Planetarke

Gal kas atsimenate, kuriais metais buvo pradėta informuoti deklaruojančius, kad reikės pievas atsėti, nes jų pradėjo mažėti?

Aš kalbu apie produktyvų lauką iš kurio imi derlių, o ne kažką kas dengia procentaliai kitus laukus.

Manau pilnai bus galima. Kur tik esu skaitęs, visi sako, toje vietoje kur traktorius kritęs iki pusašių, visada kombainai verkia nuo apkrovos, nes kviečiai žymiai geriau byra. Kai kvietys gauna salietros, iškart pradeda vegetuoti ir maitintis. O jei lauki, tai labai ilgai nusitempia. Kol žemė įšyla, kol augalas pats pradeda atsinaujinti, jau būna šaukštai po pietų. Jei būtų šiek tiek mažiau įšalo, tai manau ant dienų varyčiau, nes barstyklė jau paruošta.

Gal galite man kas nors pasakyti, kodėl visos šitos priemonės yra vadinamos žaliojo kurso dalimi? Kaip pvz sėju dobilai+liucerna+kažkiek varpinių žolių. AAP ir trąšų nenaudoju tuose laukuose. CO2 emisijos mažesnės, nei tas laukas būtų apsėtas javais. Per žiemą užtikrinama 95% danga, kurios neišplaus nei lietus, neišpustys vėjas ir dar galų gale kaimyno azotą aprinks, kur plauks gražiai per rudeninį lietų. Kaip pvz tarpiniams pasėliams, kurie išlaikomi 8 savaites intensyviai dirbamam lauke mokama 139 eur. Kad ir per žiemą laikomas posėlis tai miražas palyginus su pieva. Plauna kalnuotose vietovėse puikiai tarpinius, ypač kai orai tokie besikeičiantys. Mokama už skutimą, kur žmonės leidžia 35cm noraginį, po kurio panašiai kai po plūgo dirvožemis lieka išdirbtas, bet už jauną pievą neduoda, kurios aš du metus net nejudinu išvis jokiu žemės dirbimo padargu. Apskritai visi žino dobilų naudą dirvožemiui, kad tai pats geriausias priešsėlis daugeliui kultūrų. Pievas liepia nearti, intensyvumą siekia sumažinti, azoto išsiplovimą siekia sumažinti, o visi pinigai skirti vistiek augalininkystes intensyviam ūkiui. Juokinga.

Ieškau avižų sėklos aplink Raseinius, Šiaulius, Radviliškį.

Gal kas galite pakomentuoti, kokiu žemės dirbimo būdu vyksta pievos atsėjimas? 3.5. daugiametės pievos, kuriose pievų augalai sunyko ir (arba) vyrauja piktžolės, einamaisiais metais gali būti atnaujintos (persėtos) ir deklaruojamos DGA kodu neprarandant daugiametės pievos statuso.

Nuvežėm grūdų priekabą į Rėkyva. Sakė elevatorius pilnu pajėgumu varo, nes fūra po fūros su Ukrainos grūdais.

Yra. Ir dar lauksiu, nes nebuvo po naujų metų galimybės išvalyti ir išvežti, tai laikysim iki pavasario. Gal dar kovo mėnesį kas pasikeis. O tas gobšumas tai skirtingai suprantamas. Kai reikejo pernai salietra po 1000 kažkam pirkti, tai ta kaina ne kokia irgi buvo.

Pirmą kartą susiduri su tokiu atveju?

Kokio dydžio plotas nukentėjo?

Pvz pernai tai smeliukai pasiteisino, kai vasarį žiauriai lijo, tada vasarą irgi pylė, lygumose kur geresnė žemė daug numirkino. O smėliukas davė derlių, nes vanduo kiaurai bėga per jį.

Apie miežius rašiau jau, pasijuokė chebra ir tiek. Nepavyko mums su jais.

Iš mūsų patirties lygiai tas pats. Kvietrugiai negelbėja. Aišku, labai skirtingi gali būti dirvožemiai ir veislės galimai. Mums skagenas geriau duoda nei kvietrugiai, dedant tą patį. Tik pabrėžiu, kad turim raguočiu, tai arba mėšlo duodam kažkiek, arba dobilai pabūna. Po dobilų ar po žirnių ir mėšlo geriau skagena, tada kokias avižas, rapsa ir vėl pieva. Kvietrugius įtraukus į sėjomainą, kai prieš tai nebuves gerinintis augalas nieko neduoda(nu nebent labai veisliu nenutaikem), geriau gaudavosi pailsėjus žemei skagena. Miežių išvis ne, nes vasarojui smelyje amen pas mus.

Tai aš bandau nuo pat pradžių paaiškinti, kad neužtnenka niekaip vienos tonos.

O nuoma(jei reikia), dirbimas, sėja, sėklos kaina, kūlimas? Prie visko pridėjus tavo trąšų išvardintus kiekius ir gaunasi, kad reikia 2 tonų.

1 tona grūdų turi nupirkti chemiją ir trąšas, ir tada tikiesi 4-5t derliaus? Mes kalbam apie kviečius kaip pvz?

Kas suprato, tai ir šypsenėlę uždėjo. Derlingų žemių turėtojai niekada nesupras, kas reiškia kulti 3 tonas kasmet. Ir tik nereikia sakyti, kad nederlingoje žemėje mažiau išlaidų. Ligos ir smilgos tos pačios. Mes dedam 2 tonų kainos išlaidas, tai lieka 1 tona +nma. Kitaip nieko neišeina. Tai šiemet trąšų bus tiek, kiek bus kaina grūdų, gal liks tik po 50vm, nes neaišku kiek avoxa kainuos, apie kitką tai nekalbu. O kad gauti pernai metų nma, reikia dalyvauti visose ekoschemų veiklose, kur tikrai į kosmosą kažkam reikia, nes papildomai neuždirbsi, o vykdyt reiks.

Bet miškai ir pelkės yra tikslas. Žemes ūkis Lietuvoje pats taršiausias. Ir spėju visoje EU Lietuvos žemės ūkis taršiausias. Miškai puikiai siurbia CO2. Mieste žmonės nieko neteršia, apart autoparko. Padidinus kemsynų plotus ženkliai, galėtume leisti toliau kitiems teršti, ir nereiktų mokėti po 32 eur/ha nacionalinių išmokų ūkininkams, dėl kurių būtų sutaupyti milijonai. O dėl 200-300 nuomos už tokią žemę, tai pas mus moka dideli, kurie serga didelio ploto liga. Vienu atveju kerta senelių ir tėvų paliktus miškus, ir už tuos pinigus perka trąšas tiems laukams, kitu atveju iš derlingesnių žemių pelno dalį padalina ant neigiamą pelną generuojančių laukų. Esmėje daug ha, bet kad nei nma nelieka išmokų tai nesvarbu. Galima pasigirt, kad va 200 nuomos sumokėjau už balta smėlį. Taip kad geriau nepirkti išvis trąšų tokiomis kainomis.

Kai byra 3t/ha tai reikia pamąstyti, ar verta išvis ūkininkauti, geriau valstybė apsodins žemę miškais, bus mažiau co2 ir nereiks paramos ūkininkams, nes su 5-6t/ha patys išgyvena.

Tai šimet su žieminiais jau kapūt, nes nebus kaip įrodyt, kad nearta

Tai rudenį padarau, ir kitąmet tuos kviečius drąsiai deklaruoju kaip be plūgo?

Gal kas gali paaiškint, kaip reikės per žieminių sėją įrodyti, kad beariminė taikyta, kai deklaracija kitais metais pavasarį, o prašys sėjos foto? Saugos jie foto iki pavasario?

Tipo cilindruką stumdyti gali arba oru ar hidrauliu, pagal poreikį?

Gal kas susidūrę su tokia kamera ir žino kaip ji veikia bei kur galima panaudoti?

Nesutikčiau taip jau kategoriškai. Labiau sakyčiau AG trūkumas yra bėda. Tarkim pas mus yra tokių dirvožemių, kad po kombaino suskutus diskiniu, o poto noraginiu, kad ir dvieiliu, žemė per intensyviai susidirbo, gavosi pelenai. Tai net vietomis sėta tiesiai po noraginio su sėjamąja be dirbimo. Šiemet bandysiu iškart skusti su noraginiu po kombaino, kad poto diskiniu ir sėti, mažiau važiavimų ir struktūros taip nesudaužys. Ten, kur buvo molis, nuėmus kregždes, plėšinys gaunasi vistiek geras, nes sunkus dirvožemis turi daugiau drėgmės savyje ir rišimą stipresnį, todėl išsidirba gerai, jei pakankamai darbinio greičio padaryti plėšinį. Kai užsikabina kiti trieilį, bet nėra ag, tai tik griovelius padaro, nes daugiau kaip 6km/h nepavažiuoja. Kai turi žmogus 130ag, tai su lengvesniu skutiku pajudės dar ir purens prie greičio, o su trieiliu šakės būtų.