Niekas ir dabar nekalba apie dirva. Tik naujų produktų pasiūla ūkininkui. Tiesa ten nėra agronomu tik vadybininkai. Nėra teke matyt "agronomo" su kastuvu, tik peiliuka nustatyt bbhc32 stadija ir viskas.
Ką jūs, dirbdami tokiu gyliu, tikitės atrasti ??? Aš jau daug metų dirbau su 5 m. noraginiu 15 cm. maksimum su T-150 V8 turbo. Ir traukia nesunkiai, ir kuro nedaug sunaudoja.
Sveiki.
Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
1) Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
2) Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
P.S.: https://www.advancingecoag.com/
dedu 5-6t/ha, kad gaut, o jeigu metas geras duoda ir 8t tai isivaizduoju oru nesimaitina ir tiesiogine sejo. Kolkas pastebiu labiau naudingesnis dalykas su strip till kaip kolega su biologija kur dirba. Visgi augaliniu liekanu pamaisymas duoda geresni efekta ir mano akiai. Nu, bet no till naudojotai pastebiu labai agresyvus tai net ner ko tu patarimu klaust nes viskas per aplinkui ir suprask kaip nori.
Realiai nei vienas nežinot kas bus pavasarį. Vieni manot, kad kainos kris, kiti, kad nekris, treti, kad išvis jų nebus. Manau tik viena, kad kiekvienas ūkis turi valdytis rizikas, o ne palikti visko likimo valiai. Na, galima ir palikti, bet tada ir atsiranda juodos dėmės finansuose.
Teisybė pasimatys po 4 mėnesių ir galėsime baksnoti i aukščiau esančius postus ir sakyti, matai, koks aš buvau teisus
Nedeminau bet su savo striptiline sejau sureguliaves taip kaip seja visos notill . (tai imanoma padaryti) Neuzkabino nes mazesnis derlius , tuopat metu kai pradeda augti augalai prasideda ir liekanu mineralizacija o tas nelabai gerai , sunkiau su pikzolem ir ligom . Gal as ir klistu bet notill nelabai tinka musu salyginai jaunam dirvozemiui ir klimatinem salygom . Tapati notill efekta galma pasiekti ir su vertical till tik su mazesne rizika pajamom .
Kokį papildomą derlių prižadėjo ?
Vaikinai, nelabai suvokiu logiką pripilti iš rudens.
Ką darysit pavasarį, jei iššals neduok die?
Jei gamta duos tai ir derlius bus.
Kas tiesiogiai įtakoja derlių ir ištiesų apčiuopiamą rezultatą duoda tai karbamidas ant ankščių. Visa kita pernelyg nuo oro priklauso. Boro padauginsi - pasens be laiko, gaus šalnos ir kur tos pastangos? Mano galva atiduot reikia pavasari ir tiek kiek reikia. Rudeni vabalus prasipurški, pavasari pakartoji ir visi mikro tik tiek kiek būtina. Kas purškia kuls 4.0, kaimynas kur atsipūtęs 3,7.
Pajamos ir pelnas ne tas pats!
Mazinti idejimus nes gamta savo pasiima ka bedaritum ir vadybininku itikinejimai pasiteisina vis reciau . Savo rankomis nemazinti derliaus bereikalingais purskinejimams . Optimizuoti technika . Daugiau dometis naujauseis pasauliniu agronomu patarimais . Cia pirmai pradziai .
Jaunasis reacted to Gunia in Grūdų kainos?
