Planetarke

O tai kaip pakeisti krumpliaračius?

Ar teko kam ardyti krone šienapjoves pjovimo juostą? Kaip suprantu, ji suvirinta, ne taip kaip tarkim itališkos susukta varžtais iš dviejų dalių.

Liko etanos c2 beicuotos 250-280kg. Raseinių r. Gal kam hektariukui pritruko.

2025 metų matif,as 231eur. LA pasiūlė 184 eur. Nelabai kyla ranka rašytis.

Pernai irgi po 3 su biskiu i ha gavau. Linas agro šiaip.

Kodel ten kur tanku nebiro daugiau?

Jeigu nukrypti truputį nuo labai didelių skaičiavimų, o pažiūrėti bendrai į natūrą, tai šiemet laukai, kuriuose tankumas buvo mažesnis davė tą patį derlių arba didesnį. Pavasarį dar rašiau, klausiau ką daryti su etana, nes norėjau jau aparti, kaip blogai atodė, ant kiek maži kerai buvo, stiebai ploni ir pan. Šitam laukui palyginti turejau skageno, kur buvo išsikerojęs labai labai, sakiau rekordai bus. Per kūlimus abu laukai dabė vienodai. Žemė netoli 40 balų. Sėta abiejuose apie 4,5 mln, azoto 130-140 gavosi. Jokio fung, jokio reguliatoriaus. Etana reta, švari, lapai sveiki ir pan. nepasakyciau, kad grudai stambus, bet daug grudų pačioje varpoje buvo. Davė 6t. Skagenas tankus be proto,(pagal mūsų vidurkius tankumo), pilnas juodų varpų, šiaudai patamėję, irgi davė 6t. Galimai reikėjo investuoti į fungicidą, nes grybelinių ligų skagene buvo. Bet bendrai paėmus, ne pirmas kartas, kad retesni laukai duoda daugiau nei tankūs. Galimai nepaimam potencialo iš tankesnių, bet kai zeme vienoda, tai prie tų paciu idėjimų didelis tankis nieko neduoda. Linkstu prie to, kad senais laikais, kai dar niekas neskaiciavo mln i ha, sedavom 300kg. Smelynai pagrinde, visi sakydavo varykit seklos, nedygs, pasilaidos sejant ir pan. Dabar gaunasi pagal metus ir 190 kg į ha, o derlingumai nuo to nesumažėjo, vietomis padidėjo. Nesakau, kad vien sėklos kiekyje esmė, bet ne pirmi metai, kad retesni pasėliai sveikesni, grūdai sunkesni ir derlius geresnis nei mišrainėje.

Liko 11.5kg dominatoriaus. Raseinių raj. 8693du1101

Sėjomaina: kviečiai, kviečiai, kviečiai, rapsai, kviečiai…

Man tai kliūna požiūris, kad žemės nuoma turi laipsniškai kilti, nes viskas kyla. Mokėti 300-350 eurų nuomą tai galima už žemę, kurios balas ne mažiau 60-65, ir dar kasmet sėti kviečius, nes dabartinėm kainom jei įdeti į ha 3 tonas kviečių ir dar 3 tonas reikia atiduoti nuomai, tai turi kulti mažiausiai 7-8-9-10 kad kažkokį pliusą turėti. Apie nma nekalbu, nes klimato išdaigos tą tonažą kasmet pamažina. Žemės kaina kyla, tai nauda savininkui. Grūdų kaina per paskutinius 3 metus laipsniškai krenta. Nelabai suprantu, kokius nuostolius patiria savininkas, jei jam nereikia jokių išlaidų dengti, bet kaina vistiek turi kilti. Suprantu jei nuomoji ekskavatoriu, ir nuoma kyla, nes kasimo paslaugos kaina kyla irgi pastoviai. Tai penla daliniesi. Dabar visas gaunamas penlas iš žemės pastoviai krenta žemyn. As pilnai suprantu, kad ūkis iš savo nuosavos žemės dengia nuomojamas, kai moka tuos 300-350. Bet ar čia logiška, jei turi iš vieno lauko nešti pelno dalį kitam dengti?

Nuo kombaino 14% rado pas kitus. Nei vienais metais taip nėra buvę

Pritariu.

LA

Kaip jums šiemet su nuoskiatomis? Iš vieno lauko rapsai, viena firma rado 3,6% šiukšlių, kita rado iki 2, tai be nuoskaitų. Tie patys rapsai, per ta patį sieta valyta.

O man įdomu iš ko susideda 400+ eur/ha?

Žemės nuoma didelė? Dar baltyminių gausi 50eur. Plius priedas kitiems metams kviečiams praktiškai apie 1 tona būna dažniausiai.

Ir 2.6 yra mažai?

Koks dirvožemis ir kokios investicijos į žirnius buvo?

Vakar rapsai rodė 18, šiandien 12. Kaip pas jus su drėgme?

Gal kas turit basket tipo grėblį? Ant priekio kabinamą, kaip tarkim samasz twist?

Kiek ha per metus grėbia tas pottingeris?

Gal yra nuo Kryžkalnio? Sakė autostrada važiuojant mašinos siūbavo.

Šitą reikia pabrėžti, nes niekas iki galo neperskaito, kad arba 10% arba ne daugiau, kaip 1 ha padidinti galima be įsipareigojimų perkelimo.

Kas buvo naudota prieš ligas?

Kaip su krituliais pas kolegas? Kur be pažiūri, visur lyja. Pas mus nieko.