Zvanas

kestoxs, kalbi tarsi sielos draugas net keista  

O, bulvinykai, tau siūlau pačiam save užsibanint.

Prieš 1 valandų, manttys pranešimas:

Vasarojaus, ypač kviečių, gana riboti sėjos terminai. Tai vienintelis variantas laukti? Faktas, kad laukimas kirs per derlių.

Taikytis? Kokio velnio taikytis, jeigu galiu paprastu būdu pasėti belaukimo ir terminų vėlavimo.

Suprantu, kai reikia taikytis prie sausros ar kritulių kiekio, bet taikytis prie savo sėjalkos, nu sorry.

 

Ne laukti, o išnaudoti tą laiką naudingai. 

Nesitaikyk,  bet ir nesiskųsk , kad per šlapia ar per sausa, per šalta ar per karšta. 

Tas tavo paprastas pasėjimo būdas mažina tavo atsparumą srichiniams reiškiniams. 

Per trumpas, per ilgas per šlapias, per sausas, per karštas... Orų mes nepakeisim, bet mes galime prisitaikyti. Reikia galvoti kaip draugauti, o ne kariauti su gamta  

prieš 5 minutes , Gnytasis pranešimas:

Visos judintos zemes rudeni ar tai skusta diskiniu ar tai noraginiu buvo normalios salygos pavasari gal net ir link per sausos puses nu bet raziena paklota niekaip nepradziuvo. Neisivaizduoju kas butu jeigu poselio kruva palikciau neduok dieve dregnam pavasariui tai galima isvis neset

Čia reikia kantrybės. Reikia turėti planą A, B ir C. Reikia laiko kol dirvožemis atsistatys - kol taps iš tikro gyvas. Šis pavasaris buvo labai neįprastas dėl perteklinės drėgmės, reikia išmokti prisitaikyti. Turi būti pasiruošęs viskam.

Prieš 3 valandas, agronoms pranešimas:

Tiesiog turiu daug klausimų,pirmiausia sau.Į daugumą jų vis nerandu atsakymų.Tada bandau juos užduot kitiems.Manau tai natūralu.

Pasakok, kas neramina? Gal pavyks pagelbėti  

Ką tik, agronoms pranešimas:

Ar tikrai pats tuo tikras?

Taip

prieš 47 minutes , caper pranešimas:

Neturiu foto, pupu ne daug, viena kita

 

Viena is veikliuju fenixo, tai tikrai neiima. Kita diflufenikanas, bet neradau info pupas.

Tai nenaikink, o džiaukis, kad jos auga  

prieš 16 minutes , caper pranešimas:

Kas naudojot mateno duo ar patenkinti veikimu? Kaip susitvarke su pupomis ir migle? Po savaites nuo purškimo pupuse jokio poveikio nematau.

Kiek ten tų pupų? Gal foto?

Prieš 12 valandų, grazbek pranešimas:

Funny protein tikriausiai yra ne balti miniai azoto junginiai...o ir šiaip truputėli pavarei į pievas - didesnis pašarų kiekis ir didesnis juose baltymu kiekis tikrai negali garantuoti didesniu primilžių.To ir įrodinėti nereikia.p.s. Kai skaita ka nors svetima kalba kartais reiktu pasidomėti apie ka ištikro kalba yra.o tai savaip interpretuoti tekstai ir tik dėl pavyduoliško laiko ne kaip atrodo...

Bandau suprasti ką parašei ir matau, kad pats interpretuoji mane savaip, iškraipai esmę siekdamas kažko? Ir apie kokį pavydą kalbi? 

Gal perkels kas nors į tinkamą tam temą  

Prieš 7 valandas, Ukis200 pranešimas:

Sėjalka labai brangi va kur problema, o paramų no

Skutikai, plūgai ir t.t. ir visi atliekami su jais darbai yra brangu.

prieš 11 minutes , kestoxs pranešimas:

Bet man vistiek kyla vienas klausimas, kodel jus dar ne ekologas? Jei šitie postai būtų rašomi žmogaus kuris pats užsiima pilnai eko gamyba, butų įtaigų, ir suprantama, bet dabar kalbat, bet nedarot, koks tikslas? Tipo gal ir norėčiau, bet nesigauna, pinigai tai lemia? 

Ar per tv kasdien tai rodo? Einu link to. Man kaip ir daugeliui įaugę į kraują kiti dalykai. Darau daug bandymų, eksperimentuoju. Trąšų kiekius stirpiai sumažinau ir mažinu. Iš chemijos tik herbicidus šiemet naudojau. Nejudinu žemės. Ar labai toli nuo eko?  Yra reikalų, brangių, skaudžių, žinios ir patirtis per vieną dieną neateina, bet atradimai džiugina ir suteikia daugiau pasitikėjimo ir jėgų, net gi čia su jumis pasiginčyti energijos pakanka   O gal bent kažkuriam iš jūsų tos diskusijos pravers ir bent pabandysit kažką daryti kitaip nei esate įpratę. Įprasti sprendimai duoda įprastus rezultatus, o norimiems rezultatams reikia neįprastų sprendimų  

Prieš 2 valandas, Pienmėgys pranešimas:

Ne visais atvejais, p.Zvanai, ne visais.. (pasitikit mokslu). Kad azotas baltyme yra ne visada būtent baltymas, tai tiesa. Populiariausias žalio baltymo tyrimas Kjeldalio metodu (arba Dumas) iš tikro tiria ir ieško tik azoto.

Tiriamas produktas užpilamas sieros rūgštimi, verdama, titru nustatoma amonio sulfato kiekis, skaičiuojama kiek sulfate būtent amonio, skaičiuojamas azoto kiekis iš amonio grupės, dauginama iš 6,25 daugiausia ir gaunama tas vadinamas žalias baltymas.. Tai tiesa, kad būna ir laisvo azoto, ir amoniako, ir dar  kaiko..

Bet,  kad sintetinis azotas iš trašų visiškai nevirsta augalo baltymu, niekaip sutikti negaliu. Paimkim vien žirnius, pupas , soją pagaliau... Didžiulis jų baltymų kiekis atsiranda bakterijoms prie šaknų perdirbant atmosferos ir trašų azotą į organinį.. Na, kad ir kviečiuose 14 procentų baltymų I klasėje irgi vien iš organinio azoto nesusiformuotų..

Na, čia ne visai mano sritis, nuo plačiau susilaikysiu, nes iš tikro galiu ir klysti kai kur.

Maisto produktų tyrimai tą ir parodo, kad kiekis tik išsipūtė, o kokybė suprastėjo. 

Gumbelinės bakterijos ima azotą iš oro, o nuo sintetinio, bakterijos, nustoja dirbti. Tai nesunku įsitikinti (pats jau įsitikinau) praktiškai, tiesiog reikia patrešti ankštinius augalus N ir stebėti jų šaknis ir ant jų esančių gubelių kiekį.

Sintetinis N stimuliuoja (kaip Rimvydas sako) ir skaitina bakterijų veiklą, kurios tiesiog degina humusą ir iš ten pompuoja maisto medžiagas į augalus. Didelė dalis sintetinio N patenka į augalus kas ir yra tie netikri baltymai. 

Vartojant tokį pripomuotą, nepilnavertį maistą, dėl susidariuso maisto medžiagų disbalanso, žmogaus organizmas praranda natūralų imunitetą, dėl ko vystosi įvairios ligos. Mokslas tą jau senokai nustatė, bet politikai kažkodėl apie tai nekalba, kodėl? Tai kuo jūs pasitikite, mokslu ar tais, kurie tik prisidengia juo? Simptominis gydymas generuoja trilijoninius pelnus.

Beje yra kišeninių prietaisų, kurių pagalba galime pamatyti kiek sveikas yra augalas. Reflektometras vadinasi jis ir rodo brix kiekį augalo sultyse.

Prieš 1 valandų, AG Paulius pranešimas:

Klausimai yra gerai priverčia žmonės susimąstyti, kada gyvai kai susitiksime galėsime plačiau apie tai pakalbeti. 

Gyvai ne visada pavyksta reikiamą informaciją galvoje surasti, dažnai užsikerta ypač man, bet galima kalbėtis visada  

Prieš 5 valandas, Pienmėgys pranešimas:

Drįstu labai abejoti jūsų tvirtinimu, p.Zvanai. Paprasčiausiu būdu sušėrus sintetinį karbamidą (t.y tą patį N , azotą) karvei, aviai ožkai, elniui, briedžiui ar dar bet kokiam atrajotojui, jo prieskrandžio mikrobai tą azotą suvalgo esant pakankamai C (anglies) ir paverčia savo kūno mase, t.y. 100% absoliutine organika. Netgi neabejoju, o esu įsitikinęs, kad jūs klystat.

Gerbiu jūsų žinias ir patirtį p. Pienmėgy, bet drįstu prieštarauti. 

Nežinau kas nutinka su tuo sintetiniu N kai jis patenka į gyvūno organizmą, bet kai jis patenka į augalus jis nevirsta baltymais, ir turi kitą pavadinimą tai "funny protein". 

Labarotorijos tiria augalų lapus, kad nustatyti pašarų maistingumą. Nustato N kiekį ir pagal jį apskaičiuoja baltymus, bet tai nevisada yra tikri baltymai, priklauso kiek augalai yra pripompuoti.

Kai augalai patrešiami N trąšomis, užauga daugiau masės, bet maistingų medžiagų nepadaugėja. Tuščios kalorijos, nejaugi neteko apie jas girdėti? 

Yra ne vienas maisto produktų tyrimas, tame tarpe ir mėsos, kurių metu nustatyta kiek pakito maistingų medžiagų kiekiai per atitinkamą laikotarpį, kai nebuvo naudojama tiek trąšų ir kitų cheminių produktų. 

Yra tyrimų, kurie nustatė, kad pradėjus naudoti daugiau N trąšų pašarų kiekiai ženkliai padidėjo, bet primilžis ne. 

Taigi visi, kurie dedate laikus po p. Pienmėgio komentaru, pasitikrinkite žinias ir įsitikinkite iš naujo  

Ne aš sugalvojau visą tai, tiesiog pasitikiu mokslu  

prieš valandą, vrimvydas pranešimas:

Ir taip ir ne . Cia labiau vaizduojama apie gilu iterpima . As kalbu apie vertical till .  Ir butinai imetu azoto jis paspartina procesa ir pavirsta augaliniu . 

Sintetinis N nepavirsta organiniu, jis niekaip netampa humuso dalimi, jis nesiriša su dirvožemiu. Taip sako mokslas.

Prieš 1 valandų, AG Paulius pranešimas:

zvanai - aš ir nesakiau kad no till yra blogai. Aš sakiau kad tai nėra panacėja. Nes iš principo reikia kalbėti apie dar aukštesnius technologinius sprendimus, kaip daugianariai pasėliai, rugių volavimas, ir isėjimas į juos ir t.t. Čia daugiau detalių yra nei sejamoji kuri atlieka no till funkcija. Dar yra toks terminas kaip organinės anglis ekvilibriumas, kaip tavo paviršutinis sluoksnis prikaupia tiek organinės anglies kad jos galimybės kaupti toliau tada mažėja. Ir tada žemės vienkartinis suarimas tik pagerina dirvožemio struktūra ir praskiedžia angli armens sluoksnyje.  

Apie žemės ūkį šiek tiek žinau. 

O kas yra panacėja? Tai gal plūgų gamintojus atstovauji?   Kokia riba yra humuso kiekio dirvožemyje pagal tą ekvilibibiriumą? Kaip ten toli toli susidarė metras ir daugiau juodžemio? Nejaugi plūgas jau milijonus metų buvo naudojamas?  Ar aplamai žinai kas tai dirvos struktūra? Kas įvyksta kai žemė apverčiama? 

Man labai daug klausimų iškyla, nepyk  

Sauliau, ačiū už pagyrimą  bet, kad aš nežiūriu jokių Vasiliauskaitės video, nei celopano, nei dar kitų. Praeitą žiemą, pavasarį daugiau kažką žiūrėdavau. Paskutinis žiūrėtas buvo, berods, Rimas Jankūnas, kur čia kažkas buvo pasidalinęs ir praktiškai visiškai su juo sutinku, atitinka mano požiūrį. Mano visa energija nukreipta į dirvožemį ir su juo susijusius dalykus, bet tai tuo pačiu labai glaudžiai susiję su žmonių sveikata ir visuomenės gerove, todėl drįstu ir šioje temoje jums oponuoti. Kartais gal atrodo, kad noriu įžeisti ar panašiai, bet to tikrai nesiekiu, tad tikiuosi ir neįsižeidžiate  

Prieš 3 valandas, AG Paulius pranešimas:

vrimvydas iš dalies yra teisus dėl to kad mūsų dirvožemiai yra vieni jauniausių lyginant su Europos, Kanados ar jav. dirvožemiai. Dirvodarinės uolienos mineralizacijos laipsnis arba kitaip tariant sudūlėjimas veikiant laikui čia jau yra specifika kuo vieni dirvožemiai skiraisi nuo kitų. Taip pat nereiktų pamiršti ir klimato sąlygų. Pertėkliniai krituriai arba nuolatinis kritulių trūkumas. 

Dėl šių įpatybių dažniausiai ir yra pasirenkama vienokia arba veiklos technologija.

Tačiau noriu pabrėžti kad šiandien technologijos (Not till - strip till ir t.t) propagavimas nėra panacėja kuri išgelbės pasaulį, nuo dirvožemio nenualinimo.  Tai taichnologija atėjusi iš tų kraštų kur ūkinikavimo rizika yra žymiai didesnė nei Lietuvoje, naudodami šias technologijas ūkinikai pirmiausia stengiasi suvaldyti veiklos kaštus, ir su minimaliomis investicijomis vykdyti ūkinę veiklą ir nesistengia dėl maksimalaus derliaus.  

 

 

Nesupyk, bet kalbi kaip miesto žmogus absoliučiai nesigaudantis ta tema, bet bandantis kažką protingai pasakyti  

Skaičiuoti, planuoti, modeliuoti techninius klausimus, inovacijas pilnai sutinku, kad esi stipriai pažengęs  

Dirvožemyje vyksta procesai, labai sudėtingi, o mes juos galime stimuliuoti į gerąją pusę arba į blogąją ir kiekvienas tai darome savo ūkiuose vieni ilgiau kiti trumpiau. Špyžius parašė puikų pavyzdį iš savo asmeninės patirties, o ne iš kažkur ten toli toli, kaip skiriasi tos pačios žemės derlingumas dėl skirtingo jos naudojimo. Kiekvienas galime rasti panašių pavyzdžių savo kaimynystėje.

Mitų mitas yra, kad negalima taikyti no till čia, o galima ten kažkur. Pateikit įrodymų, kad negalima. Kodėl nesiremiat mokslu? 

prieš 16 minutes , vrimvydas pranešimas:

Nerandu nuorodu bet esme tame kad pas mus perplonas derlingas sluoksnis ir susiformaves is ledynmecio sanasu ir tt . Kas liecia klimata tai mes turime maza sumine saules ir silumos kieki palanku augalam ir liekanu skaidimui . Notil labiau tinkamas Ukrainoje del dirvos ar Kanadoje del klimato . Pas mus tik kaip kompromisas . Pvz Anglijoje notill visai netinka .

Visiškai su tavimi nesutinku. 

Prieš 2 valandas, kestoxs pranešimas:

Ką jus vartojate, kad betkurioje temoje kurioje paliekate įraša save statote aukščiau kitu? Kažkaip pastaruoju metu nemalonu net matyt tokius jūsų performansus, lyg ir ne durnas, gal pristabdykite truputi…

O tai čia tik jūsų šaikai galimas toks braižas? 

Tai vis dėl to baimė valdo? Sveiko proto nėra, tik baimė. Vištų kaklai, akmenys... Afekto būsenoj jau antri metai esate.

Vienintelis sprendimas skiepas ir niekas kitas. Radikalūs skiepų fanatikai. 

Valdžia pati geriausia kas galėjo nutikti Lietuvai, patys geriausi bakalauriniai ministrai... Ką jūs rūkot? Ojjjj... Ką jūs leidžiatės? 

prieš 32 minutes , vrimvydas pranešimas:

Kaip minejau nuo dag veiksniu priklauso nebutinai visiem tas galioja . As dariau ne viena bandima ir mano salygomis jie mazina derliu , kietina zeme . augalai ten kur panaudotas glifosatas maziau krumijasi ir apskritai atrodo pavarge. Imiau lauka ir visa skutau iki 5 cm o palikes dvi technologine glifosinau . Aisku yra ir pliusu su glifosatu bet kad mano ukyje jis kerta per kisene tai isitikines. 

O gal tavo atveju ne glifosatas pakenkė, o skutimas pagerino augimą? 

Didžiausi teršėjai, kiek pats matau, tai markizo karabaso kolchozai. Vėjai didžiausi pučia, o jie barsto, purškia. Keliai balti nuo trąšų. 

Manau neatsakingas trąšų naudojimas taip pat nemažesnė problema.

prieš 6 minutes , agronoms pranešimas:

Aš ir jo neauginu,jis pats auga.Na o jeigu šnekant rimtai,be "pyz-jimosi'',jo vistiek bus.Tikrai nesu prieš šią technologiją,šiemet pats pasėjau dali žiemkenčių su Avataru,nes nebuvo kitos išeities,o ir smalsumas pjauna.Bet būkim biedni bet teisingi,na atsiras jo,ar kažkokiu stebuklu jis apeis tuos laukus?P.s.Dar kart sakau,nenoriu nieko ižeisti ir nemaišau su žemėm žmonių pasirinkimo,tiesiog bandau išsklaidyti abejones savy.

Sėjamoji tik vienas iš įrankių. Augalų įvairovė svarbiausia, reikia nuolat tyrinėti, stebėti savo ir kitus laukus ir ieškoti atsakymų, bet atsakymų nebus be klausimų. Pas mane nėra varpučio problemos. Nėra ir kitų piktžolių problemos, nors pastebiu atsirado usnių lopais, matysim kas bus toliau