Jump to content

kukuruzu smulkinimas


jaguars

Recommended Posts

siemet bandysim smulkinti zole ir deti i tranceja,ziuresim kaip gausis,kaip jums sekasi su zoles dejimu i tranceja?

desim ir mes siemet pirma karta, ziuresim kas gausis :)

su kuo smulkinsit?

Mes smulkinsim savaeigiu smulkintuvu,su kuo jus smulkinsit?

irgi galvojam su savaeigiu. Kaip itariu su claas jaguar? Pirmi metai, kaip smulkisint, ar ir anksciau jau tai daret?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

gal kas galit papasakot apie pati silosavima? Ar galima sudejus viena zole, praejus fermentacijos laikotarpiui atidengti ir deti kita zole ant virsaus?

Nuodysit karves. Atidengimas reikš antrinę fermentaciją (oro deguonies patekimą, ir sviesto rūgšties susidarymą), o tai tikrai nėra gerai, nežiūrint to, kaip skubiai viską darysit.. Dėl to ir šėrimo metu reikalaujama, kad nuo kontaktuojančio su oru paviršiaus per dieną (kasdien) turi būti sušeriama ne mažiau kaip 10 - 15 cm siloso/ šienainio sluoksnis. Prieš statant tranšėjas, labai svarbu apsiskaičiuoti kaip galėsit išiminėti produktą.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 1 mėnesio...
gal kas galit papasakot apie pati silosavima? Ar galima sudejus viena zole, praejus fermentacijos laikotarpiui atidengti ir deti kita zole ant virsaus?

Nuodysit karves. Atidengimas reikš antrinę fermentaciją (oro deguonies patekimą, ir sviesto rūgšties susidarymą), o tai tikrai nėra gerai, nežiūrint to, kaip skubiai viską darysit.. Dėl to ir šėrimo metu reikalaujama, kad nuo kontaktuojančio su oru paviršiaus per dieną (kasdien) turi būti sušeriama ne mažiau kaip 10 - 15 cm siloso/ šienainio sluoksnis. Prieš statant tranšėjas, labai svarbu apsiskaičiuoti kaip galėsit išiminėti produktą.[/quo

yra tam tikros piemones sustabdyti oro patekima i pasara. kausas "siloso atkandejas" labai geras daiktas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

nu cia idomiai skamba... pas mus visad buna virsus sudeges, nedaug bet sugedes... reikia ta bruda valyti.... nuimti ta sluoksni... tai kas dien tikrai neisi ir nevalysi... atidengiam daugiau 2-3 dienom kad nereiktu ir tikrai near jokiu problem. jei savaitei tai taip pradeda gesti bet ir tai tik virsus...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Tai, ką jūs jau matot sugedusį, dar nėra tikroji blogybė.. Žinoma, joks ūkininkas savo gyvuliui puvėsių nešers, nes nėra jis pats sau priešas... O dėl atidengimo dviem - trim dienom - prašom.... Jei per savo tinginį nenorit daugiau pieno. Nes yra toks dalykas kaip antrinė fermentacija.... Silosas užsikonservuoja beorės (anaerobinės) pienarūgštės fermentacijos būdu. Iš pradžių jame esančias įvairias bakterijas užgožia ir nužudo Lactobacili acidofilus .. Siloso terpė parūgštėja žemiau 4,2 pH.... Tuo tarpu atidengus duobę, atsiradus sąlyčiui su oru, pradeda veikti aerobinės svietrūgštės bakterijos.. siloso (ar šienainio) skonis keičiasi (jūs gal ir nejuntat, o karvė, patikėkit, jaučia tikrai) ir sviesto rūgštis iš visų LRA (laisvųjų riebalų rūgščių) labiausiai veikia kepenis... Ganėtinai tankiai pastebima ūkiuose, kad tik atidengus naują duobę, gyvuliai pašarą ėda labai noriai.... o vėliau ėdamumas blogėja.. tai ir yra sąlyčio su oru ir nepakankamo nušėrimo pasekmė..

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Na, kaip jūs, kolega, įsivaizduojate tą pieno kritimą?? Juk jei nesušeriate tų dešimties cm nuo viso siloso/ šienainio atviro pjūvio, tai nesušeriate pastoviai, ar ne? Reiškia ir pieną prarandate pastoviai... Karvės ėda noriai dvi - tris dienas po šviežiai atidarytos duobės o trijų dienų nelabai užtenka prieskrandžio mikrobų pertvarkai ir tuo pačiu pieno padidėjimui...reikėtų savaitės - kitos... O po to, nesvarbu, turite jūs atkandėją ar ne (bet kuriuo atveju geriau kai turite) sąlytis su oru savo juodą darbą daro...

Idealiu atveju reikėtų skaičiuoti siloso tranšėjos dydį tokį, kuris ir leistų tiek, kiek rekomenduojama per dieną nušerti...arba daugiau... Pvz, amerikiečiai taip ir daro...todėl ir primilžis pas juos 9000 kg per šalį..

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Na, kaip jūs, kolega, įsivaizduojate tą pieno kritimą?? Juk jei nesušeriate tų dešimties cm nuo viso siloso/ šienainio atviro pjūvio, tai nesušeriate pastoviai, ar ne? Reiškia ir pieną prarandate pastoviai... Karvės ėda noriai dvi - tris dienas po šviežiai atidarytos duobės o trijų dienų nelabai užtenka prieskrandžio mikrobų pertvarkai ir tuo pačiu pieno padidėjimui...reikėtų savaitės - kitos... O po to, nesvarbu, turite jūs atkandėją ar ne (bet kuriuo atveju geriau kai turite) sąlytis su oru savo juodą darbą daro...

Idealiu atveju reikėtų skaičiuoti siloso tranšėjos dydį tokį, kuris ir leistų tiek, kiek rekomenduojama per dieną nušerti...arba daugiau... Pvz, amerikiečiai taip ir daro...todėl ir primilžis pas juos 9000 kg per šalį..

atidengiama per kausa... tik va plotis yra kad uztenka 2-3dienom.... kolukio palikimas.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Taip. Yra tokia problema... Ir pas ne vieną..... Esu net kai kam rekomendavęs tranšėją skirti išilgai per pusę... Andrejus, parašykit į pm kur jūs esat, gal aplankysiu?? Lyg ir visus apie Pagėgius pažįstu...kaip ir mane..

As tik atstovauju ukininka.... o kokios jusu pareigos gal ir pazystu....

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Šiaip tai dabar aš šėrikas - konsultantas... Pas ūkininkus gal ir ne visus buvęs... daugiau bendrovėse apie Pagėgius... Lumpėnai, Piktupėnai, Bajėnai.., etc... kadangi Natkiškiuose teko kažkada gyventi.. geri prisiminimai sugrįžti verčia..

Na Lumpenai Piktupenai tai rimtai. Beje ka manai apie dziovinta saladina ?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Andrejus...... apie visas pašarines žaliavas galima manyti arba nemanyti tik tada, kai žinai jų kainą.. Šitame saladine turėtų būti apie 30 proc baltymų sausoje.... ir didelė dalis jų nefermentuojami prieskrandyje (dėl buvusio temperatūrinio poveikio) Šiaip jau tai skanus, Mielai karvių ėdamas dalykas.. Bet vėl... reikia žiūrėti į kainą ir į bendrą racioną..

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Andrejus...... apie visas pašarines žaliavas galima manyti arba nemanyti tik tada, kai žinai jų kainą.. Šitame saladine turėtų būti apie 30 proc baltymų sausoje.... ir didelė dalis jų nefermentuojami prieskrandyje (dėl buvusio temperatūrinio poveikio) Šiaip jau tai skanus, Mielai karvių ėdamas dalykas.. Bet vėl... reikia žiūrėti į kainą ir į bendrą racioną..

Baltymu maziau jei 30... duodam jau 4diena... nu jei taip ir toliau tai tas dalykas atsipirks... ir dar i pliusa. Nes jis pigesnis uz rapsu rupinius... tikekimes cia dar ne lubos.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Andrejus, kad apsimokėtų jį duoti vietoj rapso, jo tona turi kainuoti 180 lt pigiau už rapso išspaudas (36 ŽB; 14 ŽR) Matematika paprasta 1050/36 lygu 29,17 lt už procentinį baltymą.. Tai tuos baltymus, kurie yra saladine, reikia dauginti iš šių 29,17.... ir matysit, kiek jis turi kainuoti, palyginus su rapso išpaudomis..

Kita vertus, saladinas neturi tokio labai jau griežta ribojančio faktoriaus, kaip riebalai... Truputį jų padauginus (o rapso išspaudose jų, kaip minėjau 14 ar net daugiau procentų) sustoja fermentacija prieskrandyje..... Krūvos problemų...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti



×
×
  • Create New...