DDobilas

Jei yra paukščių sluoksnis, tai visiškai nereiškia, kad ten yra paukščių. Ministerija norėdama uždrausti arti pievas, tą paukščių sluoksnį užmetė ant Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių. Nes pačių Europos bendrijų buveinių kaip ir nėra draudžiama arti, jei jos nėra NATURA2000. Čia yra tik PPIS sugalvotas sluoksnis be jokio įstatyminio pagrindimo. Daugelį atvejų paukščių sluoksnis užmestas ant tokių EB svarbių buveinių kaip: medžiais apaugusios ganyklos, pievų rūšių gausios ganyklos ir ganomos pievos. Tų buveinių yra koks 30 iš viso yra ir daugumos aprašymų nėra nė vieno žodžio apie paukščius.

Ir klausimas ir atsakymas nelabai tikslūs. Visa esmė, kad sertifikuotas EKO pievas, už kurias neprašai EKO išmokų, gali deklaruoti EPT. Vienu metu gauti už pievas ir EKO išmokas ir EPT negalima.

Ministerijos pristatomas skaidres visados reikia žiūrėti tik dėl sportinio intereso. Ten dažnai yra melagysčių arba nepasakoma visos tiesos. Visados reikės žiūrėti pačius teisės aktus. Prieš tai rašiau, kad ministerija į pastabas nereagavo, tačiau buvo truputį kitaip. Po pasiūlymo pateikimo, kad būtų leidžiama šlaituose sėti žieminius, ji punktą sugriežtino šiuo įvairiai interpretuojamu sakiniu(pristatymuose ŽŪM sakydavo, kad po derliaus nuėmimo iki lapkričio 15d. bus leidžiama susiskusti pabiras, tačiau patvirtino kitaip) "Ražienų ar augalų liekanų dirbimas nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas".

5 GAAB 8.2. privaloma kiekvienais metais nuo lapkričio 15 d. iki kovo 1 d. užtikrinti bent minimalų žolinių augalų auginimą (apsėti, palikti ražienų laukus per žiemą arba palikti kitas augalų liekanas). Ražienų ar augalų liekanų dirbimas nuėmus derlių ir neplanuojant minimu laikotarpiu apsėti yra draudžiamas; Aš tai nematau, kad būtų leidžiama sėti žieminius javus. Ministerijai buvo pateiktos pastabos dėl leidimo sėti žieminius, tačiau ji nereagavo.

Už bet kokį pažeidimą pirmą kartą dėl GAAB ar VR sankcija nuo 1 iki 5 proc. nuo visų išmokų, išskyrus už ražienų deginimą, nelegalios chemijos naudojimą, ir vaistų likučius produkcijoje 15-18 proc. sankcija. Metodika savaitės bėgyje bus patvirtinta. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/895e5ce1c3f511ed924fd817f8fa798e

Nuo pat pirmų metų po pavertimo ta pieva užsiskaitys kaip daugiametė, tačiau ne kaip atkurta daugiametė. Toje pačioje vietoje ir atkurti daugiametę pievą ir kartu gauti išmoką kaip už pavertimą pieva, ŽŪM neleido, nors toks pasiūlymas ir buvo pateiktas. Gal kai įsijungs atkūrimo mechanizmas, tai ŽŪM pakeis.

Tose vietose negalima sėti žieminių kultūrų, turi būti paliekamos per žiemą arba vasarinių augalų ražienos arba žoliniai augalai. Visus žemės darbus, kuriais atliekama intervencija į žemę, privaloma atlikti skersai šlaito. Yra išimtis, kad tai netaikoma, jei erozijai jautri vietovė ne daugiau kaip 10 proc. nuo lauko ir nedaugiau kaip 1 ha. Jeigu praėjusiais metais toje vietoje buvo ariama žemė, šiais metais galima ją apsėti žole, eiti į ekochemą "erozijai jautrių plotų pavertimą pievomis", joje dalyvauti 5 metus, o po 5 metų tas plotas privalomai turi tapti DGP, kurios nebus galima išarti. Plius tas plotas tokiu atveju, jei bus paverčiamas pieva užsiskaitys kaip 4 % GAAB ir kaip 5 % negamybinė veikla.

Visiškai nesvarbu nei kas išarė, nei kas nupirko, nei kas pardavė. Yra žemėlapis ir ten užfiksuota DGP vieta. Sankcijos atsiranda ne tada, kai pieva yra išariama, o tada, kai referencinis pievų rodiklis sumažėja daugiau kaip 5 proc, ir NMA paprašo atstatyti paskutinį deklaravusį. Buvęs savininkas tuo metu, kai išarė, jis ko gero neturėjo įsipareigojimo atkurti ir jis nebėra už tai atsakingas. Aišku yra dar viena išeitis nebeturėti įsipareigojimo atkurti, jeigu asmuo gavęs įspėjimą, daugiau nebedeklaruos jokių plotų. Tokiu atveju naujas deklaravęs asmuo toje vietoje ko gero turėtų atkurti pievą tik tuo atveju, jeigu dar kartą sekančiais metais vėl sumažėtų tas referencinis rodiklis.

Visos pievos, kurias reikės atkurti yra pririštos prie lauko vietos. Nesvarbu kiek savininkų pasikeitė, jeigu bus liepta atstatyti, tai turės atstatyti tas, kas paskutinis deklaravo toje vietoje, kur buvo DGP. Tai norint negauti įsipareigojimo atstatyti, tai reiktų tos vietos nedeklaruoti, tačiau iškyla problema tame, kad deklaravimo taisyklėse privaloma deklaruoti visus plotus už kuriuos prašoma išmokų ir už kuriuos neprašoma. Po to, kai jau yra gaunamas įspėjimas atkurti, įpareigojimas atkurti nuo lauko peršoka ant pareiškėjo ir tada jau tokio įsipareigojimo niekaip nebepavyks nusikratyti (ŽŪM nesutiko, kad būtų leista perduoti įsipareigojimą kitam asmeniui atkurti DGP dėl per didelės administracinės naštos). Taip pat po įspėjimo gavimo nepavyks įsipareigojimo atkurti DGP nusikratyti tos vietos nebedeklaruojant. Sankcijos (tam tikras procentas nuo visų išmokų už pasėlius, ekoschemas, gyvulius ir t.t.) dėl neatkūrimo DGP yra tokios: 1) pirmas kartas iki 3 ha - 1 proc; 2) pirmas kartas iki 5 ha - 3proc; 3) pirmas kartas virš 5 ha - 5 proc; 4) antras kartas bent kiek - 10 proc; 5) trečias kartas - 18 proc. 6) ir taip toliau, bet ko gero po trečio karto įsipareigojimai išnyktų, o gal ir ne. Greičiausiai, kad ne.

Na čia gal būt sužaista su priedais, tik ŽŪM per silpnos galvos tai suprasti. Pvz. Žemaitijos pienas metinius priedus ir priedus už logistiką išmoka už pusę arba už visus metus ir prideda prie vienos mėnesio pieno kainos ir tada gaunasi, kad už tą mėnesį yra išmokama didelė kaina. Tas priedas išmokamas ne atskirai, o pridedamas prie vieno litro kainos. Pvz. prieš metus bazinė kaina buvo 34 cnt., tačiau perskaičiavus ir pridėjus logistikos priedą už pusę metų, gavosi, kad už mėnesio antrą dekadą gavau 71cnt. už natūralaus pieno litrą.

Plius bendrame laukų kaitos skaičiuje, tie DOB negali viršyti 20 proc.

Jeigu yra vyraujantys baltyminiai, pvz. ŽMI, tai tokiu kodu kaitoje gali būti tik vienerius metus. Išimtis yra tik gryniems dobilams ir grynai liucernai, kurie kaitoje gali būti ir 4 metus iš eilės. Viskas priklauso nuo tikrintojo kaip jis užfiksuos, jeigu bus patikra. Šiaip logiškai mąstant ir pasėjus gryną dobilų pasėlį, jame gali kaip piktžolės užaugti ir varpinės žolės, vietomis gali dobilai išnykti. Pagal taisykles turi būti, kad pasėta kultūra būtų dominuojanti. Aišku jei tos varpinės žolės "pridėtos" ne oficialiai, tai tikėtina, kad viskas bus gerai. Problema gali iškilti 3 ar ketvirtais metais, kai dobilai dalinai bus išnykę ir pradės vyrauti varpinės žolės.

ŽŪM su teksto suvokimu ir minčių išdėstymu yra katastrofiška padėtis. Dažnai nei pati ministerija nei NMA nebesugeba paaiškinti esmės ir sako, kad reikia "skaityti tarp eilučių", tačiau tas skaitymas tarp eilučių nebegelbėja, kai atvažiuoja tikrintojas. Šiuo atveju parašyme kaip ir suprantama, ką norėjo parašyti, tačiau tai reikia logiškai išgalvoti. Vien tai , kad pavartotas žodis "įsigyti", kuris reiškia į ateitį, nėra logiškas, o žodį "anksčiau" turėjo pakeisti sinonimu "seniau". Tokia formuluotė būtų aiški ir suprantama, bet ŽŪM to nesugėjo parašyti: sėjai sertifikuota sėkla turi būti įsigyta ne seniau kaip prieš 24 mėn.

Kvietrugiai, buvo laistyti balandžio pradžioje, foto gegužės 24

Laistau ne su srutom, bet su skystu karvių mėšlu. Srutovežis su lėkštėm. Labai nedideli apdeginimai yra. Esu laistęs ir vieną kartą ir du kartus su 3-4 savaičių tarpu. Su skystu mėšlu tokia problema, kad patys augalo lapai apkimba mėšlu ir dėl to biški stresuoja, nes blogiau gauna saulės. Reikia stengtis laistyti, kai prieš lietų. Su srutom kaip ir geriau būtų.

Daugiamečių pievų atstatymo tvarkoje tai numatyta, kad pažeidimas yra tada, kai pakeičiama pieva į kitus pasėlius, tik tada reikia atkurti (nesvarbu ar suarta, ar suskusta). Dėl durpių, tai draudžiama tik arti plūgu, tačiau žemėlapis prasilenkiantis su realybe apie 60-70 proc.

P.S.net nežinot, kad tręšiant mineralinėmis medžiagom nėra privalomas tręšimo planas.

Ministerijai tinka toks posakis "Dieve atleisk Jiems, Jie nesupranta ką daro". Visiškai Jie neturi logikos ir nesugeba susieti teorijos su praktika. Mėšlo tręšimo plano reikalavimas kaip tik didina mėšlo tręšimo dydį viename ha, o ne jį mažina. Paprastas pvz. Ūkininkas tręšia 50 ha, tai jis pasidaro tręšimo planą, kuris kainuoja apie 1000 eurų. Visiškai nepriklausomai nuo to, kokie buvo žemės tyrimai, planas padaromas toks, kad 1 ha yra ištręšiamas maksimalus mėšlo kiekis. Nes jei būtų norima ištręšti ant 100 ha po pusę normos mėšlo, tai tai jau reiktų mėšlo tręšimo planą daryti 100 ha ir planas jau kainuotų ne 1000 eurų, o 1500 eurų. Kitas pvz. ūkininkas turi mėšlo, kad gali patręšti 29 ha maksimalia norma ir jam nereikia tręšimo plano. Jei normą mažintų per pusę, tai papildomai reiktų išleisti apie 1000 eurų mėšlo tręšimo plano paruošimui. Mėšlo tręšimo planas yra visiškai nereikalingas, nes tręšiant mineralinėmis trąšomis tręšimo planas nereikalingas. Mineralinėms trąšoms yra pildomas trąšų panaudojimo žurnalas be jokių žemės tyrimų. Tai analogija galėtų būtų ir mėšlui.

Ministerijos darbuotojai, kurie susiję eko taisyklių kūrimų švelniai tariant apsirūkę. Viskas yra griežčiau nei kitose ekoschemose. Be kurioje kitoje veikloje žurnalo neužpildymas (pvz. ekstensyvus ganymas), tai sankcija tik 1 %. Eko ganymo žurnale kiekvieną dieną reikią jį atsidaryti ir pažymėti, kad tą dieną ganai. Bet kokiuose kituose žurnaluose (ekstensyvus ganymas, gyvūnų gerovė, RZV ir t.t.), reikia įrašyti tik du įrašus -pradžios ir pabaigos datas. TAi gaunasi, kad pažymėti vasaros ganymą EKO žurnale reikia padaryti 200 įrašų, o jei pažymėti ganymą EPT, galvijų gerovė ir t.t.- tai tik 2 įrašų. Negana to, kad EKO reglamentas reikalauja žymėti tik tuos ganymo atvejus, kai galvijams taikomas 1) mocionas; 2) jie yra pervaromi per kitas ne EKO ganyklas ir 3)kai ganosi ne EKO bendruomeninėse ganyklose. Tačiau ministerija viršydama EKO reglamento reikalavimus, nusprendė, kad reiktų EKO žurnale žymėti ir paprastą ganymą EKO ganykloje. Taip pat Eko reglamentas galvijams reikalauja suskaičiuoti tik metinį pašarų suvartojimą, tačiau ministerija sugalvojo, kad reiktų skaičiuoti kiekvienos dienos racioną kiekvienai galvijų grupei. T.y. išskaičiuoti kiekvienam gyvuliui sušertus pašarus ir tai ne tai, kad parašai, kad padavei kokio tai premikso tiek gramų, bet iš to premikso dar reikia išskaičiuoti visas sudėtines dalis (kiek gavo gramų kalcio, fosforo, magnio ir t.t.). Tai kuo toliau, tuo labiau gaunasi, kad lengviau yra ūkininkauti ekologiškai, tačiau visas popierizmas tampa vis sunkesnis ir nebeįkandamas ūkininkui. Eko žurnalus aš pats užsipildau, tačiau daugelis iš pažįstamų to nebeįstengia padaryti ir samdo konsultantus žurnalo užpildymui. Visi tie punktai prieš metus buvo išsakyti ŽŪM, tačiau jie to nesupranta ir nesuvokia situacijos beviltiškumo ir nelogiškumo.

Strateginiam plane tai jau patvirtinta, kad nemokės, o taisyklių projekte taip pat numatyta, kad nemokės.

NMA valdymo reikalavimuose yra nuostata dėl mėšlo tręšimo plano turėjimo, padarytą pagal mėšlo tręšimo aprašą. Tyrimai turi būti padaryti prieš atliekant tręšimą (tręšimas jau atliktas balandžio, rugsėjo mėn.)ir nesenesni kaip 3 metai. TAi ir sakau, kad 3 metų senumo mineralinio azoto tyrimas yra nieko vertas ir faktiškai jo nereikėtų visiškai tirti.

Be problemų jau daugiau kaip 10 metų ir žemės tyrimus pats pasiimdavau ir mėšlo tręšimo planus pasidarydavau. Nors visiškai nesuprantu logikos, kodėl prieš tręšiant mėšlu reikėtų darytis žemės tyrimus, nes visiškai nepriklausomai nuo to, kokie tie tyrimai bus, vis tiek galima ne daugiau 170 N veiklia medžiaga mėšlo iškratyti. Kažkokia logika būtų tręšimo plano, jei tame pačiame lauke ir mėšlas ir mineralinės trąšos būtų naudojamos. Esmė tokia, kad nors tręšimo plano sudarymo reikalavimai reikalavo atlikti tik mineralinio azoto ir fosforo tyrimus, aš kaip ir dauguma kitų pasidarydavome PH, humuso, fosforo ir kalio tyrimus. Ne kartą tikrino gamtos apsauga, tai be problemų tikdavo. Šiais metais vienas Knysliukas iš NMA nusprendė, kad kadangi nepadaryti žemės mineralinio azoto tyrimai, tai visas tręšimo planas yra negaliojantis ir neatitinkantis reikalavimų (vadinasi jo nėra). Todėl ir įdomu ar pas ką nors mėšlo tręšimo plane buvo atlikti dirvožemio mineralinio azoto tyrimai.

Gal kas esat darę mėšlo tręšimo planą Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro laboratorijoje Kaune. Ar tyrimuose, kad sudaryti tręšimo planą yra imamas mineralinis azotas. Kiek žinau konsultavimo tarnyba ir agriconas vietoj mineralinio azoto tyrimo daro humuso tyrimą. Ar praeina toks tyrimas per NMA, nes pagal mėšlo aprašą, kad sudaryti tręšimo planą mėšlu yra reikalinga ištirti mineralinį azotą ir judrujį fosforą.

Dėl DGP plotų sumažėjimo yra kalti ne ūkininkai o ministerija, kuri savo įstatymais (nesuprasdama savo priimtų įstatymų) per eile metų sugebėjo teoriškai prididinti DGP plotų, nors realiai tiek jų nebuvo. Teoriškai pievos didėjo dėl šių priežasčių (tiksliai laikotarpių neatsimenu): 1) apie 2015-2017m. buvo kodas PP-2 (prekinė žolinių pašarų gamyba). Pasirinkus tą kodą, laukas automatiškai prisikaičiuodavo prie DGP, nors ten pieva ir tebuvo 1 metų senumo; 2) Vienais metais laukui teoriškai pabuvus "tipo" daugiamete pieva (su kodu PP-2), jis papuldavo į daugiamečių pievų sluoksnį ir sekančiais metais deklaruojant ją kaip paprastą pievą, sistema liepdavo ją deklaruoti kaip DGP, nors ji tebūdavo tik dviejų metų senumo pieva; 3) VICas laukus į DGP sluoksnius įtraukia neteisėtai, t.y. ne remiantis deklaracijos duomenimis, o ortofoto medžiaga, kuri dažniausiai atnaujinama kas trejus metus. Konkretus pvz. Lauke 4 metus buvo pieva. 2021m.-pasėti javai. 2022m. vėl pasėta pieva. Kaip ir laukas neturėjo patapti DGP, kadangi per 5m. laikotarpį jis buvo perartas, tačiau jis patapo. Paskambinus į VIC, ten paaiškino, kad jie neatsižvelgia į konkrečius pasėlio deklaravimo kodus, o atsižvelgia į ortofoto. Kadangi tame lauke 2021 nebuvo atnaujintas ortofoto, tai jie mano suarimo ir nemato. Todėl jeigu 2023 metais tą lauką išarsiu, tai būsiu kaip ir panaikinęs DGP, nors realiai tame lauke pieva bus išbuvusi tik du metus. 4) 2021m. deklaravau 40 ha kodu EPT (ekstensyvus gyvulių ganymas) pievoje, kuri pieva yra tik du metus, bet pagal kodą prisiskaitė prie DGP. 2021m. taip buvo galima. 2022m. ministerija sugalvojo, kad tokioje pievoje nebegalima deklaruoti kodu EPT, kadangi tai nėra pieva virš 5 metų. Gaunasi, kad 2022m. tą lauką uždeklaravęs kodu GPŽ, nes ministerija man nebeleido deklaruoti kodu EPT,teoriškai PANAIKINAU 40 ha daugiamečių pievų DGP. Kadangi įsipareigojimas išlaikyti DGP yra visos Lietuvos, tai DGP plotui sumažėjus jį turėtų atstatyti visi ūkininkai nepriklausomai nuo to ar išarė ar ne proporcingai nuo turimų savo pasėlių. PVZ 2021m. daliai išarusių buvo nurodyta atstatyti lygtai 53 % įšartų pievų, kurios buvo išartos per du metus. Tiems kurie išarė prieš 3 metus ar seniau, tai atstatyti nereikėjo. Tuo atveju, jeigu minėtas reikalavimas būtų padengtas ant visos Lietuvos ūkininkų, tai visiems būtų buvus reikėję atstatyti tik po 0,8% nuo visų savo laukų. Šiuo metu galiojusioje pievų atstatymo tvarkoje nėra jokios logikos. Visiškai neatsižvelgiama į ūkio padidintas daugiametes pievas. Kad ūkis padididinęs 100 ha DGP, tačiau kažkur išaręs 10 ha DGP, jas vis tiek kaip ir privalėtų atkurti.

Kiekvieno ūkio savikaina yra gan skirtinga. Pvz. 2020m. -2021m. 80karvių (apie 7t. iš karvės, koficientas 1,25) eko ūkyje elektros sąnaudos vienam natūralaus pieno litrui pagaminti sudarė apie 1,0 cnt. plius PVM 2022m. rugpjūčio mėn. 1 litrui natūralaus pieno pagaminti reikėjo elektros, kurios vertė 4,4 cnt. plius PVM. 2020m. natūralaus pieno savikaina buvo 26,5cnt., 2021m. - 34,5cnt.. Kokia natūralaus pieno savikaina bus už 2022m, kol kas sunku pasakyti, bet virš 45cnt. tai tikrai turėtų būti (elektra apie 3cnt. daugiau, ir kuras apie 3,5 cnt. daugiau vienam litrui pieno pagaminti padidėjo).