Rimelis

Sveiki, Dar nesu No-Tilleris, tačiau ekspermietnuoju ir išbandau technologiją savo dviejų skirtingų tipų dirvožemiuose. 
1 - lengvas dirvožemis - durpė
2 - sunkus molis.
Dalinuosi foto kaip atrodo laukas gegužės 4 d. V. kv.  Sėta 04-09.   Prieš tai laukas buvo suartas, ir atsėliuota žieminiai kviečiai. Po to rudenį sulėkščiuota ir pasėta Šakninis ridikas ir žirniai, posėlis paliktas per žiemą.  Pavasarį nupurkšta glifosu ir su Avatar pasėta V. Kv. 
Pastebėjimas toks kad sėją galėjau atlikti savaite anksčiau. Nors dabar atrodo - kad šie kviečiai vejasi anksčiau pasėtus kviečius.   Kitas pastebėjimas- kuris šiek tiek nustebino- žemė, ji pakankamai minkšta ten, kur kiečiausias molis sunkiai dirbdavosi.
Sekančiais metais planuoju sėti žieminį rapsą. Norėčiau testi eksperimentą ir sėti no-till. Tačiau šiek tiek bijau.(per gera rapso kaina tokiems eksperimentams ) Kadangi turiu patirties is kito no till lauko...pas mane kombainas be pelų skleistuvo, ir kur pradalgė - rapso beveik nėra. Ražieninių akėčių neturiu..  
Klausimas, ar verta bandyti sekliai susilėkčiuoti lauką ir sėti no-till, ar geriau sėti striptill.
Jei nepavyks pasėti iki rugpjučio 15 - no till net nesėsiu. Pastebėjau kad no tillinis rapsas turetu buti pasėtas ypač anksti.
Ačiū už patarimus
Foto iš lauko, ir posėlio - lapkričio 2 d.
IMG_0351.HEIC IMG_2572.HEIC

, 

Manau, kad klystate. Rudenį šiaudų mineralizacijai buvo panaudotas  BioSplito ir tikrai nesigailėjau. Rapsas tikrai geriau pasisėjo. Nebuvo jokio šiaudų stumimo, tolygiau sudygo rapsas. Taip išeina, kad verta. 

Manau, kad klystate. Rudenį šiaudų mineralizacijai buvo panaudotas  BioSplito ir tikrai nesigailėjau. Rapsas tikrai geriau pasisėjo. Nebuvo jokio šiaudų stumimo, tolygiau sudygo rapsas. Taip išeina, kad verta. 

Simet naudojau ir Organic ir Bioenergy siuloma miksa, tiek vienas tiek kitas pasiteisino kolkas tik tiek,kad laukai graziai susidribo, siaudai nekimso niekur,. Vienas laukas buvo padalintas i 3 dalis. 1 - Organic, 2 Bioenergy produktas, 3 nieko, rudeni ariant 3 variantas liko nesuartas nes tempe siaudus, kimsosi ir tiesiog palikau. P.s Raziena rugiu tai siaudu pakankamai, aisku ir plugas tarp korpus 85cm. Pavasari matysiu, kaip su siaudais. 

Biogrow irgi naudojau, Rapsas prastesnej zemej derliu dave ta pati kaip geroje be bio. Tresimai tie patys.
Kvieciai pernai geriausiame savo lauke naudojant biogrow, 180NPK, 250kg salietros   6,5t ( Ignalinos r. ) uzskaitomas. kitur derlius kuklesnis, nors ir sulfatas naudotas. 

 Šimet ir azofix, fosfix ir K fiksuojancias bakterijas dar bandysiu. Aisku ne vienu metu turbut reikia kad, zemeja kazkas pageretu. Kolkas man skaiciuojasi, arba bent jau sekasi :DDDDD

Tik primenu, kad diskusija vyksta Notill temoje, ne Tradicinio žemės dirbimo  Notill šalininkai savo nuomonės niekur neperša, bet į notill su išankstiniais nusistatymais kiti subėga greit
 
Šliužai kontroliuojama problema, todėl to reiktų nesureikšminti. Tam ir yra ši tema, kad padidalinti patirtimi, kaip tai kontroliuoti. 

Vytautas No-till kanalas Youtube, ten parodoma gana išsamiai apie šią technologija ir jei kas neaišku, jis visada atsako į klausimus. Rekomenduoju pasižiurėti.

As mielai pasidalinciau , bet tik pradejau ir jau buvau pasmerktas . Jausmas toks lig is tradiciniu kazka atimciau , beje man leidimu is daugumos nereikia kaip man dirbti , patarimu taipat . Zodziu priesiskumas ateina is daugumos  , tad kaip cia dalintis jei busi pasieptas  . Sory bet mazdaug taip , kam reikia tas susiras reikalinga info . Tiesiog nuosirdziai ir be sarkazmo...
p.s kaip sako vienas is forumo klasiku "nebusi kiaule , busi asilas" 

Gal kam bus įdomu
https://www.fwi.co.uk/arable/regenerative-agriculture-what-to-avoid-and-how-to-start

Ką jūs, dirbdami tokiu gyliu, tikitės atrasti ???  Aš jau daug metų dirbau su 5 m. noraginiu 15 cm. maksimum su  T-150 V8 turbo. Ir traukia nesunkiai, ir kuro nedaug sunaudoja.

Sveiki.
Aš tik mėgėjas sodininkas, su grūdų auginimu neturiu nieko bendro, tad galite toliau nebeskaityti tie, kam svarbi asmeninė patirtis.
Prisižiūrėjau Johno Kempfo video, tai galiu pasidalinti keliomis idėjomis į temą. Johnas propaguoja ne no-till, bet „regenerative“ - atkuriamąją žemdirbystę, kurios esmė augalų maitinimą pervesti iš trąšų į sukuriamą bioaktyvaus dirvožemio. Beveik pilnai sutampa su no-till, tad jo idėjos gali būti pritaikytos jūsų no-till praktikoje.
Johno teigimu, didžiausią grąžą lyginant su sąnaudomis duoda dvi priemonės:
1)      Inokuliantų (bakterijos ir grybeliai) panaudojimas sėjant ar iš anksto ir
2)      Tręšimas per lapus. Čia pagrinde kalbama apie tręšimą mikroelementais, o ne NPK.
Kas naudojate šias priemones? Teisingesnis klausimas būtų – kodėl dar kas nors nenaudojate šių priemonių?
Johno idėja, kurią jis grindžia šimtais mokslinių tyrimų ir dešimtmečiais praktinio darbo, yra tokia: „augalai labiau maitina dirvožemį nei dirvožemis augalus“! Augalas fotosintezės metu sukuria angliavandenius, kurių dalį per šaknis skystu pavidalu išskiria į dirvožemį ir tuo maitina mikroorganizmus – bakterijas, grybelius. Bakterijos suvalgo angliavandenius, jų daug prisiveisia, ir jos augdamos iš dirvos paima mineralus, kurie buvo augalams neprieinamoje formoje. Bakterijų gyvenimas trumpas, jos numiršta ir tie jų iš dirvos paimti mineralai kartu su jų kūneliais tampa puikia maistine medžiaga augalams. Net daug geresne, nei ištirpintos mineralinės trąšos. Tokiu būdu vyksta abipusiai naudingi mainai – augalas maitina angliavandeniais, atgal gauna mineralus. Kaip sustiprinti šį procesą? Geriausia yra padidinti fotosintezės efektyvumą. Johno teigimu, įprastinių pasėlių fotosintezės efektyvumas sudaro tik 15-20% lyginant su jų genetiniu potencialu. Ir galima labai staigiai – per dieną – fotosintezės efektyvumą padidinti 2-3 kartus nupurškus lapus reikiamais mikroelementais. Tiesa, tas efektyvumo padidėjimas netruks labai ilgai ir vėliau reiks pakartotinių purškimų.
Johno teigimu, per maždaug 3 metus galima atstatyti ar sukurti tokį bioaktyvų dirvožemį, kad jis pilnai aprūpintų augalus ir daugiau nereiktų įterpinėti jokių trąšų, jokių papildymų, nebent kažkokių mikroelementų, jei jų nėra dirvoje, bet tie papildymai reikštų maždaug gramus kas kelis metus hektarui. Bioaktyvus dirvožemis iš oro fiksuos azotą, iš dirvožemio į augalams prieinamą formą mineralizuos fosforą, kalį ir daug kitų elementų.
Johnas daro augalų sulčių tyrimus ir pagal tai nustato, ko trūksta augalams. Tik sulčių tyrimas tą parodo tiksliai. To neparodo nei sudegintų augalų dalių mineralų tyrimas, nei dirvoje esančių mineralų tyrimas. Daugelis mineralų yra dirvoje, bet jie yra neprieinami augalams, dirvos tyrimas gali parodyti didelį geležies ar mangano kiekį, bet jų augalai negalės įsisavinti, nes jie bus per daug oksiduoti, pvz., valentiškumas +4, kai augalai gali įsisavinti tik +2. Ir tokiu atveju galima į dirvą papildomai įnešti daug geležies ar mangano, bet jokio efekto augalų sultyse nebus, nes įnešti elementai iškart oksiduosis ir taps neprieinami augalams. Kokia išeitis? Lapų purškimas chelatine reikiamo mikroelemento forma. Johno teigimu, virš 90% augalų trūksta geležies. Kodėl? Todėl, kad dirvos tapo per daug oksiduotomis, o taip pat blogą įtaką padarė herbicidai, fungicidai ir mineralinės trąšos.
Johno teigimu, dabar dažnai blogiau yra ne kokių nors elementų trūkumas, o perteklius. Nes elementai turi panašias savybes ir tarpusavyje konkuruoja, jei kažkurio elemento yra per daug, tai jis labai sumažins kito susijusio elemento įsisavinimą. Augintojai per daug naudoja trąšų, daug naudoja trąšų, kurių trūkumo augalai išvis nejaučia. Johno kompanija pagal augalų sulčių tyrimus nustato, ko trūksta, ko yra per daug ir koreguoja augalų mitybą. Rezultate trąšų naudojimas sumažėja kelis kartus per kelis metus, bet panaudojami inokuliantai ir lapų tręšimas, o derliai išauga bei kartu išauga derliaus sveikumas ir kokybė.
Johno teigimu, užtikrinus tinkamą augalų mitybą, jie nebesirgs ir jų nebepuls kenkėjai.
Ką galima paminėti lyginant Johno idėjas su jūsų aptarimais? Kažkiek sureikšminate dirvos nejudinimą, bet neskiriate tikslingo dėmesio dirvožemio bioaktyvumui – turbūt mažai naudojate inokuliantus, nesistengiate padidinti fotosintezės aktyvumo, neskiriate dėmesio mikroelementiniam tręšimui per lapus, nesaugote dirvožemio gyvybės nuo neigiamo herbicidų ir fungicidų poveikio. Net tikslingai sistemingai viską darant tai užima kelis metus, o naudojant tik dalį priemonių ir rezultatas bus dalinis.
P.S.: https://www.advancingecoag.com/ 

Jie kas ir turi info, tai jiems čia per žema  kam nors aiškinti ir dalintis savo žiniomis ,  ypač senbuviai....

Vegetaras toks pat zmogus kaip ir kiti . 
O kas liecia diskusijas sioje temoje , nors ir pavadinimas temos apie tai atspindi , tai jos nepaeis visu pirma del priesiskumo is daugumos , antra moderacija yra saliska (turiu minti pati) , liudna . 
p.s ... ir dar gal pakeiskit temos pavadinima i "no-till ar tradiscine?" , va taip panasiai ir vyksta diskusijos  nes apie no-till praktiskai net nediskutuojama 
 

Sveiki.
Žadėjau parašyti traktoriaus remonto finalą. Praėjo nemažai laiko...
Taigi, sankabos diskatorių tvirtinau kaip rodė katalogas  Dėjau 4 varžtus ir 2 veržles. Dar prie to paties remonto pakeičiau darbinio, palėtintojo - pagreitintojo diskelius, visus sandarinimo žiedus, žodžiu, dariau kaip sau. 
Užvedus variklį, vibracijos nesijaučia, viskas kas turi veikti puikiai veikia. Tepalas niekur nebėga. Išbandytas ir darbinis velenas, suka gerai, stabdis irgi veikia. Tai va, patenkintas savo darbu ir rezultatu. Darbe traktorius labai patiko. Nustebino jo manevringumas. Žodžiu, liuks.

Sveiki.
Žadėjau parašyti traktoriaus remonto finalą. Praėjo nemažai laiko...
Taigi, sankabos diskatorių tvirtinau kaip rodė katalogas  Dėjau 4 varžtus ir 2 veržles. Dar prie to paties remonto pakeičiau darbinio, palėtintojo - pagreitintojo diskelius, visus sandarinimo žiedus, žodžiu, dariau kaip sau. 
Užvedus variklį, vibracijos nesijaučia, viskas kas turi veikti puikiai veikia. Tepalas niekur nebėga. Išbandytas ir darbinis velenas, suka gerai, stabdis irgi veikia. Tai va, patenkintas savo darbu ir rezultatu. Darbe traktorius labai patiko. Nustebino jo manevringumas. Žodžiu, liuks.

Ai supratau...  Man kaip žirafai...