Donatas Paskelbta Vasario 9, 2009 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 9, 2009 sveiki radau internete informacija kad tvenkiniams iki 3 aru ploto leidimu jokiu nereikia. Tik vat idomu ar galima kastis kelius tokius prudus savo sklype? Mat tokiu kur vanduo vasara uzsistovi, viksvos zelia ir krumai auga tose balose yra bent kelios vietos pas mus, naudos is tokiu vietu jokios, sklypas nepatenka i jokias saugomas teritorijas, tai vat ir kilo mintis tas balas isnaudoti racionaliau. Taigi ar neribojamas skaicius tokiu prudeliu? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Inkaras Paskelbta Birželio 28, 2009 Pranešti Dalintis Paskelbta Birželio 28, 2009 Čia gal bus į temą. Mūsų prūdelis labai uždumblėjęs ir vanduo labai neskaidrus. Kažkada skaičiau straipsniuką apie tai, kad yra kažkokios ta žuvys, kurias specialiai tam įleidžia, kad vandenį prafiltruotų ir jis taptu skaidresniu. Dabar niekaip nerandu to straipsnio, tai gal kas žino kas ten per žuvys galėtų būti? Ir gal net žinot kur tokių įsigyti būtų galima? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
arunis Paskelbta Birželio 28, 2009 Pranešti Dalintis Paskelbta Birželio 28, 2009 Čia gal bus į temą. Mūsų prūdelis labai uždumblėjęs ir vanduo labai neskaidrus. Kažkada skaičiau straipsniuką apie tai, kad yra kažkokios ta žuvys, kurias specialiai tam įleidžia, kad vandenį prafiltruotų ir jis taptu skaidresniu. Dabar niekaip nerandu to straipsnio, tai gal kas žino kas ten per žuvys galėtų būti? Ir gal net žinot kur tokių įsigyti būtų galima? http://www.galve.lt/lt/numeriai/2007091437/Aktualijos/Baltieji%20amurai/Baltieji%20amurai http://aplinkotvarka.asa.lt/publication.php?iq=31&p=&kalba= Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Bulvinykas Paskelbta Birželio 29, 2009 Pranešti Dalintis Paskelbta Birželio 29, 2009 Čia gal bus į temą. Mūsų prūdelis labai uždumblėjęs ir vanduo labai neskaidrus. Kažkada skaičiau straipsniuką apie tai, kad yra kažkokios ta žuvys, kurias specialiai tam įleidžia, kad vandenį prafiltruotų ir jis taptu skaidresniu. Dabar niekaip nerandu to straipsnio, tai gal kas žino kas ten per žuvys galėtų būti? Ir gal net žinot kur tokių įsigyti būtų galima? Jei yra žolių - įleisk amūrą, o jei dumblių - plačiakaktį. Arba abu kartu. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vylukas Paskelbta Birželio 30, 2009 Pranešti Dalintis Paskelbta Birželio 30, 2009 Čia gal bus į temą. Mūsų prūdelis labai uždumblėjęs ir vanduo labai neskaidrus. Kažkada skaičiau straipsniuką apie tai, kad yra kažkokios ta žuvys, kurias specialiai tam įleidžia, kad vandenį prafiltruotų ir jis taptu skaidresniu. Dabar niekaip nerandu to straipsnio, tai gal kas žino kas ten per žuvys galėtų būti? Ir gal net žinot kur tokių įsigyti būtų galima? Jei yra žolių - įleisk amūrą, o jei dumblių - plačiakaktį. Arba abu kartu. Ne abu kartu,reikia trijų.2 amūrai ir 1 plačiakaktis. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
romka 50 Paskelbta Vasario 3, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 3, 2010 Sveiki as kasiausi sau pruda tai mane informavo kad galima kasti iki 5 aru be leidimo, Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
deivisD Paskelbta Vasario 5, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Vasario 5, 2010 turiu ir as [gerai] numelioruota vieta kaip melioratoriai ziuri i prudo kasima ar lengva susitarti su jais , gal kas esat susidures tvenkinio sujungimo su grioviu klausimu kad butu tekantis vanduo? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
romka 50 Paskelbta Kovo 1, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 1, 2010 Pavasari galiu padeti su Lidekaitemis pas mane jaunimas ju prigaudo is grioviu, tai kur daug karosu gerai ileisti i pruda, veiksmas apie kauno raj, Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
00900storas Paskelbta Balandžio 7, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Balandžio 7, 2010 Sveiki issikasiau tvenkinuka apie 25-30 aru gylis nuo 3-4.5 metro gal galit patarti jei uzveisus samais ar unguriais kaip jie auga pruduose, kada juos galima leisti ar reikia palaukti kelius metus kad atsirastu mikro faunos, dumbliu, zoliu ? Ir kaip sios zuvys pernesa ziemas ar joms reikalingas didelis deguonies kiekis? Dekui... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Merfis Paskelbta Gruodžio 2, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 2, 2010 nu kur dingot prudu kasejai nuo vasario1.dien. pradiedam pumpuoti vandieni ant ledo,as taip darau jau 5 met.nei viena neuzduso o ziemu buvo ne....... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
cervus7 Paskelbta Gruodžio 5, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 5, 2010 Sveikas Merfi, būtų įdomu sužinoti kaip tu pompuoji tą vandenį ant ledo? Ar visai ekečių nekerti? Kiek cm vandens reikai pripompuoti ant tvenkinio ledo? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
voras Paskelbta Gruodžio 5, 2010 Temos autorius Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 5, 2010 su iscentriniu panardinamu siurbliuku, i ekete ileidi siurbli ir varai tris valandas vandeni ant ledo, po ledu atsiranda ertme kur susirenka oras, atgal vanduo nespeja sugrizti nes pradzioje gryztantis vanduo susala ir susiformuoja kalniukas su slanga tik pametai kur reikia daugiau vadens po to buna kad ledas perluzta del svorio taip sonuose vel atsiranda oro kisenes Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
ricardaas Paskelbta Gruodžio 5, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 5, 2010 o jei tvenkinys 1-2ha ploto Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
cervus7 Paskelbta Gruodžio 5, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 5, 2010 Ačiū už paaiškinimą. Dar pora klausimėlių. Kadangi pas kiekvieną vandens telkinio dydis skirtingas, tai kyla klausimas: 1) Kiek maždaug centimetrų mažiausiai turi būti tas oro tarpas (tarp ledo apačios ir vandens paviršiaus)? 2) Ar vėliau po ledu nesusidaro dar vienas ledo sluoksnis? Ar viršutinis sluoksnis apsaugo nuo užšalimo ir dar vieno ledo sluoksnio po ledu susidarymo? 3) Ar reikėtų po vandens pompavimo uždengti kuo nors tą eketę, kur buvo siurbliukas įkištas(kad neužšaltų)? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Guest sandstime Paskelbta Gruodžio 7, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 7, 2010 sweiki kas zinot kur nusipirkti vandens augalu? konkreciau domintu vandens hiacentas plunksnalapei ir cabomba dar del heacento ar sitas sraipsnis yra teisingas? Vandens hiacintas yra laisvai plaukiojantis augalas, maistines medžiagas pasiimantis per vandenyje esančias šaknis. Augalai dauginasi sėklomis bei vegetatyviniu būdu. Vieno tyrimo metu du augalai per keturis mėnesius išaugino 1200 dukterinių augalų. O vienas augalas gali išauginti net 5000 sėklų. JAV šis augalas laikomas kenksmingu ir jo plitimas kontroliuojamas naudojant herbicidus ir biologines priemones. Todėl šių augalų nerekomenduojama sodinti atviruose vandens telkiniuose ar dirbtiniuose tvenkiniuose, susisiekiančiuose su natūraliais. Geriausia ir saugiausia vandens hiacintus auginti uždaruose privačiuose tvenkiniuose ar nedideliuose baseinuose.Vandens hiacintas (Eichornia crassipes) priklauso Pontederiaceae šeimai. Blizgūs žali, kieti lapai užauga iki 20 cm ilgio ir 5-15 cm pločio. Daugybė tamsių, šakotų, pluoštinių šaknų tabaluoja vandenyje iš augalų apačios. Žiedynai yra laisvas terminalo smaigalys su efektingais šviesiai mėlynai violetinės žiedais (kartais baltas). Kiekvienas žiedas (2-3 cm skersmens) turi 6 melsvai violetinius žiedlapius, kurie jungiasi prie pagrindo sudarydami trumpą vamzdelį. Vienas žiedlapis pažymėtas geltona dėmė. Vaisiai - briaunuotas sėklos. Rašoma, kad vandens hiacintas negali išgyventi esant žemesnei nei +20 laipsnių temperatūrai, bet Lietuvoje tikrai auga vienoje vietoje lauko baseine iki šalnų. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vylukas Paskelbta Gruodžio 7, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 7, 2010 Ačiū už paaiškinimą. Dar pora klausimėlių. Kadangi pas kiekvieną vandens telkinio dydis skirtingas, tai kyla klausimas: 1) Kiek maždaug centimetrų mažiausiai turi būti tas oro tarpas (tarp ledo apačios ir vandens paviršiaus)?2) Ar vėliau po ledu nesusidaro dar vienas ledo sluoksnis? Ar viršutinis sluoksnis apsaugo nuo užšalimo ir dar vieno ledo sluoksnio po ledu susidarymo? 3) Ar reikėtų po vandens pompavimo uždengti kuo nors tą eketę, kur buvo siurbliukas įkištas(kad neužšaltų)? Mano manymu toks būdas tinka tik baloms kokių 10x10m.Netikiu,kad bent kokių 10 arų dydžio ledas ant oro kabotų.Per pusdienį tikrai skils ir vėl ant vandens atsiguls. Aš šiemet bandysių iš šitų kažkurį. http://www.umega.lt/index.php?cid=3184 Naudos tikrai daugiau bus,nei iš vandens pylimo ant ledo. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
darvis Paskelbta Gruodžio 7, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 7, 2010 Girdėjai Merfi, 10 a iškart lūžta Vorui: O tai kaip paskui siurblį išimti jeigu sakai ,kad eketė užšala kad vanduo negrįžtu. Iki pavsario laukt. Paskui neskendusį žvejot? Surudys. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Vylukas Paskelbta Gruodžio 7, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 7, 2010 Girdėjai Merfi, 10 a iškart lūžta Kas čia keisto ir juokingo? Jūs gal ant ledo nesat nei karto buvę,kad galvojat,jog po ledu galima oro tarpą padaryti ir juo labiau,kad jis ten laikysis?Praeitą šeštadienį kažkoks nuopeza panašių nesąmonių VL prirašė.Anekdotai. Skyla ir 5cm,ir 60cm ledas.Ir su tokiais garsiniais efektais,kad to nežinantis nubėga,turbūt greičiausią savo gyvenime atkarpą,iki kranto. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Merfis Paskelbta Gruodžio 7, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 7, 2010 nei eketes,nei siaudai nepades ,nei tas oras po ledu ar tarp ju,ir sugalvok taip!!! As darau taip greziu skyle su zvejo graztu vidury prudo,kisu siurbli Malys arba kita koki, zarna 8-10met.istiesiu i kranto puse,greziu vel skyle pakeliu zarnos gala 1met.aukscio ir pilu vandeni ant lentos kad teskietu kuo daugiau tiska ir bega ledu tuo daugiau prisisotina deguones ir taip 1val. poto permetu zarna i kita puse ir t.t. geriause tai daryt per atodreki Pas mane visos isgyvena,jau kelinti metai Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
voras Paskelbta Gruodžio 7, 2010 Temos autorius Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 7, 2010 as nerasiau kad ekete uzsala, nenorit nebandykit, tingiu aiskint, beja zuvys kvepuoja ne vien oru istirpusiu vandenyje, jei yra oro kisene, kuri beja neuzsala, tai ten zuvys ir pakyla i pavirsiu be baimes ir kvepuoja sociai Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
sieras Paskelbta Gruodžio 8, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 8, 2010 siaudai gal ir nepadeda bet meldai tai garantuotai, isbandyta Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Donatas Paskelbta Gruodžio 8, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 8, 2010 nei eketes,nei siaudai nepades ,nei tas oras po ledu ar tarp ju,ir sugalvok taip!!! As darau taip greziu skyle su zvejo graztu vidury prudo,kisu siurbli Malys arba kita koki, zarna 8-10met.istiesiu i kranto puse,greziu vel skyle pakeliu zarnos gala 1met.aukscio ir pilu vandeni ant lentos kad teskietu kuo daugiau tiska ir bega ledu tuo daugiau prisisotina deguones ir taip 1val. poto permetu zarna i kita puse ir t.t. geriause tai daryt per atodreki Pas mane visos isgyvena,jau kelinti metai visai idomi ideja. ir gan paprasta. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Guest sandstime Paskelbta Gruodžio 8, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 8, 2010 nei eketes,nei siaudai nepades ,nei tas oras po ledu ar tarp ju,ir sugalvok taip!!! As darau taip greziu skyle su zvejo graztu vidury prudo,kisu siurbli Malys arba kita koki, zarna 8-10met.istiesiu i kranto puse,greziu vel skyle pakeliu zarnos gala 1met.aukscio ir pilu vandeni ant lentos kad teskietu kuo daugiau tiska ir bega ledu tuo daugiau prisisotina deguones ir taip 1val. poto permetu zarna i kita puse ir t.t. geriause tai daryt per atodreki Pas mane visos isgyvena,jau kelinti metai visai idomi ideja. ir gan paprasta. kaip suzinoti kiek deguonies prisotinai? juk kiekviena diena nepurski??? kiek kartu pernai purskei? ir koks prudas kokios normos tokio budo? Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Merfis Paskelbta Gruodžio 8, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 8, 2010 as darau tai kas dvi savaites pas man 2metr. gilio gilesniam gal 1. uztektu 32 ar prudas, dar nuo zuvies kiekio priklauso, pas mane virsije norma Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
darvis Paskelbta Gruodžio 8, 2010 Pranešti Dalintis Paskelbta Gruodžio 8, 2010 as nerasiau kad ekete uzsala, nenorit nebandykit, tingiu aiskint, beja zuvys kvepuoja ne vien oru istirpusiu vandenyje, jei yra oro kisene, kuri beja neuzsala, tai ten zuvys ir pakyla i pavirsiu be baimes ir kvepuoja sociai "atgal vanduo nespeja sugrizti nes pradzioje gryztantis vanduo susala" ką nerašei. Paiškink netingėk. Tai gal skyle reikia mušti ne viduryje prudo o prie kranto tada gal pavyktų ištraukti. Juk skandinamas siurblys su elektros laidais 220 V pavojinga. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Recommended Posts
Sukurkite paskyrą arba prisijunkite
Rašyti gali tik prisijungę nariai
Sukurti paskyrą
Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!
RegistruotisPrisijungti
Jau turi paskyrą? Prisijunk!
Prisijungti