Špyžius

Man irgi atrodo, kas jau kas, bet iš keturtonės tiesiog nėra ką būtų galimą išspausti. Sutvirtinsi linges ir ratus links rėmas. Tikrai jeigu norima pigiai tai šešiatonę reikia pirkti, dažnai būna jau su paaukštintais bortais, tai nieko nei klonstruoti nereikės, o ir 10t. veš. Dar vienas didžiulis pliusas šešiatonės yra platūs ratai. Su keturtone lauke labai lengva užklimti , nes jos ratai kaip peiliai (per siauri). Tikrai nebežiūrėkite į tas keturtones, laiko daug sugaišite ir vistiek vidury javapjūtės bėdų tūrėsite. Nuėjau į skelbiu.lt ir radau: https://www.skelbiu.lt/skelbimai/parduodu-priekaba-2pts6-52217609.html Aš pats su labai panšiai perdaryta kokius 5 sezonus dirbau ir po manęs dar 5 kiti traktoristai varė ir nei cilindą išrovė iš vietos, nei padangos neatlaikė, nei bortai išsžergė, nei grūdai byrėjo. Ir į kombinatą ir į laukus. 10t. prie Belaruso pats tas tempti.

Nuoširdžiai pasakysiu, kad keturtonė turbūt vienintelė priekaba iš rusiškų, kuri neturi jokio rezervo. Su ja tik 4t. ir tevežti. Dirbdavome ir su jomis, tai trąšas vežant 6t. kraunant šaudė padangos. Daug bėdų būdavo. O šešiatonę tada nusipirkom tai 10t. Ji drąsiai laiko, tai 9t. trąšų pasikraunam ir jokiųproblemų. Aišku kažkada kažką darant esam ratą keitę, bet čia ir dėl amžiaus visgi ratai 1990 metų gamybos.

Ir kažin ar pigiai gausis.

Šiaip greičiausiai nieko blogo nenutiks, bet taip iš tikro tai negerai. Nes JD hidraulinė sistema kartu su greičių dėže, tai vat jeigu kažkuo netiks tas tepalas tai greičių dėžei kenks.

Esa tūrėję WTS 9640i. Geras kombainas, tik konkrečiai mums netenkino smulkintuvas, nes variklis palyginti silpnas buvo, tai ir smulkintuvą su mažiau peilių ten įdėjo. Daugiau tai tikrai gražiai kuldavo, gal tik kai dabar lygini su naujesniais, tai toks gal sakyčiau sudėtingas prieiti kombainas. Bunkeris atsidaro mažai, jeigu nori išvalyti kuliant kitą kultūrą labai nemielą ten lįsti, būdavo bėdų, kad kederis vis leisdavosi, kas realiai kulti netrukdė, tik kažkaip nerimtai žiūėjosi tokios bėdos JD kombaine. Gal ir šiandien dar su juo būtume kūlę, bet pelės vieną žiemą laidus nugraužę ir pradėjo duriniuoti elektronika.

Na mes dirbame per du rajonus, tai 500ha namie ir keliauti tenka dar 250h nukulti, tai kartais ten siunčiame abu kombainus, kartais po vieną. Bet kuriuo atveju ne kažkas gaunasi. Bet čia aš logiką dėliojau 500ha. Perkrovimo priekabą mes turime ir fūrą jau turime ir vat su ja viena tai nė pro kur. Nuo vieno kombaino spėtų vežti į sandėlį (+ perkrovimo priekaba(, bet nuo dviejų. Tiesiog nėra talpos 2 bunkeriai ir namo. Be kita ko perkrauti į tą fūrą užima tiek laiko, kiek traktoriai patys pasiima nuo kombaino grūdus ir išvažiuoja, taip, kad greičiau su fūra nesigauna.

Ai, kad mūsų tie statybininkai tai daug streso įvarė nerekomenduoju jų.

Mes šiemet baigėms statybą 24x50m sandėlio, du metus statė, 230 000€ +PVM 2,2m. betoninės sienos grindys 15cm. betono

Tai labai gera žinia. O tas prisidavimas. Kai statėm sandėlį reikėjo projekto, šiaip kiek kalbėjome sakė nereiks projekto, nes aukščiai leistini telpam ir šiaip nabus pati pati didžiausia džiovyklas pas mus iki 100kw elektros pastotės reiktų. Tai kai be projekto čia tas pridavimas tik iš elektrikų pusės?

O tai čia ne kasmetinis dalykas? Kažkaip net nesitiki, kad čia vienkartinis. Kokius įrengimus turi?

Jau keli metai domimės galimybe pasistatyti rimtą džiovyklą, tačiau kiek įmonių klausiau visos nieko nežino būtent apie elektrą. Tarsi nebūtų nei vienam žmogui pardavę jokios džiovyklos. Esmė tame, kad reikia daug elektros ir reikia statyti naują pastotę elektros. Jeigu ji iki 29kw, tai nieko papildomo nereikia, bet jeigu ji galingesnė reikia samdyti žmogų elektriką ir jis turi tą elektros mazgą prižiūrėti. Ar mano žinios teisingos? Kaip darėte tie, kas turi didesnę džiovyklą, kartu su duobe ir valomąja. Tie 29kw palyginti yra labai nedaug, tad beveik visi, kas turite tokį kompleksą turėtumėt būti susidūrę su tuo. Tai, kaip yra ar tą žmogų būtina samdyti pilnam, pusei etato? Nes didėlė suma gaunasi mokėti žmogui, kuris bus labiau tik dėl popieriaus.

Na jo ta paprasčiausia 4 pavaros ir trys padėtys su kitų ričiagu labai lėtos, greitos ir darbinės.

4 000

Na sunku pasakyti, gal su elektra bėdos, bet greičiausiai greičių dėžę reiks perrinkti. Turime Valtra T191 2011m., tai jau prieš 3 metus perrinkome dėžę. Vieną dieną užsidegė lemputė su krumpliaračiu ir pradėjo ūžti. Kiek pažįstamų turi Valtrą, tai nesutikau dar nei vieno, kuris netaisė greičių dėžės. Labai brangus remontas, tad remontuok kuo greičau, nes toliau tik dar brangiau remontas kainuos.

Labai įdomi diskusija čia vyko per kelias dienas, kai čia nesilankiau. Užklausiau jūsų nuomonės apie dideles traktorines priekabas ir kai kas pradėjo rodyti skaičius dėlko fūra geriau nei traktorinė priekaba. Ir tai visiškai puiku, suprantu, kad daug ūkių arčiau esančių uosto puikiai kalą pinigą veždami grūdus tiesiai ten. Bet parodysiu savo logiką kodėl būtent didelės traktorinės priekabos ieškau. Visų pirma, mes turime fūrą, tik gal kai pirkome 2011m. neteisingai įvertinome tendencijas ir nusipirkome fūrą kaip kamazą (ne balninę) fūra+priekaba. Pradžioje buvo super dalykas, nes veždavome 40t. krovinio ir tikrai geriau nesugalvosi, bet bendra masė yra 60t., tad šiandien toks tandemas dėl įstatymų yra siaubingai netinkamas. Anais laikais mūsų ūkis buvo orientuotas į vežimą tiesiai nuo kombaino į kombinatą, todėl tokią fūrą ir pirkome. Dabar pasistatėme didelį sandėlį į kurį mums telpa visi kviečiai ir miežiai, tad sezono metu vežti šių kultūrų į kombinatą nebereikia. Turime du kombainus ir mąstau, kaip pagreitinti javapjūtę, nes ji visada taip išsitęsia ir labai trukdo sėjai, o ir šiaip norisi sausų grūdų prisikulti kuo daugiau. Tad mąstau apie trečią kombainą. Tačiau tam reiks ir trečio traktoriaus vežančio grūdus. Logika tokia: į priekabą turi tilpti trys bunkeriai, kad visus tris kombainus aptarnautų ir išvažiuotų išsipilti. 3 kombainai ir trys traktoriai su priekabomis (24t. krovinio). Iš viso reiks 7 žmonių javapjūtės metu. trys kulia, trys veža ir vienas sandėlyje su krautuvu stumdo/kelia grūdus į krūvą. Skamba kiek drąstiškai. Tačiau nebėra tų žmonių, kas vežtų grūdus su belarusais, kaip, kad būdavo senais laikais, tad reikia didinti techniką, kad vienas žmogus padarytų daugiau. Fūros mums čia visai netinka, nes į laukus neįvažiuoja, o perkrovimo priekabos naudoti negalime, nes trūksta žmonių. Tris ddelius traktorius ir taip jau turime, tad čia bėdos nekils. Be to juos po javapjūtės pilnai naudojame sėjos darbams, kai tuo tarpu mūsų turima fūra po javapjūtės nieko nedirba.

Mes turimne WF 16S (bortai atsirado į šonus ir į galą), tai kviečių 18t. Žmonės sako, kad į monolitinę WF 16T kažkiek daugiau telpa.

Žilvi nelabai supratau ką turi omenyje, sakai nefirminė, bet siūlai firmą?

Noriu didelės priekabos. 20-24tonų. Na, kad pagal įstatymus tilptų į 40t bendrą masę. Tampytume su John Deere 200ag, tad manau pats tas 20-24 tonų gryno krovinio. Dvidešimtonę dar su dviem ašim galima pirkti, bet tada nebelabai sueina svoriai dėl ašių skaičiau (vienai ašiai 8 tonos), tad praktiškai reikia pirkti 24t. triašę puspriekabę? Apie 29 kūbų būtų tokia ir vežtų apie 24t. Taigi kokią firmą žiūrėti. Turime 16t. WF labai gera, bet ir brangi. O ir šiaip norėtųsi paįvairinti gyvenimą, nes labai jau daug ką iš Dojaus perkame, gal alternatyvų būtų ir kitų firmų? Netgi lietuviškų. Žinau Laumetrį, Umegą, Stronga, bet mažai informacijos apie juos internete. Ar jie dar dirba? Šiaip taupyti nematau didelio reikalo, tik reikia išgirsti atsiliepimų kurios priekabos geriausios kainos/kokybės santykije, gal kas turit ir papasakosit apie savo priekabas? Laumetrio gražiai atrodo, tik seniau labai jau prasti atsiliepimai apie juos būdavo ar patobulėjo jie?

Jo dėl ekologijos. Neatitinka taršos reikalavimų.

Pauliau, Juk žinai, kaip būna žemės ūkyje, taip jeigu nori produkciją parduoti už didžiausią kainą reikia pasistatyti džiovyklą, sandėlį, valomąją, tai milžiniškos investicijos ir paskaičiavus jų atsiperkamumas gali būti ir 10-15 metų. Juolab, kad norint tikrai turėti maksimalią naudą iš tarkim sandėlio reikia grūdų neparduoti tais metais, kai grūdai pigūs, o tai reiškia, kad reikia turėti pinigų vieniems metams į priekį išgyvenimui nepardavus derliaus, tam reikia būti itin finansiškai pasiruošusiam. Būna metų sausų ir tų džiovyklų net neprireikia, tad tos investicijos praranda naudą. Ir ypač kas svarbu, kas dirbs prie tų džiovyklų? Dažnai mąstau, kad vietoj to, kad sau gyvenimą pasilengvinčiau galiu jį tik pasisunkinti, nes darbo tik padaugės. Be to ar mes gyvename tam, kad dirbtume? Ar tam, kad patys turėtume kažką sau, galėtume leisti kažką sau. Aš kaip tik manau, kad Lietuvos ūkininkai ir tie smulkūs ūkininkai yra labai konkurencingi. Nes mes daug ką atliekame patys. Dirbame su Belarusais ir tai ir yra pigiausias ir konkurencingiausias produkcijos paruošimo būdas. Nuo to laukas artas su MTZ ar John Deere nėra didelio skirtumo jeigu artojas išmano ką daro. Lygiai tas pats ir su derliais. Jeigu naudosime sėjomainą. Jeigu dar pereisime prie juostinės sėjos ir tarkim 5 kultūrų žalinimo mišinio. Tai irgi inovacijos. Bet tai nereiškia, kad mums reikia tam 5G, automatinio vairavimo ar net tręšimo žemėlapių. Didelė dalis inovacijų vis dėl to nepasiteisina. Automatinis vairavimas yra visiškas komforto dalykas. Tręšimo žemėlapiai reikalingi tik tiek, kad suprastum kokių elementų tavo laukuose trūksta, bet nereikia įsivaizduoti, kad mes dirvą atstatysime mineralinėmis trąšomis. O chemijos sunaudojimas mano giliu supratimu ir taip yra normalus/optimalus. Ne manau, kad daug ūkių mąsto, kad ai daugiau duosiu trąšų... Viskas kainuoja ir visur yra taupoma, todėl daugmaž tas taupymas veda į optimalų trąšų ir chemijos panaudojimą.

Ramza yra gerų minčių tavo pasakyme. Turėjom barstytuvą Amazone, atvažiuoji į lauką, jeigu trąšų yra, neišjungęs pavaros pradedi barstyti. Dabar pakeitėm į Sulky su automatine sekcijų kontrole, tai dabar atvažiuoji į lauką ir 2 minutes maigai kompiuterį, kol gali pradėti dirbti. Taip, kad tos technologijos dažnu atveju sulėtina darbą. Dojus prieš kelis metus pristatinėjo savo naujus traktorius ir pasakojo, kaip šaunu, kad jų traktoriuje yra kompiuteris, kur gali pasižymėti lauką, į jį atvažiavęs pasirinkti kuo purški ar barstai, o metų gale gali statistiką spausdinti... Man tai grynas laiko gaišimas. Labai dideliuose laukuose gal ir yra naudos, bet kai mes turim ir 2 ir 3 ir 5 ir 0,3 ir 0,5ha laukų, tai grynas laiko gaišimas.

Na mes 2013 metais pirkom naują 952, tai palygint labai mažai su juo dirbam, tręšia ir purškiam + kartais žiemą priekabas patampom (įmišką ar kokius akmenis tvarkant). Realiai po trejų metų jis atrodė panašiai į 892 1998m. ta prasme, kad tepaluojas, ne per daugiausiai, bet vistiek, hidraulis nelaiko (įsidėjom kranelį, kad tepalas negrįžtų kai barstituvas pakeltas). Tik tiek gerai, kad labai gerai kurias, nors buvo nuėdęs starteris jau krumpliaratį, tad teko skirti per pusę traktorių. Taip, kad iš principo bent šiuo atveju naujas belarusas ar senas, bėdos tos pačios - hidraulis nelaiko, tepaluojas. Pagrindinė problema, kad originalios detalės nėra labai geros, o ir surinkimo kokybė prasta. Viskas atsiremia į kainą. Be to, mums jau tada 2013m. Kajovika labai gąsdino, kad problema bus su priregistravimu naujo Belaruso (pirkit kuo greičiau). Kažin ar dar juos priregistruoja? Be to ar su MTZ tiekimu iš Baltarusijos bėdų nekylą? Man regis Kajovika jau ankščiau pristabdė MTZ pardavimus.

Dėl sėjomainos, tai manau variantų iš tikro nėra taip jau daug. Pagrindinės kultūros - Kviečiai, miežiai rapsas. Visur kur pavasarį sėsi miežius nukūlus kviečius ar tai rapsą sėti tarpinių pasėlių mišinius ir palikti per žiemą. Ir tiek tos sėjomainos. Jeigu susidarysime bent 5 kultūrų mišinius ir tikrai tvarkingai pasėsime nebus nei metų be derliaus (pievos atveju prarandami metai derliui auginti) ir jeigu šias tris pagrindines kultūras auginsime vienodais procentais (po trečdalį laukų) tai ir per tris metus turėsime visus laukus su žalienomis. Nebus taip, kad kažkas iš mūsų galės sau leisti kažkokią tai dalį laukų nesėti vien dėl žalinimo ar ekologijos. Tai tiesiog yra nuostolis. Galima auginti pupas, bet jų džiovinimas ir valymas reikalauja papildomų investicijų. Pupos džiūsta labai ilgai, o valyti jas sunku, nes šnekai jas skaldo.

Na aš tonomis ne tiek skaičiuoju, kiek sakau savo patirtį. Sakiau, kad kalbu apie šešių kratiklių kombainus. Mano gyvenime trys kombainus esu išbandęs ir aprašiau tą patirtį, kad WITS 9640i yra 30% lėtesnis nei S670. WTS nors ir 6 kratiklių turi tik vieną kūlimo būgną ir yra laikomas primityviu kombainų, kai S670 rotorinis laikomas greičiausiai kulinčios technologijos kombainu ir šiaip jis bent tuo metu kai pirkome buvo trečias galingiausias JD kombainas. Būtent dėl šios patirties ir sakau, kad geriau didesnis kombainų kiekis, nei patys galingiausi kombainai, bet jų mažiau. Dar kartą sakau savo patirtį buvo WTS 9640 ir Claas Lexion 550. WTS pakeitėm į S670 ir tikėjomės, kad rezultatas bus kaip 2 WTS, bet taip nebuvo. Realybėje 3 WTS 9640 kultų greičiau ir daugiau nukultų negu dabar mes nukulias su Claas ir rotoriniu JD. Nes realiai skirtumas buvo toks pakankamai simbolinis, jaučiasi, kad greičiau, bet nei priekabų daugiau reikėjo, nei traktoristų daugiau, nes nukuldavome panašius kiekius.