Andrejus Paskelbta Kovo 1, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 1, 2014 dabar kur tik nuvaziuok ten pasakys, o va olandijoje ar amerikoje tai va taip va daro... ir visose seminaruose bruka tuos olandus amerikiecius ju patirti... gryzti namo realybe visai kitokia... dabar pasirodo verseliui sieno nebegalima duoti iki 2men laiko... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Kovo 1, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 1, 2014 Baikit, kaimyne... aš karvių racionus daugiau ar mažiau nuo 1996 skaičiuoju.. Tai karvės netgi ką tik apsiveršiavusios 650 neretos... Čia iš holšteinizuotų juodmargių, žinoma... Žalos smulkesnės.. Džersiai (Radviliškio rajone yra) dar smulkesni.. Ir jei normaliai šeriant, veršiuojantis įmitimą 3,75 iš 5 laikant... Dėl dirvos nevienalytiškumo, deja, argumento priimti negaliu... Dirva turi įtakos makroelementams, t.y. tiems, kurie skaičiuojami gramais kilograme sausos medžiagos.. Nustatant mikro mineralų poreikį, jų kiekiai dirvoje NIEKUR PASAULYJE neimami domėn, stengiamasi įvesti tiek kokios yra gyvulio reikmės pagal produktyvumą ir svorį... Taip pat kaip ir su vitaminais.. Užtikrinu jus, kad ne viename ūkyje mačiau ir pats skaičiavau seleno poreikius apie 7 mg, gal ir truputį daugiau.. O jei su gyvu selenu (selplex, pvz) arba seleno mielėmis ir 8 mg viršijau... Ir šiais dalykais, žinoma, derinyje su tokoferoliais, pavyko bandose ryškiai reprodukcines problemas mažinti.. Bandose po 600 ir daugiau karvių.. O dėl Lietuviškos literatūros ir žinynų.... Deja, deja.... juos labai reikia atsakingai tikrinti nepriklausomais šaltiniais... Priėjome iki to, kad vienas VA profesorius savo knygoje propioninę rūgštį (mažiausiai rūgščią iš prieskrandyje susidarančių laisvų riebalų rūgščių) įvardijo kaip acidozės priežastį... nes jos prieskrandyje susidaro daugiausia... O grįžtant prie seleno ir jo toksiškumo, reikia pasakyti aiškiai..... toksiška seleno dozė nuo terapinės skiriasi 10 kartų... Taigi... O pašaro.... šienainių tyrimus darant.. į mineralus geriau visai nežiūrėti, nesvarbu, ką sako visokie kreidos druskos už premiksus pardavinėtojai... Skaičiuojam poreikį, įvertinam vidutinius esamus varpinėse ar ankštiniuose (ar jų mišiniuose) (kad ir iš Tamulio knygučių)kalcį, fosforą (dėkui dievui karvės ne kiaulės fosforą iš augalų pasisavina gerai) natrį chlorą dar sierą.... ir važiuojam... O premiksus perkam pagal brangiausio komponento, t.y Vit E kiekį premikse.... nes viskas kitkas tik apdumti akims, ir ištraukti iš ūkininko pinigus.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Kovo 1, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 1, 2014 dabar kur tik nuvaziuok ten pasakys, o va olandijoje ar amerikoje tai va taip va daro... ir visose seminaruose bruka tuos olandus amerikiecius ju patirti... gryzti namo realybe visai kitokia... dabar pasirodo verseliui sieno nebegalima duoti iki 2men laiko... Na.... yra tokia programa... ir ne visada į akivaizdžiai patirčiai nepritaikytus dalykus dėmesį kreipti reikia.. Ta programa sako, kad veršelio prieskrandis ims dirbti nuo specialiai apdirbtų daug ląstelienos turinčių koncentratų... Ir veršelis pradės atrajoti, t.y. taps atrajotoju nuo tų koncentratų.. Paprastai veršeliai pradeda atrajoti kažkur 6 savaitę... taigi pilnai jau gali maitintis šienu.. O pas mus, esant didžiuliam veršelinių koncentratų spektrui kaip ir pagal kainas taip ir pagal kokybę tikrai nerekomenduoju šerti tuo būdu iki dviejų mėn... Nepakenks šienas po nosyte nuo antros dienos po krekenų.. O veršelis norės -valgys, nenorės, maitinsis koncentratais... Nėra ir ta amerikiečių - olandų patirtis vienareikšmiška.. Ir į ją žiūrėti reikia kritiškai, išeinant iš vietinių sąlygų... Bet tik viena galiu pasakyti.... jų mokslininkai tikrai atsakingesni ir jų tikrai nepalyginamai daugiau... todėl ir apibendrinami darbai kaip ta Nutrient Requirement.... tikrai verti dėmesio.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Andrejus Paskelbta Kovo 1, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 1, 2014 bet kokiu atveju kad ta visa informacija tyrimai ne is pirsto lauzti.. visdelto rodo ju rezultatai... beto lietuvisku juodmargiu pas mus kaip ir nebeliko. Vien misrunai holsteinai... bet ir primilziai zenkliai padideja.. tie tokie seminarai gal ir nepataikai nueiti i ten kur reikia nes tik savo produkcija siulo daugiau nieko... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Kovo 1, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 1, 2014 bet kokiu atveju kad ta visa informacija tyrimai ne is pirsto lauzti.. visdelto rodo ju rezultatai... beto lietuvisku juodmargiu pas mus kaip ir nebeliko. Vien misrunai holsteinai... bet ir primilziai zenkliai padideja.. tie tokie seminarai gal ir nepataikai nueiti i ten kur reikia nes tik savo produkcija siulo daugiau nieko... Jau ne kartą esu sakęs, jei pats neskaitysi - nieko nebus... Pirmiausia reikia fiziologiją perprasti..."Kaip veikia karvė... o ypač prieskrandis".... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
cainikas Paskelbta Kovo 1, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 1, 2014 Makroelementams turi įtakos nebe dirva bet tręšimas. JŲ kiekį pilnai galima reguliuoti bet divožemio struktūros ne , todėl ne visuose dirvožemiuose auga ankštiniai augalai, baltymų šaltinis. Kalbėdamas apie dirvožemį aš minėjau tik apie baltymų kiekį pašaruose o pats guodeisi kad baltymų atžvilgiu tavo programos rodo kardinaliai priešingus rezultatus. Propioninė rūgštis skrandžio turinį rūgština ar šarmina? koks jos pH? Natrio bikarbonatas ją neutralizuoja ar palieka nuošalyje neliestą? Pagal man žinomus grafikus kylant acidozei acto rūgšties kiekis krenta , propiono diėja, sviesto rūgšties kiekis išlieka toks pats. Nesupyk, apie tai gyvulininkystėje nieko nenutuokiu, bet jei užsiminei, noriu gauti žinių praktiniams samprotavimams. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Makroelementams turi įtakos nebe dirva bet tręšimas. JŲ kiekį pilnai galima reguliuoti bet divožemio struktūros ne , todėl ne visuose dirvožemiuose auga ankštiniai augalai, baltymų šaltinis. Kalbėdamas apie dirvožemį aš minėjau tik apie baltymų kiekį pašaruose o pats guodeisi kad baltymų atžvilgiu tavo programos rodo kardinaliai priešingus rezultatus. Propioninė rūgštis skrandžio turinį rūgština ar šarmina? koks jos pH? Natrio bikarbonatas ją neutralizuoja ar palieka nuošalyje neliestą? Pagal man žinomus grafikus kylant acidozei acto rūgšties kiekis krenta , propiono diėja, sviesto rūgšties kiekis išlieka toks pats. Nesupyk, apie tai gyvulininkystėje nieko nenutuokiu, bet jei užsiminei, noriu gauti žinių praktiniams samprotavimams. Dar kartą kartoju, kad mikroelementai pašaruose neįvertinami... Jų į racioną dedama tiek, kiek reikia pagal gyvulio poreikius.. Baltymų skirtingų ūkių racionuose gaunami skirtingi kiekiai iš apėmingų ir iš koncentratų... Jei ūkis taupo, baltymų iš koncentratų (kuriems vietinė dirva mažai turi įtakos) gali būti apie 30 proc, o jei ūkis siekia rezultato, tai baltymų iš koncentratų gali būti ir 65 proc.. Iš karto pasakau, kad kalbame apie baltymus, ne apie raciono sausas medžiagas.. Visos rūgštys, įskaitant propioninę, prieskrandžio turinį rūgština.. Visas rūgštis, įskaitant propioninę, natrio bikarbonatas neutralizuoja.. Propioninės rūgšties pH - 4,87 Acto rūgšties pH - 4,76 Sviesto rūgšties pH - 4,82 Laktatų..... t.y. pieno rūgšties darinių pH- 3,86 primenu, kad neutrali terpė pH apie 7.... skaičiui krintant žemyn terpė rūgštėja, kylant aukštyn -šarmėja... Mano programų skirtingi duomenys susidaro dėl naudojamų energijos pašaruose metodikų... Europinės programos reikalauja energijos duomenis įvesti iš tyrimų (nors energija netiriama, ji skaičiuojama pagal skirtingas metodikas) O amerikiečiai mano, kad stabilus kiekis energijos pašaro kilograme karvėms yra didžiulė nesamonė... nes skirtingo dydžio, produktyvumo, pieno rodiklių, veršingumo lygio gyvulys paims iš to paties kilogramo pašaro skirtingus kiekius energijos... jau vien dėl skirtingo praėjimo per virškinimo traktą laiko .. nežiūrint jau į genetiką... Todėl amerikietiškos programos energiją mato visai kitaip.... O geras ūkininkas, ar konsultantas jos pakankamumą pirmiausia mato tvarte...tą pačią dieną... Bet kokios programos yra tik pagalbinis įrankis prie žmogaus žinių.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
cainikas Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Makroelementams turi įtakos nebe dirva bet tręšimas. JŲ kiekį pilnai galima reguliuoti bet divožemio struktūros ne , todėl ne visuose dirvožemiuose auga ankštiniai augalai, baltymų šaltinis. Kalbėdamas apie dirvožemį aš minėjau tik apie baltymų kiekį pašaruose o pats guodeisi kad baltymų atžvilgiu tavo programos rodo kardinaliai priešingus rezultatus. Propioninė rūgštis skrandžio turinį rūgština ar šarmina? koks jos pH? Natrio bikarbonatas ją neutralizuoja ar palieka nuošalyje neliestą? Pagal man žinomus grafikus kylant acidozei acto rūgšties kiekis krenta , propiono diėja, sviesto rūgšties kiekis išlieka toks pats. Nesupyk, apie tai gyvulininkystėje nieko nenutuokiu, bet jei užsiminei, noriu gauti žinių praktiniams samprotavimams. Dar kartą kartoju, kad mikroelementai pašaruose neįvertinami... Jų į racioną dedama tiek, kiek reikia pagal gyvulio poreikius.. Baltymų skirtingų ūkių racionuose gaunami skirtingi kiekiai iš apėmingų ir iš koncentratų... Jei ūkis taupo, baltymų iš koncentratų (kuriems vietinė dirva mažai turi įtakos) gali būti apie 30 proc, o jei ūkis siekia rezultato, tai baltymų iš koncentratų gali būti ir 65 proc.. Iš karto pasakau, kad kalbame apie baltymus, ne apie raciono sausas medžiagas.. Visos rūgštys, įskaitant propioninę, prieskrandžio turinį rūgština.. Visas rūgštis, įskaitant propioninę, natrio bikarbonatas neutralizuoja.. Propioninės rūgšties pH - 4,87 Acto rūgšties pH - 4,76 Sviesto rūgšties pH - 4,82 Laktatų..... t.y. pieno rūgšties darinių pH- 3,86 primenu, kad neutrali terpė pH apie 7.... skaičiui krintant žemyn terpė rūgštėja, kylant aukštyn -šarmėja... Mano programų skirtingi duomenys susidaro dėl naudojamų energijos pašaruose metodikų... Europinės programos reikalauja energijos duomenis įvesti iš tyrimų (nors energija netiriama, ji skaičiuojama pagal skirtingas metodikas) O amerikiečiai mano, kad stabilus kiekis energijos pašaro kilograme karvėms yra didžiulė nesamonė... nes skirtingo dydžio, produktyvumo, pieno rodiklių, veršingumo lygio gyvulys paims iš to paties kilogramo pašaro skirtingus kiekius energijos... jau vien dėl skirtingo praėjimo per virškinimo traktą laiko .. nežiūrint jau į genetiką... Todėl amerikietiškos programos energiją mato visai kitaip.... O geras ūkininkas, ar konsultantas jos pakankamumą pirmiausia mato tvarte...tą pačią dieną... Bet kokios programos yra tik pagalbinis įrankis prie žmogaus žinių.. Gal sutarkim, kalbėkim apie vieną ir tą patį dalyką. Aš dviejuose postuose kalbėjau apie MAKROelementus o jūs man nuosekliai aiškinate apie mikro. Dabar dėl rūgšties: Priėjome iki to, kad vienas VA profesorius savo knygoje propioninę rūgštį (mažiausiai rūgščią iš prieskrandyje susidarančių laisvų riebalų rūgščių) įvardijo kaip acidozės priežastį... nes jos prieskrandyje susidaro daugiausia... Galvijo optimali prieskrandžio terpė pH daugiau nei 6 Jūsų minimmos propiono rūgšties pH tavo paties duomenimis 4,87. Jos, acidozės atveju, prieskrandyje susidaro daugiausia, ir ji nebespėjama prieskrandyje absorbuotis į kraują. Esant pH mažiau nei 5, prasideda ūmi prieskrandžio acidozė. Jei jūs neigiate propiono rūgšties ūmų padidėjimą kaip pirminės acidozės priežastį, tai man, kaip tikram čainikui būtų įdomu sužinoti kokia kita biocheminė priežastis sukelia prieskrandžio turinio ūmų parūgštėjimą. Pieno rūgšties rūgšties gamybos procesas prasideda jau esant parūgštėjusiam skrandžio turiniui . Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Teisingai, makro elementus pašaruose mes vertinam, kaip standartinius dydžius nes tyrimai kainuotų brangiau, nei duotų naudos... Jei karvės praeinant negraibo už rankovių ar kelnių, nelaižo sienų, negraužia fermos stulpų ir esant pakankamai laisvam priėjimui prie druskos.... manom, kad makroelementų poreikį patenkinam tinkamai.. Patikėkit, jei nėra aukščiau pažymėtų požymių ir racionas yra balansuojamas, dėl makro elementų trūkumo jaudintis nereikėtų... Momentiniai kraujo tyrimai, taip mėgiami kai kurių daktarų, objektyvaus vaizdo nerodo.. Pabandykit paimti kraują iš tos pačios karvės ryte ir vakare ir rodikliai bus labai skirtingi.. dėl kalcio homeostazės, pvz.. LRR prieskrandyje susidaro nuolat, tai yra fermentacijos proceso rezultatas... Karvė, per prieskrandžio gaurelius įgerdama laisvas riebalų rūgštis gauna (perdirbant kepenyse) netoli dviejų trečdalių jai reikalingos energijos.. Jei mes subalansuojame racioną taip, kad prieskrandyje susidarytų tik pagrinde acto, sviesto ir propioninė rūgštys, karvės seilių buferinio pajėgumo pakanka šių rūgščių poveikiui neutralizuoti ir prieskrandžio terpė laikosi apie 6,4 pH... Tuomet ir pieno turim, ir rodikliai geri.. Bet jei mes karvę permylim labai greitai skaidžiu krakmolu ar net cukrumi, LRR gamyba labai staigiai didėja, karvės seilių ar net papildomos sodos nebepakanka ir prasideda didesnė nei paprastai (esant normaliai fermentacijai jų priekrandyje yra nežymi dalis) laktatų, t.y pieno rūgšties darinių gamyba.. Ten jau procesas vyksta sniego lavinos principu... prasideda normaliųjų rūgščių gamybos bakterijų žūtis, pieno rūgštį vartojančių bakterijų žūtis... kaip siloso duobėje.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
cainikas Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 na jis turejo omeny kad trukumas budingas embiono mirtis ir abortas, o ne perteklius... jau iprasta kad isiziebtu kaip degtukas. Na va Andrejau viską išsiaiškinome,tereikia tik kantrybės ir tinkamai formuluoti klausimus.... Ir VA profesorius, pasirodo teisus.... Dėkoju Tau, Piemmėgy, iš diskusijų ne tik mes žiniomis praturtėjome bet ir kiti. Noriu pastebėti, kad tokie smulkmės kaip aš, oficialiai jau nebegauname žinių apie gyvulininkystės vystymą, todėl tokios diskusijos praplečia žinias esminiais rūpimais klausimais. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Prašom. Kai žmonės tikrai domisi, malonu ir atsakinėti... Tik, noriu pasakyti, kad aš irgi jokių oficialių žinių negaunu ir jų neieškau... Viskas, ką žinau ir moku yra išmokta ir surasta savarankiškai, todėl nedrįstu pretenduoti į vienintelę ir nepaneigiamą tiesą... Ir manau, kad tikroji tiesa gimsta gausias žinias pritaikant ne mažiau gausioje praktikoje... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Andrejus Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Na taip... nebloga ekskursija po prieskrandi.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Na taip... nebloga ekskursija po prieskrandi.. Ribota ta ekskursija... Prieskrandžio įvairovės biodinamika yra milžiniška ir labai paveiksni... Mes čia truputį prisilietėm prie LRR gamybos proceso (toli gražu ne pilnai) palikdami nuošalyje baltymų skaidumą, to skaidumo greitį, amoniako susidarymo, jo reikalingumo, redukcijos procesus..reikiamų nepakeičiamųjų amino rūgščių ir vandenyje tirpių vitaminų gamybą.. Liko nepaminėtos ir lipolizės proceso galimybės ir apribojimai.. ir t.t. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
cainikas Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Daugeliui atrodo kad labai paprastas žemės ūkio verslas.Tačiau iš tikrūjų taip nėra. Ūkininkui kaip nei vienam kitos šakos specialistui reikia išmanyti daugiausia ir žinoti įvairiausių sričių dalykų. Štai kad ir šiuo atveju viena karvė, jeigu perprasi ir tinkamai išnaudosi jos galimybes gali duoti tiek pieno kiek anksčiau duodavo keturios. Jei tuos dalykus perprastų visi Lietuvos ūkininkai , pieno pagamintume bent tris kartus daugiau, atitinkamai psdidėtų ir pajamos. Gaila, bet visa tai palikta savieigai. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Andrejus Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Na bet isivaizduok jei visi viska moketu kas butu.... Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Bet, jūs man pasakykit kita..... Kodėl 99,9 procentams Lietuvos pieno ūkių savininkų tai VISIŠKAI NEĮDOMU!!?? Va, jūs čia dviese klausinėjat, o kiti?? Per daugiau penkiolika metų ne kartą ir ne dešimt yra buvę, kad kai imi pasakoti truputėlį giliau šėrimo pasekmes ir tų pasekmių priežastis žmonės pradeda baidytis kaip nuo įkyrios širšės.... Ir šėrimo konsultantas, neparduodantis JOKIO produkto iki šiol yra visiškas nonsensas... Tuo tarpu juk visiškai aišku, kad žmogus, parduodantis produktą, niekada to produkto atžvilgiu objektyvus nebus.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
cainikas Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Toks yra žinių pasaulis. Kai nieko nežinai, tuomet atrodo kad viskas aišku. Nekyla jokių klausimų. Kai pradedi kažką žinoti,pradedi sužinoti kad kažko nežinai, kai tą sužinai iškyla dar naujesni klausimai. Elementaru - reikia sekti ir domėtis tuo ką darai, ką daro kaimynas, galiausiai naudotis savo klaidomis ir patyrimu. Ir visada reikia rasti atsakymus, paaiškinimus į vienokius ar kitokius reiškinius. Tik panaši veikla veda į pažangą. Kodėl žmonės baidosi? Todėl kad reikia keisti technologiją,įpročius. O tam reikia pasukti galvą, ir ne vieną dieną. Susikurti tam sąlygas, įsigyti naujai technologijai tinkamos trechnikos, statinius. Kita vertus žinios pečių nespaudžia, jas visada gali paleisti į apyvartą. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Andrew Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Na klausinėja tai tik du bet tik skaitančiu ir viska besistengenčiu įsidėti i makaule yra daug manau.Beje daug pieninikystės ūkiu pinigus uždirbas iš karvių kiekio ( kuo daugiau karvių tuo daugiau pieno) aplink mane didžioji dalis tokiu ūkininkų. Ir jiem apie tai kuom ir kaip šeria savo karves nelabai ir įdomu susuko žolia kada pakliu pametė karvėm jai gavo brogos ipylė ir jiem to pakanka. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Andrew Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Na taip... nebloga ekskursija po prieskrandi.. Ribota ta ekskursija... Prieskrandžio įvairovės biodinamika yra milžiniška ir labai paveiksni... Mes čia truputį prisilietėm prie LRR gamybos proceso (toli gražu ne pilnai) palikdami nuošalyje baltymų skaidumą, to skaidumo greitį, amoniako susidarymo, jo reikalingumo, redukcijos procesus..reikiamų nepakeičiamųjų amino rūgščių ir vandenyje tirpių vitaminų gamybą.. Liko nepaminėtos ir lipolizės proceso galimybės ir apribojimai.. ir t.t. Aš turiu toki kaip ir prašyma jai nesunku kad glaustai konkrečiai paaiškintumėt visa karvės virškinimo sistema nuo pradžių iki galo nes kiek aš šį foruma skaitau tai tik vienur kitur yra šis tas aprašyta bet visumoi nera konkrečiai aišku. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Baikit, žmonės... ar įmanoma paaiškinti turboreaktyvinį variklį glaustai?? O karvė, drįstu teigti, sudėtingesnė...... Vien dviejų virškinimo sistemų sąveika ... o kur dar pieno gamyba.. Ir tikrai nepasikeliu ir nemanau, kad viską suprantu... Čia visiškai tas momentas, kur kolega Čainikas sakė... kuo daugiau žinai, tuo durnesnis sau atrodai.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Andrew Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Na taip gal ir per riebiai užklausiau reikes bandyti kanors suprantamesnio pagooglinti. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Andrejus Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Tai jie ukininkauja jau 20 metu ir jiems atrodo kad viska zino.... sita galiu pasakyti is savo mazos patirties... dirbu pas savo uosvi ukije. Tai kaip reikejo keisti serimo sistema kol ikalbejau kad reikia viska sverti ka dedi i mixeri, buvo sunkoka ikalbeti padaryti transeju tyrimus.. Tik dabar kaip buvo virsitas ukio rekardas visa 1t pieno daugiau per para negu yra kada nors per savo gyvenima melze+ dabar dar maziau karviu yra... tai dabar jau klausosi ka pasakoju, kaip rezultatai yra. Bet koks vadybininkas atvaziuoja jam pasiulo ka nors, poto snekam sako gal imam... tik va ko dar neina itikinti del premixu... taupo labai ant ju... plius ta broga mane varo i nevilti. kovo 15 baigsis ji... Nenuostabu sale esantis ukininkas perka rapsa po 1,6tukstancius uz T... va kur vadybininkai moka parduoti. Jie masto kodel as jam tureciau duoti pinigus o jis man nieko neduoda (viziskai). Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Andrew Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Kodel varo i nevilti ta broga? As nesu jos megejas tiesiog idomi nuomone tavo. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Andrejus Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Kodel varo i nevilti ta broga? As nesu jos megejas tiesiog idomi nuomone tavo. pieno daug o riebalai baltymai tragedija. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Pienmėgys Paskelbta Kovo 2, 2014 Pranešti Dalintis Paskelbta Kovo 2, 2014 Andrejus, ląstelieną žiūrėkit... atrajojimą... O jei atrajoja gerai, reiškia neužtenka angliavandenių (krakmolų -cukrų) baltymų perdirbimui.. Brogos baltymai kaitinti, tai sunkiai skaidomi.. Nuoroda į komentarą Dalintis kituose puslapiuose More sharing options...
Recommended Posts
Sukurkite paskyrą arba prisijunkite
Rašyti gali tik prisijungę nariai
Sukurti paskyrą
Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!
RegistruotisPrisijungti
Jau turi paskyrą? Prisijunk!
Prisijungti