Tomukxxx

Naudojau blueN, Nleaf, ir azofix plus. Tam pačiam lauke, tai akivaizdžiai jokio skirtumo nebuvo. Tik piniginė paplonėjo.

Naudojau blueN, Nleaf, ir azofix plus. Tam pačiam lauke, tai akivaizdžiai jokio skirtumo nebuvo. Tik piniginė paplonėjo.

Naudojau blueN, Nleaf, ir azofix plus. Tam pačiam lauke, tai akivaizdžiai jokio skirtumo nebuvo. Tik piniginė paplonėjo.

Naudojau blueN, Nleaf, ir azofix plus. Tam pačiam lauke, tai akivaizdžiai jokio skirtumo nebuvo. Tik piniginė paplonėjo.

Rūmai irgi nori ant bačkos rėkt.
received_389276220299215.mp4

Visų pirma tai ne vienas tu čia "atvirauji", tai ne tik tau ir taikiau, o antra, kodėl tau turi rūpėti kas už kaimyno tvoros daros? Tegul pilasi, kad ir į arbatos puodelį ar likutį ir popiežiui pardavinėja, bet visa esmė ne čia yra ir ne čia energiją reikia eikvoti  

As 35 Balus vos sukrapsciau  , bet nesiparinu kaip ir anksciau zmogus rases. Vat labai gudrus yra imones ir zmones rasantys paraiskas uz pinugs. iki paskutiniu dienos neapteikia ir taip galimai apgaunantys ukininkus kurie statistikoj mato,kad pries kaledas tik 1-2 paraiskos, tada puola skambint,kad rasom . Taip su visom priemonem. Pateikia paskutinem valandom.

Na bet prieiname prie tos pačios problemos, aš kaip ūkininkas turiu verstis per galvą, vien dėl to, kad nuomininkas nori gauti daugiau? Sakai viskas brangsta? Tai gal netinkamą investiciją pasinko nuomininkas, arba nesupranta, kad grąža atgaunama per turto prieaugį? Juk jam nė vienais metais nieko daryti nereikia, apart nuomos surinkimo. Perdirbimas - tai ne ūkininkavimas, tai jau pramonės šaka, realiai visi bando prilipdyti prie ūkio, kur reikalingi papildomi resursai tiek finansiniai tiek laiko prasme. Ir aplamai reikia visada išsiskaidydi ūkio veiklas, o ne bendrai viską sumuoti, t.y NT verslas / žemės dirbimas ir t.t. Aš noriu uždirbti iš ūkininkavimo, o jei ir sugalvosiu perdibimą daryti, tai tas visas papildomas pelnas liktų mano kišenėje, juk man visą juodą darbą teks atlikti!

1. Dirbtinai 2014 m. Lietuvos statistikoje padidintas daugiamečių pievų plotas nuo 400 tūkst. ha iki 700
tūkst. ha turi būti spendžiamas pačiu aukščiausiu lygmeniu ir taip, kad žemės savininkams tai nebūtų
papildoma finansinė našta, o savo turimą turtą - žemę jie galėtų naudoti ekonomiškai naudingiausiu būdu.
2. Uždrausti pirkti ar tranzitu per Lietuvą vežti grūdus, pašarus, kurie gali būti rusiškos kilmės. Sukontroliuoti
situaciją, kad rusiški grūdai netaptų kitos šalies grūdais ir taip apeitų apribojimus.
3. Žemės paskirčių pakeitimai iš dirbamos žemės į šlapynę ar natūralią pievą turi būti pagrįsti ne įsakymais ar
įstatymais, o moksliniais tyrimais. Jei pakeistos žemės ūkio paskirties žemės specialiosios naudojimosi
sąlygos įtakoja žemės savininko esamus ir būsimus finansinius rodiklius, už įteisintus apribojimus būti
numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
4. Valstybės tarnybos, stebinčios bei reguliuojančios rinką, turi nuolat prižiūrėti ir tirti maisto kainų
grandinės dalyvius. Situacija, kai žaliavos gamintojas gauna neadekvačiai mažas pajamas už parduodamą
produkcijos žaliavą, o vartotojas atitinkamai keliskart permoka daugiau už tokį produktą lentynoje yra
netoleruotina.
5.
6. Ministerijos, priimdamos atitinkamus sprendimus, įsakymus privalo remtis Lietuvos mokslo įstaigų
rekomendacijomis, jų studijomis, kaštų ir naudos analizės skaičiavimais, poveikio ekonomikai vertinimu.
Eksperto statusas turi būti pripažįstamas Lietuvos mokslo bendruomenėje. Ministerijos privalo naudotis
mokslo įstaigų paslaugomis, o ne ieškoti tariamų ekspertų, kurie pateisintų priimamus valdžios
sprendimus.
7. Keisti mėšlo ir (ar) srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimus taip, kad jų įterpimo bei paskleidimo
terminai būtų nustatomi pagal gamtines sąlygas, o ne pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministrų įsakymuose
įtvirtintas konkrečias datas, kurios keičiantis klimatui realiai yra sunkiai pritaikomos.
8. Aplinkosauginiai projektai, turintys abejotiną reikšmę savo išsikeltiems tikslams pasiekti, turi būti
stabdomi. Jie gali būti vykdomi tik juos išbandžius gerokai mažesne apimtimi ir tik po plačios mokslo
bendruomenės diskusijos apie jų realią naudą.
9. Pakrančių apsaugos juostų išplėtimas ir veiklos apribojimai tose išplėstose zonose turi būti atšaukti. Kitu
atveju už įteisintus apribojimus turi būti numatytas įstatymais atitinkamas valstybės atlygis.
10. Atšaukti įstatymą, apribojantį greta vėjo jėgainių esančių žemės sklypų laisvą disponavimą. Vėjo jėgainių
statytojai, statydami vėjo jėgaines apriboja galimybes laisvai keisti žemės ūkio paskirties žemės paskirtį,
todėl žemės vertė drastiškai nukrenta. Toks turto nuvertėjimas turi būti kompensuojamas pačių vėjo
jėgainių statytojų pagal susitarimą su sklypų savininkais, o ne įstatymais.
11. Trąšų ir augalų apsaugos produktų duomenų deklaravimas turi būti peržiūrėtas. Situacija, kai kiekviena
valstybės įstaiga reikalauja atskiro deklaravimo yra netoleruotina. Ir toks neefektyvus ES lėšų
panaudojimas vis naujų sistemų kūrimui yra nepateisinamas. Lietuvoje sunaudojami trąšų ir augalų
apsaugos produktų kiekiai jau yra apskaitomi importuotojų bei gamintojų ir pateikiami tiek muitinės, tiek
Aplinkos apsaugos agentūros AIVIKS (integruotoji kompiuterizuota aplinkosaugos informacinė sistema)
sistemose. O tuos pačius duomenis žemdirbiui dar kartą atskirai pateikinėjant PPIS (Paraiškų priėmimo
informacinė sistema) sistemoje per tam tikrą laiką jau yra pertekliniai. Pagal ES teisyną užtenka, kad nuo
2026 m. žemdirbys tik elektroninėje formoje turėtų tręšiamųjų produktų duomenis, kad ir Excel
skaičiuoklės formatu, ir esant poreikiui juos pateiktų jį tikrinančiai įstaigai.
12. ŽŪM privalo prisiimti atsakomybę ir pripažinti, kad 2023 m. rudeniniai pasėlių deklaravimo rezultatai
nepasiekė Strateginiame plane keliamų tikslų ir yra tikra nesėkmė. Pavasarį, prieš pasėlių deklaravimą,
žemdirbiams už įsipareigojimus buvo žadamas vienoks atlygis, o atėjus rudeniui paaiškėjo, kad ŽŪM atlikti
skaičiavimai gerokai prasilenkė su realiais rezultatais ir žemdirbius pasiekia gerokai mažesnės išmokų
sumos. Tai yra netoleruotina, nes pats deklaravimas yra gerokai sudėtingesnis, reikalingų įgyvendinti ūkiui
įsipareigojimų yra daugiau, o už tai net nėra pagrįsto atlygio. Patikėję pavasariniais ŽŪM pažadais apie
išmokų dydžius tos pačios ŽŪM buvo apgauti.
13. Reikalaujame, kad suskystintoms naftos dujoms numatytas akcizas būtų ne didesnis nei besiribojančiose
kaimyninėse valstybėse. Drastiškai didinamas akcizas, visų pirma, paliečia gyventojus, neturinčius
galimybės kitokiu būdu gamintis maistą ar šildytis gyvenamuosius namus, didina ūkininkų išlaidas
džiovinant grūdus, didina maisto ir pašarų savikainą technologinėse gamybos grandinėse, kuriose
reikalingos dujos. Dažnu atveju propanui-butanui alternatyvų nėra arba jos dar gerokai brangesnės.
14. Stabdyti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (NŽT) pertvarką, pagal kurią iki tol teiktos
NŽT rajoninių skyrių paslaugos perkeliamos į regioninius centrus. Taip sudėtingėja paslaugų prieinamumas
ir viskas daroma, jog reikalingos paslaugos tolinamos nuo žmogaus, vietoje to, kad jos būtų paprastesnės
ir patogesnės.
15. Panaikinti VĮ Registrų centro (RC) reikalavimą, kad nuomos sutartys būtų būtinai pateikiamos su žemės
sklypų planais. Tai perteklinis reikalavimas, skatinantis nuomos sandorius vykdyti neregistruojant jų RC.
16. Lietuva privalo prisidėti prie EK skirto 10,6 mln. Eur. finansavimo 200 proc. iš nacionalinio biudžeto, kaip
tą leidžia ES reglamentai. Pienininkystės ūkiai tiesiogiai prisideda išlaikant pievų plotus, tačiau pieno krizė
vis dar neišspręsta, ūkiai traukiasi iš gamybos. Per 11 mėn. pieno ūkiai prarado 171 mln. Eur. pajamų
lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu.
17. Grąžinti Pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą (PLNP) pieno gamintojams peržiūrint ir atnaujinant
jos referencinius dydžius. Panaikinti paramą kuomet pieno ūkiai dėl sumažėjusių pajamų ir vis dar
besitęsiančios pieno krizė traukiasi iš gamybos yra nesusipratimas.

sita mintyse deliojausi. realiai tai ne tik skaiciai, tai yra granine imoniu , darbo vietu ir t.t.jei žmogus augina gruda, darbo turi vadybininkas, gamintojas (nuo iki), atsarginiu daliu pardavejas, meistras, furistas, degaline, valstybe (akcizas it t.t.), terminalai, uostas ir t.t.
ką mes turime is dgp? šūdą

Apie 20 EUR, dėl tokio mizerio ten net eilutės išskirti nenori,kad nenervuoti be reikalo žmonių:)

Šansai lygus 0, su giminėm susitarti sunku o apie svetimus išvis nešneku. 

Aš deja į partnerius netiksiu dėl ved.
Bet pora pastebėjimų. Jei savo partnerio nesusaistysi jokia bendra investicija tai pats stipriai rizikuoji, nes jei jis nevykdys VED ar kitų įsipareigojimų, pats liksi ant ledo, turėsi grąžinti kažkiek paramos, gal ir visą, nesigilinau I sankcijas.
 Partneris dėl to nenukentės. Visai kita situacija bus jei jis turės įsigijęs kokią tai investiciją, jis bus suinteresuotas rodiklių išlaikyme.
Dėl pačių partnerystės mainų, tai nzn kokio čia reikia ieškoti naivuolio- altruisto, kuris sutiktų laukti kito šaukimo kuriame galėtų kažką isigyti kažką sau.
Visų pirma neaišku kada tai būtų, nes neaišku kada baigsi įgyvendinti šį projektą. Antra neaišku kokios tada bus taisyklės, galbūt net neapsimokės tos paramos imti. Trečia dėl infliacijos visos investicijos kasmet pabrangsta 2-5%, tai natūralu jog antras liks nuskriaustas, nes galės įsigyti mažiau technikos. Na ir pagrindinis dalykas kur garantijos, arba kokias jas duotum, jog pats vykdysi VED įsipareigojimus? Nes pats kaip ir būsi jau viską įsigijęs, tai gali ir praeiti noras toliau tęsti šį sandorį.

Šansai lygus 0, su giminėm susitarti sunku o apie svetimus išvis nešneku. 

giminėj dažnai suveikia pavydo faktorius, o su svetimu ant garbės žodžio irgi sudėtinga. geriausia, kai artimam šeimos rate viską pavyksta pasidaryt.
Nors man atrodo, geriausia, kai darant parneryste visi nusiperka uz savo paramos dalį, o nauda ateina su didesniu konkursiniu balu.tada visi gauna po lygiai.
Bet kai ateina va ozas ir sako davai dek parasa ir priimk rizikas uz aciu, o as pasiimsiu +25 k uz tavo parasa, tai nori nenori susimastai, arba jis kosmonautas, arba iesko durniu.

Šansai lygus 0, su giminėm susitarti sunku o apie svetimus išvis nešneku. 

Po sėjos su trašu barstytuvu išbertos, apie 20 cm gylis, padrikai išbertos sėklos.

Po sėjos su trašu barstytuvu išbertos, apie 20 cm gylis, padrikai išbertos sėklos.

Po sėjos su trašu barstytuvu išbertos, apie 20 cm gylis, padrikai išbertos sėklos.

Ruošiamės ruošiamės... daug kas galvoja atisakyti dalies ar visų išmokų, smulkesni paleisti vadeles, stambesni dar papirkti žemės ir irgi pasitraukti, nes sako su tiek vargo, tokius grašius galima kitur laisvai uždirbti, nes žiūrint naujus mokestinius paketus, optimizmo neprideda. Ir Jūs, Pauliau, jei batus perkat, tai turbūt dairotės į patogesnių pusę, o ne kasmet vis mažesnius perkat... bet kažkodėl žemdirbiam norit taip padaryti- suriesti į ragą, dar prikurti kažkokių utiopinių platformų, reikalavimų, užkrauti tikrintojų... šūdas tas hikos bus, garantuoju. Ir jei sakai kad ūkiai be to neišsivers, tai tikrai eis visi kuo toliau nuo to, kol priverstinai nesukišit.

Tuoj bus parengta rekomendacija iš nufarmo kad metazamix+belkar+fulsilade galima. Gamybiniai jų bandymai tai rodo

Aišku, kad neima. Tas kas porina, kad ima, tam gali per ausį duoti. 

Sejau pernai su diskiniu ir smulkiu seklu sejamaja,ir siemet vel siandien pasejau. Siaip pernai su sudygimu prastai buvo nes karsciai uzejo,tai kur moliai tai praktiskai plika buvo.Kuliau kur is geresnio lauko 2.6t,kur prastesnis apie 2t.Salietros gave 250kg,ir sulfato 100 cia fiziniu svoriu. Tai skaitau labai neblogas rezultatas.

Aš prieš volą susimontavau. Sudygo pernai puikiai.

Naftrus 1.05eu šiandien.