saracenas

Ei, ei. ei... Rytų šalių gamybos technika yra Kioti, Kubota ir pan... cia zaislai o ne technika Pažiūrėjau šitą video ir galvoju: gal gerai Tamsta sakai, eina peklon tie žaislai... balti marškiniai, kaklaraištis... Tik tiek, kad bėdai prispaudus gal ir panaudotum dar kur nors tokią techniką.

Ei, ei. ei... Rytų šalių gamybos technika yra Kioti, Kubota ir pan...

Kas man patinka, tai japoniška precizika. Pagamintas/surinktas žinai, kad japonų, o ne trečiose šalyse. Jei sugedo, tai dėl susidėvėjimo ar aplaidumo, bet ne dėl nekokybės ar konstrukcinų trūkumų. Sutaisei ir pamiršai. Nėra nesibaigiančių remontų. Iš eksploatacinių išlaidų reikėjo keisti vairo traukles, vairo cilindro manžetus, posūkio kumščių įvores, GTV riebokšlį - visam tam naudojau neoriginalias dalis, kas net 100 LTL nekainavo. Jei reikia originalių, tai iš Konekesko, kainos - proto ribose, pristatymas greitas. Tik įsigijus (nenaują, 1215 mval, 2003 m gamybos) teko variklį perrinkti, alkūnę šlifuoti, cilindrus honinguoti. Priežastis - niekada nekeistas alyvos filtras (perpjovus paaiškėjo - žiauriai užkimštas), kitų priežasčių nebuvo rasta. Konkesko dalių komplektui suteikė dar ir nuolaidą. Maniškis yra bendros paskirties, turi 8+8 pavaras, neturi "sraigės" pažeminimo. Tipinis gi ž.ū. traktorius turėjo 12+12 (dabartiniai jau 16+16). Man to pakanka. Daržus frezuoju 1-ma palėtinta ("vėžlys" - truputį per greita), bet variklio galia savo padaro. M serijos Kubotos nėra vien komunaliniai. Jų gama pagal paskirtį plati - nuo siaurų, skirtų vynuogynams, žemų - sodams, iki purvynams 'mudder' skirtų versijų. Pasirinkimas didžiulis.

Levandoms: http://www.bizon-ins.com/productdetailseng.aspx?id=77 Sėkloms, jei čia apie tai: http://www.prairiehabitats.com/Harvester_Pull_Type.html

http://forestila.lt/Irankiai-profesiona ... KI-LT.html

Ir hidro, ir pneumo, ir pneumo-hidro, ir kokį tik reikia velnią ne pastudijuot, o turėti reikalų su... labai daug teko. Net atsibodo visa tai. Bulves augint todėl pradėjau. Bet žmonės, na ne apie tai kalba čia, šioje temoje. Atsidarykim naują temą ir kabinkimės į atlapus kits kitam kiek tik norim, jeigu toks tikslas yra. Mano M9000 (avatare) neturi viso to (ačiū Dievui), ką jau kiti naujesni turi, o vėluojantys visai nebeužilgo turės.

Automobilio ratas turi kai ką svarbiau net negu guolis, ko traktorius neturi - pakabą.

Bet ratų svoriai tai guoliam papildomos apkrovos, galima sakyti, neduoda?.. Juk jie tik padangą su obodu spaudžia, ne ašį. Manau, daug blogesnis variantas galinius ar priekinius svorius naudoti, tada jau guoliai daugiau apkrovų gauna. Logiška. Mano klaida. Supainiojau traktorių su automobiliu.

Nekenčiu ašių ar stebulių be guolių. Bet tai mano problema. haha

Svarbu, kad pats šeimininkas būtų patenkintas tuo, ką pasigamino. Vienas patarimas ateičiai - nereikia išsigąsti, jeigu galinių ratų guoliai pasibaigs anksčiau laiko. Tai bus papildomų svorių pasekmė. Bet kur dingsi, jei to reikia. Tikiuosi guoliai keičiasi lengvai.

Na va, buvau tiesiog įsitikinęs, kad frezuojant įterpi mėšlą geriau, tolygiau negu apariant. Gal žiūrint kokį? Aš naudoju karvių. Tai, kol šviežias, jis būna toks, kad šakėm vos išpešioji. O freza jį gražiai susmulkina.

Susipurendavo ir man neblogai, kai sausa. Bet patiko mintis pašiaušti molingą žemę anksti pavasarį. Ir klausimas: ką duoda arimas tarp abiejų frezavimų?

Išeina, kad pavasarį nereikia skubėti, o palaukti, kol molingas dirvožemis pakankamai išdžius, ne tik paviršiuj, bet ir giliau. Iki šiol, pasirodo, paskubėdavau, nors pavasariai tuomet atrodė šilti. Galvojau, kuo anksčiau sėsi/sodinsi, tuo greičiau užaugs. O tarp kitko, kaimynas visada vėliau sodina, bet jam užauga tuo pačiu metu, kaip ir man. Jooo, gamtos dėsnių nepakeisi, nepaskubinsi.

Susidūriau su savotiška problema. Bet gal ji tik man problema. Gal kiti nieko panašaus nepatiriate. Sakau, vistiek paklausiu, nes esu tikras, Japoniukų savininkai frezuoja daugiausiai, todėl ir patirties, manau, turi daugiausiai. Frezuoju kasmet 3 savo daržus. Visų jų dirvožemiai skirtingi: vienas - purus juodžemis, kitas - priemolis (su šiek tiek smelio ir žvyro), trečias - raudonas molis. Visi jie daugsyk maišyti su mulču ir mėšlu, sakyčiau jau neblogai įsisavinti. O vat su trečiuoju vistik problema. Pastebėjau, kad frezuojant jį sausą, susipurena gerai. Bet jeigu jis drėgnas arba netgi dar su įšalu anksti pavasarį, tai tose vietose, kur praeina traktoriaus ratai, net ir po frezos pasilieka grumstai. Tipo ratų suspausta žemė iki reikiamo purumo nesusmulkėjusi. Pakaitinus saulei, tie grumstai išdžiūsta ir sukietėja, kol daug kartų jų rankiniu būdu (ravint kapone ar grėbliu) nesutrupini arba kol lietus neišminko jų iki pat vasaros vidurio. Pasėjus daržoves tokiuose grumstuose, patys suprantat, augimas prastas. Beje, net ir bulvės juose prasčiau auga. Pernai tuo įsitikinau galutinai. Jei kas galit patarti, ką darau blogai, būčiau dėkingas.

Šiemet atsitiktinai buvau užsukęs į Rokiškio mašinų gamyklą ir ten mačiau jų konstrukcijos 5 rotorių - 3 dideli ir 2 maži - smulkintuvą (horizontalų). Jei kas domėsitės, patariu apžiūrėti. Jo plotis 2,75 m, kiekvienas rotorius turi po 2 peilius galuose. Atrodo gan tvirtai suręstas. Mačiau pievas juo mulčiuotas, tai labai gražios, kaip žema rąžiena po kombaino. Kaina buvo apie 11000 LTL be PVM. Jokios info internete neradau, ko gero tai jų naujas, gal bandomasis produktas. Jei kas įsigysite (o gal jau ir įsigijote), pasidalinkite nuomone ir nuotraukomis.

Arčiau rankos buvo ruletė negu svarstyklės, todėl galiu parašyti tik jų skersmenis. Didžiausias buvo dryžuotasis (matomas nuotraukoje) - 23 cm skersmens, kiti dryžuotieji 19-20 cm. Žalieji mažesni, tik 15-17 cm. Buvo ir vėlai susiformavusių mažyčių, kurie nespėjo subręsti, šitų neskaičiuoju. Viso pasodinome 10 daigų komposte. Ten visi ir subrandino visus 12 vaisių. Kompostas - mėšlo, sluoksniuoto su dirvožemiu, krūva, per pusmetrį pakilusi nuo žemės paviršiaus. O ši kūva pačioj aukščiausioj, saulėtoj sklypo vietoj, ant kalvos. Laistoma buvo tik pradžioje, po persodinimo (gegužės 3-čioj dekadoj). Tuo metu lauke buvo sausa ir gana karšta. Vėliau jau tik lietus laistė. Kitoje šios krūvos dalyje užaugo ir didžiuliai moliūgai. Kitus daigus sodinome mėšlu rudenį tręštoje lysvėje, kur paprastai auginame morkas. Tai čia neužaugo nė vieno arbūzo, nors daigai ir vešėjo, tačiau silpni ir ploni. Ši lysvė pakrypusi į šiaurinę pusę, gal tai ir yra priežastis blogo daigų vešėjimo šitoje vietoje. Daigus sėjome šiltnamyje gegužės pirmosiomis dienomis, be jokio išankstinio brinkymo, tačiau gausiai laistydami, kur jie puikiausiai sudygo ridikėlių, gražgarsčių, salotų ir kitų žalumynų kaimynystėje. Mums tai buvo lyg atrakcija, todėl beveik visus išdalinom draugams, kaimynams ir giminėms, kurie negalėjo atsistebėti, jog užauginti arbūzus, tegu ir mažesnius, bet nemažiau skanius ir ekologiškus įmanoma mūsų klimatinėmis sąlygomis.

Tamstos vietoj rinkciausi lygiu kampiniu greiciu sarnyra (liaudyje priekiniu varomuju ratu pusasiu vadinama), pvz nuo kokio nors furgono, kaip Renault Master. Galima nuo jo nupjauti nereikalingus galus ir privirinti tai, ka reikia. Tokiam nereikes issitraukimu ir susistumimu. Man atrodo tame YouTube toks ir yra panaudotas, jei neklystu. Beje, reikia, kad tie pusremiai ne tik lankstytusi per puse, bet ir sukinetusi vienas kito atzvilgiu. Antraip, nelygioj vietoj vienas arba du ratai nesieks zemes pavirsiaus.

Musu siu metu derlius. Gailejomes, kad nepasisodinom daugiau.

Pirstai ir ivores visada buna skirtingu pagal kietuma plienu arba kitokiu medziagu. Jei pirstas "minksto" plieno, tai ivores "kieto", (pvz. 40X pagal GOST). Jei pirstas kietas, ivores gali buti kieto zalvario (t.y. minkstesnio uz pliena) ir t.t. Beje, ivores niekada nevirinamos, jos presuojamos, kad galima butu jas pakeisti sudilus. Ne bet kokio Gaziko "skvorniai" tiks, reikia ieskoti bent jau GAZ 66, kad tarp virsutinio ir apatinio sukimosi tasku praeitu kazkas panasaus i kardana pavarai galiniams ratams. Be to, priekineje pakaboje gali buti uzduotas ratu isvirtimo ir "king pin" kampai. O artikuliuotai sandurai (per puse) reikia grieztai 90 laipsniu kampo. Itariu teks gamintis sia jungti paciam. Bet viskas imanoma. Sudetingas darbas, zemai lenksiuosi, jeigu tikslas bus pasiektas .

Gal kas mini traktoriui geros priekabos ieškot? Siūlau savo, nes man reikės kitos - daug didesnės. Žr. nuorodą žemiau: http://www.nemokamiskelbimai.lt/ideali- ... 38114.html

O samdytas smulkintuvas žino, kur važiuoja, nes būna informuotas, cituoju: "Laukas naujas, nežinau ar yra akmenų." Taigi sprendimą priima samdomas žmogus. O ir ne už ačiū važiuoja. 200 lt/ha. Na taip, tik man teko mulčiuoti ir už mažesnę kainą rūpestingiems žmonėms, kurie naujai įsigytus laukus anksti pavasarį buvo apėję ir pavojus buvo pažymėję. Pas tokius malonu dirbti. Ar teko Tamstai girdėti, kiek kainuoja 2,5 m pločio toną sverenčio smulkintuvo plaktukų veleno remontas jį sulenkus ant stambaus akmens? Tie 200 LTL/ha yra nulis, kad ir kiek hektarų būtum spėjęs numulčiuoti, palyginus su tuo, kiek teks sumokėti remontui ir kiek bus galvos skausmo. Čia šiaip trumpa istorija prie temos. Vienas mulčiuotojas buvo gudresnis už gudrų ūkininką, pasakiusį, kad akmenų jo laukuose nėra. Bet anas turėjo susikonstravęs apsaugą ant mulčerio, ir jo nepažeidė, nežiūrint, kad laukuose akmenų buvo daug. Baigus mulčiuoti, dabar jau pats ūkininkas paklausė, ar akmenų nebuvo. Tas tyčia atsakė, kad ne, jokių akmenų neradęs. Kitais metais ūkininkas sulaužė šienapjovės bliūdus į tuos akmenis, rėmą, ir prakeikė aną mulčiuotoją. Gudrus pabandė pergudrauti gudresnį.

O jau samdytas smulkintuvas tai jau tegu sau raunasi plaukus ir piniginę plonina Tamstos sąskaita, a ne? Fui, koks šlykštus požiūris. Litofskas gi "gudrumas" mat...

GEO tik pavadinimas italiskas, daugiau ten nieko italisko nera, nebent vartotojo instrukcija ir ta su klaidomis. GEO PRODUKCIJA GAMINAMA KINIJOJE. Gerai tai ar blogai, kita tema, taciau reikia rasyti tiesa.

Negirdėjau, kad tokie žodžiai, kaip "vsio", "hrienovas" būtų naudojami New York'e (turiu minty ne Brighton Beach'e) Juo labiau, kad kas ten šienautų Rasomis ir Raselėmis Saracenai žinok kai geri, užkasti reikia, sako padeda Tai kad negeriu. Bet matai kaip mane tamstos buveinės (New York'as) sąsaja su vietine ž.ū. technika paveikė, kad net girtai rašyt pradėjau.