Juozys

O kas jais prekiauja? Kokia kaina ir kurio modelio?

Ne ta turėjau galvoje. Pas fendą siurblys ir hidrovariklis lenkiasi dideliu kampu todėl visas greitis pasiekiamas tik dėl jų lenkimosi. Pas Case, New Holland, JD lenkiasi mažesniu kampu todėl pasiekus, sakykim, 9 km greiti yra perjungiama su sankabomis ir variklis išsitiesinęs vėl lenkiasi iš naujo. Taip pat ir atgal važiuojant. Pas fendą siurblys lenkiasi i priešingą pusę nei važiuojant į priekį, o pas case lenkiasi į tą pačią pusę tik su sankabomis perjungia, kad važiuotų atgal.

o kaip su CASE CVX arba JD powerquad ar kaip ji ten? belaiptes irgi ar tik sankabu prikista? Case CVX tikrai belaipsnė, nes kelinti metai jau su tokiu dirbu, o dėl JD tiksliai nežinau CVX belaipsne, bet keliose vietose turetu persijungti (3 ar 4 vietose), jei neklystu

Automatine tai ta pati deze tik begiai persijungia automatiskai. Belaipteje nera begiu, todel ir nera kam persijungt - nera laiptu. Paprasciausias pavyzdys kombainas. Traktoriuose kitaip, bet esme ta pati. Istikruju si deze, tam tikra prasme, dar paprastesne uz paprasta mechanine. Genialu tai kas paprasta. nueik i "mano uki" ir ivesk i paieska "belaipte", "belaipsne".

Gal ant priekabos/srutvežio atgaliai ("šautuvai" ) nesuderinti su traktoriaus - rusiski, vakarietiski, dar biesas zino kokie - gaunasi hibridas, gal abu vienos puses yra, gal pas srutvezi gaunasi atvirkscias veikimas nes siaip dedasi be jokiu problemu ir nieko nereikia "strateguoti"

tai blogai supranti.

Tai, kad uzsienieciai (vakarieciai) aria su gerokai prastesniais traktoriais, nei Lietuviai, ar kiti Rytu Europos kaimynai, bet ne traktorius matyt lemia, kas nugales... , nes is 6 priziniu vietu 4 teko su pavargusiais Ford arusiems artojams, o stai musiskiams arusiems Case geresniais, ar Latviams McCormick'u ir Valtra tai nepadejo , o plugu irgi ivairiu buvo... Varzybos idomios, tik man kilo vienas klausimas - kaip cia yra, kad mums visada tie patys artojai atstovauja, ar konkurencijos jokios nera ar jie "iki gyvos galvos" gavo teise atstovauti Lietuvai, nes jau zinoma, kad ir Austrijoje tie patys ars....?

nu geras draugelis su Clasu 195ag 4m Vaderstata traukia ir sako kad mazai arkliu, o 6m kitas lupa su JD 300ag lygtais. ir seja tik i skutima ir arima. nebent ten senesnio modelio, su kultivatorium. Gali būti su kultivatoriumi ir 100% be trąšų, o kur tas seja su JD 300 tai jau su trąšomis tikriausiai. Pakaks ir 200 tik greitis turetų būti mažokas . Panašus variantas yra Lemken Rubin skutikas + solitair 9k sejamoji. Rašo, kad Rubin 6m. reikia iki 260 AG, o 8 metrų nuo 220 AG. Reiškia minimaliai skutimui reikia 6 metrų skutikui 160 AG + sejamajai minimum 100 reikėtų. Tai pasiskaiciuok kiek sitai mazdaug reiketu.

300 arklių, kad normaliai , o taip gal ir 250 užtektų.

na kasas pigesnis uz salietra, o dedama tai jeigu bamblejant 70-100 ltr/ha didesnis kiekis jau gali apdeginti lapelius+ mikroelementu reikia prideti. Cia kaip suprantu per lapus su paprastais purkstukais. Gaunasi 91 - 130 kg. Ar nebus per daug? Atitinka azotas 63 - 90 kg karbamido...

Nevisai galima sutikti, kad "tampytis su jumis po teismus ,tai kova su vejo malunais". Tik reikia tam ryztis, o ne mąstyti "ai vistiek nieko nebus"... Pvz. byla UAB "Agro Silja" vs. J. Lankauskas. Cia ji ne iki galo isspręsta, grąžinta nagrinėti iš naujo, bet manau, kad sprendimas turėtų būti ūkininko naudai priimtas, atsižvelgiant į LAT pastabas. http://www.lat.lt/3_nutartys/senos/nuta ... x?id=24293

NH nereikia jokios papildomos irangos. MF irgi turetu nereiketi. Paprasciausiai reikia zinoti tam tikra kombinacija (pvz. sankabos paspaudimas ir kartu tam tikro mygtuko paspaudimas ir palaikymas tam tikra laika), kad prasidetu kalibravimas. NH tai instrukcijoje yra kaip daryti, MF irgi gal turetu buti. galima is Kesko atsikviesti ir paziurejus kaip daro po to patiems daryti.

Azoto trasu efektas matosi po 10 d., kalio kazkiek pasiims siais metais, kitas liks kitiems, fosforo sitiems kvieciams is siu trasu jau neteks "ragauti", nes fosforas yra visiskai nejudrus todel zemyn paeis tik pora centimetru (fosforas visiskai neisiplauna, tik kelis procentus galima prarasti per metus nuo esancio dirvoje, kalio yra galimybe iki ~1/3 prarasti, o azoto tai kaip arimas pasakojo (aisku nuo dirvos dar daug kas priklauso).. be to fosforo jei ir paimtu daug is pavasarinio zieminiu tresimo, vistiek nebutu tokio efekto, kaip is rudeninio, nes fosforo augalams labiausiai reikia "pirmosiomis ju gyvenimo dienomis", todel ne be reikalo kartu su sekla pilamos fosforo, o ne kokios kitos trasos.