos kokybes silosas nepelyja net ir nuemus plevele , nes acto ir sviesto rugstis to neleidzia daryt , jis tik toliau puna ir dar baisiau smirdi.Todel , kad ir kas ce sako kad rulonas nepelyja , dar nereiskia , kad ten geras pasaras.Rulonai siuo metu negali uztikrint sandarumo , kad galetu pagaminti aukstos kokybes pasara .Siandien velniskai dziaugiuosi , kad nepasidaviau technikos ir visokiu parsidavusiu agrariniku propagandai ir nepirkau ruloninio preso , kuris geriausiu atveju tinka tik siaudams ar sienui presuot bet ne silosui ar sienainiui gaminti.Zinau sis mano komentaras susilauks daug priesininku tiek is technikos pardaveju tiek is tu kurie mano kad ju rulonuose silosas geras o is tikruju jo kokybes netyre ir nezino koks silosas geras .Dar nemaciau ne pas viena ukininka , kad silosas ar sienainis rulonuose kvepetu, kaip is kaupo isimtas, geras malonaus kvapo pasaras , pas visu tas pats kolhozo laiku dvokas ir toki silosa daugelis vadina geru , nes nepelyja . Idomu butu , kad kas Lietuvoj surengtu geriausio siloso konkursa kaupuose ir rulonuose del tecnologiju palyginimo , tik su salyga , kad tie laboratoriniai tyrimai , butu daromi vidurziemyje , galiu duot kepure prikakot , kad ryskiai geriausias silosas ar sienainis bus kaupuose ar zarnose .Siloso ir sienainio gamyba zarnose , jau kelinti metai taikoma skuodo ir kretingos raj stambiuose ukiuose , ten pirmi rulonus lietuvoj gamint pradejo, pirmi ir atsisako tu rulonu ir pereina prie zarnu o mazesni ukininkai perka devetus smulkintuvus ar naujas rinktuvines priekabas zolei smulkint ir gryzta prie kaupu, tai rodo , kad as esu teisus ir protingu ukininku pasaro kokybe rulonuose netenkina ir brangina pieno savikaina .Kam gaminti brangu suda rulonuose jei uz ta pacia kaina galima pagamint dviguba kieki gero kokybisko pasaro o jei samdant ruloninini presa tai iseina jau ir visi keturi kartai brangiau , nei silosas kaupe , o kur dar pati pasaro verte .

kadangi ce tema apie karves amziu tai ir bandysiu kalbet apie tai, bet nesupykit , kad biski ir i sona nusuksiu , nes ka noriu pasakyt papildomai gali jums pasirodyt ce ne i tema . .Mokslininkai yra nustate , kad bet kokios veisles karves pieno isskyrimo biologines galimybes riba yra kazkur 6300 l pieno per laktacija o visa kas virs tos ribos zmogaus ismone, pasinaudojant veisles genetika papildomomis cheminemis priemonemis ir koncentratais susintetinti kuo daugiau pieno ir gauti kuo daugiau pelno , bet tuo paciu greiciau ir sudroziant karve .Taigi jei is karves paildomomis priemonemis(chemija , medikamentais , vitaminais , koncentruotais baltymais ir angliavandeniais ir kitais brangiais primilzi skatinanciais priedais) ispaudziame daugiau virs tos ribos, karves amzius trumpeja , jei maziau- karves amzius ilgeja arba toks koks ir turi buti .pvz Izraelyje kur pasaulyje didziausius primilzio rekordus gauna, karves amzius tera tik 1-2 laktacijos.Taigi mano nuomone karves amzius priklauso kaip mes ja intensyviai eksplotuosim .Kadangi pas mus pieno kainos pagal pieno kieki parduodamo is ukio ryskiai skiriasi, tai perzengt 6300 riba papildomais brangiais priedais ir intensyviai auginant telycias pakeitimui, apsimoka tik stambiems pieno ukiams o vidutiniams kurie gauna daug mazesne pieno kaina visa tai neatsiperka ir veda i bankrota .Vidutiniams ukiams, tokiems kaip mano, del mazesnes superkamo pieno kainos belieka ruosti tik kuo labiau kokybiskus pigius zolinius ir grudinius pasarus savo ukyje , kad naturaliais pigiais pasarais ir butinais mineraliniais priedais laikytis ant 6300 primilzio ribos , islaikant karviu amziu bent 4-5 laktacijas, nes kitaip nei telyciu isauginimo kastai(nors siuo metu kai mesos supirkimo kainos kyla tai padetis biski gereja) nei pienas nepadengs man islaidu ir negausiu pelno.Ce tik mano nuomone, kol kas patikrinta praktika ir niekam jos nepersu o tik skirta jusu pamastymams ar visad verta siekti kuo didesniu ismilzi is karves bet kokiomis priemonemis ???

nu matai jei ju nepriziuresi tai po metu jie prades varveti , kaip sakiau jau 20 metu ariau su odesos rusiskais hidrauliniais plugais ir ne vieno cilindro nereikejo remontuot , jei jiems neduodi korozijai grauzt , zinoma cilindru saltyje ziemai nepalikddavau , tad tektu ir su overum taip daryt plugais .Na o jei kaip Lietuvoj dar vis iprasta is taupumo hidraulinese sistemose naudot prastus tepalus , pradedant atidirbtais baigiant velniai zino is kur gautais tada jokia hidrauline sistema neatlaikys .

gal ivores iseitu istekint is kokio variklio stumoklio pirsto , pries tai jas atlaidinus .Kitas variantas gal tiktu koks pusasis is gaziko ar kitos technikos tilto , ten geras metalas irgi yra , atsparus smugiam ir kietas , bet irgi tekinimo stakles ims tik atlaidinus.Nu vien zodziu su terminiu apdirbimu reiks vistiek pazaist jei noresi ka gero isgaut .

nu apsimoketu viska augint jei rinkoje butu pastovumas , dabar grudai brangsta, skaityk kiaulems kaip ir auksinius dantis sudetum, pelno mazai lieka , paukstininkyste tas pats , nebent siuo metu galvijai pas mus atsigauna , bet ir vel ar ilgai tos kainos bus , kol uzauginsi ziurek jau ir kainos nukritusios bus, sanaudas vos padengiancios .Tad zmones ir parduoda verselius uzsieniui ar skerdimui , nesitikedami nieko gero is nepastovios ir neprognozuojamos rinkos . Ir pati gyvulinkyste nera tokia lanksti ir greitai prisitaikanti prie pokyciu o ir gamybos keitimas brangiau kainuoja nei augalinkystej. Nu zodziu auginant gyvulius turi but pasiruoses istvert visas negandas ir pokycius ir neblaskytis nuo vieno prie kito del geresniu kainu , kas imanoma tik augalinkysteje geresnes kainas gainiotis be dideliu sanaudu pakeitimams .

visas ce jusu diskusijas perskaiciau bet vistiek negaliu apsisprest kuri pluga pirkt .Pas mane pieno ukis , zemes akmenuotos kai kurie laukai tiesiog akmuo ant akmens ypac senos neatnaujintos kolukio laiku pievos . Isariau viena toki lauka pernais tai 100 metru su talkinkais nueini juos rinkdamas ir pilna priekaba o kiek dar puntuku atskirai su trosais ir kitais prietaisais isvelku .Kadangi noragu , kaltu ir kitu daliu buvau pakaupes nemazai tai ariau su rusiskais odesos hidrauliniais plugais.Bet detales eina i pabaiga o ir sunus nebenori su viksriniu plaktis, be to ir kuro sanaudos dvigubos , tai pradejom prie naujo bielkio ieskot plugu, bet tarp devetu nieko kazkaip gero nematau. Vienoj vietoj uz aplopytus 3 korpusu overumus 8k praso kitur uz kvederlandus aplopytus 5k nori .Ce priejo reikalas nupirkt kai kuriuos irengimus ukiui uz parama tai tuo paciu galvoju ir naujus plugus itraukt i ta pati, nes skirtos sumos neisnaudoju .Turiu du pasiulymus vienas plugai overum CT 3975 H 3korpusu su hidrauline apsauga uzgriebio plotas 35-40-45 mechaniskai reguliuojamas, kamporaiziai, atpjovimo diskai man pievoms ypac senom butini, korpuso tipas XL ce turbut trecia karta,atstumas tarp korpusu 90 cm man biski ce lyg ir trukumas ? ir uz visa ta malonuma be pvm praso 21 k. Kitas plugas kverneland gamybos AB-100-3 lingine apsauga , kas pas mane sunkiai isivaizduojama , kad pa arus koki hektara akmenynu ir uzkabinus koki puntuka tos linges nesubyres o ir apsaugos nuo soniniu smugiu tie plugai neturi. Linges kaip man sake saugo tik nuo tiesioginio smugio. Toliau diskai, kamporaiziai , mechaninis ugriebio reguliavimas nuo 30 iki 50, nu ir kas butu ce geriau uz overuma tai atstumas tarp korpusu didesnis t.y. 1m ir uz visa sita praso 15620 be pvm .Zinoma pagal kaina sirdis linksta prie kvernelandu nes tu arimu tebuna nuo 20 iki 40 ha per metus, bet zinant kokie tie arimai exstremalus protas saukia pirk overum visgi hidrauline apsauga o ir is paziuros bei atsiliepimu ,jie tvirtesni.Liko tik kelios dienos apsisprest , bet niekaip negaliu nusprest ir vis trypcioju vietoj , gal sakau jus padetumet tas svarstykles nusvert i kuria nors puse ir man proto ikresti ir nesuklysti besirenkant .