TechnikosPrekyba

Siūlau visiems paklausyti šito seminaro ir pabandyti suprasti apie ką pasakoje 25 metus notille dirbantis ūkininkas. Seminaras apie piktžolių kontrole notille. Dauguma lentelių yra moksliškai pagrystų ir galima rasti google. Sėkmės. 
 

Taip.!   Vizito tikslas buvo išsiaiškinti, kaip sekasi sėti su Weaving GD sėjamosiomis, suprasti niuansus ir savo akimis pamatyti rezultatus. Pas jį dabar 3x6m. Taip pat turi varpų šukuotuvę, kurią naudoja jau nuo 2007 metų. Dirbamos žemės 1250 ha. per 3 ūkius.  Norėjosi pamatyti savomis akimis, kaip no-till-as atrodo šalyje kurioje lyja kas trečią dieną ir metiniai vidutiniai krituliai yra 800-900 mm. Nes visi teigiame, kad notillas įmanomas tik kažkur Ukrainoje, Amerikoje arba Kazakstane. Įmetu foto su pačiu Tony ir jo notill pupos. Mano ūgis 195 cm. 

Miežiai pasėti į nušukuotą kviečių ražieną ir pupos pasėtos į nupjautą ražieną  ir tarpinių augalų liekanas. Nuotraukos darytos vakar. 

Būtinai. Mielai sudalyvausime visuose įšukiuose. Labai norėtume stoti į lauką su visais konkurentais. Kurie gali pasiūlyti pakabinamas tiesioginės sėjos 3 METRŲ sėjamasias su trąšomis (kad klasė būtų vienoda ir galima būtų įvertinti visus +-). Taip pat norėsime išbandyti savo tiesioginės sėjos ir kitų tiesioginės gamintojų sėjamasias minimalaus dirbimo lauke (po skutimo).

Nusiperki alaus, cigarečių ir eini savo plūgą virinti geriau. 

Tikėk kuo tu nori. Kiekvieno teisė rinktis. Dojus gi turi 750A ir Kuhnas deklaruoja, kad turi notillui tinkamas sejamas ir Claydono technologiją siūlo ir po laukus filmukus rodo. Tik kaip atrodo pačiam kas geriau pardavėjui? Ar parduoti vieną sėjamą ar pardavinėti plūgus, kultivatorius, skutikus tuos pačius padargus tik jau kombinuotus ir dar gyvo velnio barachlo žemės draskymui? Prie jų reikia traktorių, vis galingesnių ir daugiau.  Poto reikia krūvos detalių ir serviso. Ar kada teko matyti notillo ūkininko technikos parką?
Taip, didieji gamintojai turi daug pinigų ir jie gali sau leisti nevienam susukti galvą ir nurodyti krypti kuria judėti. Kaip ir chemikai viską sugalvoja už žemdirbius. 
Jei tau dirvožemio gyvybingumas bla bla tai pakalbėkime po 5 metų vėl. Dar kartą, jei tau gerai ten kur tu esi šiuo metu, tai nesuk sau galvos apie kosmosą. Nes į kosmosą nuskrenda tik vienetai. 
Tiek to chebra. Čia daugiau diskusija prie alaus bokalo. Gal kita žiemą susitiksime ir daugiau galėsime pasidiskutuoti.   
Atsiprašau jei kam nepatinka mano rašliavonės ir kad dalinuosi informacija. .
Sėkmės darbuose. 

Labai gerai pastebėta. Kuo daugiau dirva įdirbta, tuo blogiau savinasi vandenį. Ir jis visas nubėga į kanalus, kartu nusinešdamas visą kas geriausia ir naudingiausia. 
Dirvozemis.pdf

Pačios sėjamosios ratai vos vos liečia dirvą. Pagrinde važiuoja ant diskų. Na, o kiek žemė suspaudžiam dirbant ir nedirbant, tai čia tikrai nėra ką diskutuoti. O svoris reikalingas, kad pjautų paviršių. 
Čia radau tokį straipsniuką, kaip dirvožemis pats tvarkosi be žmogaus įsikišimo; 
Grybai valgyti tinkami retai dėl jų struktūroje esančio chitino, kuris sunkiai virškinamas, bet pats chitinas labai svarbus dirvodaroje, kur jis jungiasi su humuso junginiais ir formuoja glomaliną - į klijus panašią medžiagą. Ši suklijuoja dirvožemio daleles ir taip susiformuoja dirvožemio struktūra. Tai labai svarbus natūralus procesas,kuris ~80% dirbamų žemių nevyksta, nes: 
*intensyvus žemės dirbimas suardo grybienos tinklą.
*naudojami biocidai (herbicidai, pesticidai, fungicidai, insekticidai) naikina grybus.
*augalų tręšimas azotinėmis bei fosforo trąšomis trukdo susidaryti simbiotiniams ryšiams su augalu, per kuriuos grybiena gauna maistą - anglies junginius.
*monokultūriniai laukai mažina grybų įvairovę
Sudaręs ryšius su simbioziniais grybais augalas:
*gauna vandens, kurio savo šaknimis paimti negali, o grybiena gali, todėl sausra nėra tokia baisi.
* mainais į cukrų ar kt angliavandenius augalas gauna įvairių mineralų (fosforą) iš grybienos tinklo, kuris yra tikrai platus ir pajėgus aprūpinti mineralais iš labai toli.
*prisideda prie dirvodaros ir anglies grąžinimo atgal į dirvožemį iš atmosferos, nes iš tikrųjų, tai mikoriziniai grybai sukaupia ir patalpina daugiausiai anglies dirvožemyje.
Susidariusi dirvožemio struktūra įgauna kempinės savybes, todėl sugeria daug daugiau vandens, o atsiradęs poriškumas įleidžia oro, kuriame yra 78% azoto. Tai yra 70 000 tonų azoto virš kiekvieno hektaro žemės. Dirvožemyje yra bakterijos, kurios orui patekus į dirvą perdirba jame esantį azotą į augalui prieinamą formą. 
....bet kasmet ūkininkai azoto trąšoms išleidžia milijardus pinigų ir toliau prisideda prie CO2 (anglies dioksido) išsiskyrimo į atmosfera, kai anglis yra limituojantis faktorius visame procese...
 
 

Nusiperki alaus, cigarečių ir eini savo plūgą virinti geriau. 

Taip.!   Vizito tikslas buvo išsiaiškinti, kaip sekasi sėti su Weaving GD sėjamosiomis, suprasti niuansus ir savo akimis pamatyti rezultatus. Pas jį dabar 3x6m. Taip pat turi varpų šukuotuvę, kurią naudoja jau nuo 2007 metų. Dirbamos žemės 1250 ha. per 3 ūkius.  Norėjosi pamatyti savomis akimis, kaip no-till-as atrodo šalyje kurioje lyja kas trečią dieną ir metiniai vidutiniai krituliai yra 800-900 mm. Nes visi teigiame, kad notillas įmanomas tik kažkur Ukrainoje, Amerikoje arba Kazakstane. Įmetu foto su pačiu Tony ir jo notill pupos. Mano ūgis 195 cm. 

Bandyminis laukas aviža su vikiu į seną ganyklą. Sėta gegužės 5 d. Truputi lietaus gavo užvakar. Foto daryta vakar.

Tas pats, kaip gamyklos kainininke + transportas iki Lietuvos + PVM Daugiau info; 865668888

Akmenuotoje dirvoje dirba gerai. Hidraulinės apsaugos veikia, o kadangi pats išsėjimo diskas sukiojasi ant šarnyro, tai turi galimybę ir nusisukti, taip apeidamas kliūtį arba ant posūkių kopijuoti sėjamą ir neišversti žemių į šoną ir nepalikti atvertos sėklos guoliavietės. Ką pats sužinojau, kad labai svarbu pasirinkti sėjos laiką. Ne tada kada tu nori ar kaimynas sėja, o tada kada dirva yra pakankamai pradžiuvusi. Dirva su tarpiniai augalais ir nedirbta daug geriau priima sėkla negu sutrinta iš po plūgų ir kultivatorių. Ir nereikia bijoti dėl išdžiuvimo. Nes kai apžiūrinėjau laukus vakar, tai drėgmės buvo po 1 cm. sluoksniu. Sėti geriau į aukštesnę ražieną arba smulkinti šiaudai turi būti paskleisti vienodai. Patyrę notill-kai kalba, kad svarbu pataikyti sėją netgi pagal mėnulio fazes?? Nes gamtoje viskas seniai yra sutvarkyta. No till ą pradėčiu iš karto po javapjūtės užsėjęs ražienas tarpinių augalų mišiniu kurių šaknynas dirbtų ir žiema maitindamas dirvožemį. Poto pavasarį glifosuoti  ir sėti tiesiogiai. Žieminius sėčiau po ankštinių augalų, kas ten geriau su kuo ir po kuo eina ir aišku pačiam žinant kurios dirvos geriau priima.
Palyginau pasėta tiesiogiai ir šalia sėtą su dirbimu. Žolių beproto dirbtoje dirvoje. 
Nežinau, kam ten sako, kad reikia perėjimas nuo plūgo prie diskų, nuo diskų prie tiesioginės?? Geriau imti kažkurią dalį laukų ir nebedirtbti visai, o kita dalį dirbti. Kad mažiau būtų finasinių problemų. Ir pot truputi didinti plotus. Reikia numatyti, kad teks 5-10 % laukų aukoti bandymams. Kitaip taip paprastai nebus lengva rasti tinkamus sprendimus savo žemėse arba jie brangiai kainuos. 
Na ir skeptikams tikrai, net neverta pradėti. Nes tikrai susidursi su problemomis ir klaidomis. Ir jei ieškosi kaltų aplinkui, o ne sprendimų ir atsakymų, nieko gero nebus. Ir žinoma, tai ilgametis procesas. Minimum 5 metai, kad pradėtų rodytis rezultatai. Tiek pat kiek reikia universitetui baigti. :-))

Akmenuotoje dirvoje dirba gerai. Hidraulinės apsaugos veikia, o kadangi pats išsėjimo diskas sukiojasi ant šarnyro, tai turi galimybę ir nusisukti, taip apeidamas kliūtį arba ant posūkių kopijuoti sėjamą ir neišversti žemių į šoną ir nepalikti atvertos sėklos guoliavietės. Ką pats sužinojau, kad labai svarbu pasirinkti sėjos laiką. Ne tada kada tu nori ar kaimynas sėja, o tada kada dirva yra pakankamai pradžiuvusi. Dirva su tarpiniai augalais ir nedirbta daug geriau priima sėkla negu sutrinta iš po plūgų ir kultivatorių. Ir nereikia bijoti dėl išdžiuvimo. Nes kai apžiūrinėjau laukus vakar, tai drėgmės buvo po 1 cm. sluoksniu. Sėti geriau į aukštesnę ražieną arba smulkinti šiaudai turi būti paskleisti vienodai. Patyrę notill-kai kalba, kad svarbu pataikyti sėją netgi pagal mėnulio fazes?? Nes gamtoje viskas seniai yra sutvarkyta. No till ą pradėčiu iš karto po javapjūtės užsėjęs ražienas tarpinių augalų mišiniu kurių šaknynas dirbtų ir žiema maitindamas dirvožemį. Poto pavasarį glifosuoti  ir sėti tiesiogiai. Žieminius sėčiau po ankštinių augalų, kas ten geriau su kuo ir po kuo eina ir aišku pačiam žinant kurios dirvos geriau priima.
Palyginau pasėta tiesiogiai ir šalia sėtą su dirbimu. Žolių beproto dirbtoje dirvoje. 
Nežinau, kam ten sako, kad reikia perėjimas nuo plūgo prie diskų, nuo diskų prie tiesioginės?? Geriau imti kažkurią dalį laukų ir nebedirtbti visai, o kita dalį dirbti. Kad mažiau būtų finasinių problemų. Ir pot truputi didinti plotus. Reikia numatyti, kad teks 5-10 % laukų aukoti bandymams. Kitaip taip paprastai nebus lengva rasti tinkamus sprendimus savo žemėse arba jie brangiai kainuos. 
Na ir skeptikams tikrai, net neverta pradėti. Nes tikrai susidursi su problemomis ir klaidomis. Ir jei ieškosi kaltų aplinkui, o ne sprendimų ir atsakymų, nieko gero nebus. Ir žinoma, tai ilgametis procesas. Minimum 5 metai, kad pradėtų rodytis rezultatai. Tiek pat kiek reikia universitetui baigti. :-))

Miežiai pasėti į nušukuotą kviečių ražieną ir pupos pasėtos į nupjautą ražieną  ir tarpinių augalų liekanas. Nuotraukos darytos vakar. 

Miežiai pasėti į nušukuotą kviečių ražieną ir pupos pasėtos į nupjautą ražieną  ir tarpinių augalų liekanas. Nuotraukos darytos vakar. 

ataisiu ataisiu... kaip yra žinoma, jei  Muhamedas neina pas kalną, tai kalnas eina pas Muhamedą.  Ruoškit kavą su priedais, bo tikrai yra klausimų apie tą jūsų "kreivą" sėjalką  

Kas rimtai domitės No-Till-o technologijomis tai Anglijoje vyksta lauko diena skirta grynai šiai technologijai apie techniką, augalus, chemija, su bandyminiais laukais ir demonstracijomis. GROUNDSWELL Birželio 26-27 d. https://groundswellag.com/
Paremta daugiau mokslu, nei komercija.
Girdėjau iš anglų, kad verta dėmesio. Tik reikia agronomo gerai kalbančio angliškai agronominiais terminais, kad suprasti viską nes informacijos tai daug.

Inovacijoms ribų nėra.

Kai rusai su ukrainiečiais įsisavins no-tillą ir pasiūlys savo derlių už žemą kainą rinkai. Tada jau anglų kalbos neužteks. Reikės norvegų ir ispanų kalbas mokintis.