Jump to content

Pieninių galvijų ūkis Norvegijoje


Biesas

Recommended Posts

Sveiki visi,

Gal kam bus naudinga ar šiaip smalsu pažiūrėti kaip gyvena ir koks yra pieninis ūkis už poliarinio rato.

Šiuo metu laikomos 26 melžiamos ir apie 16 prieauglio. (Veislė -Norvegijos žalmargės )

Karvė per laktacijos periodą duoda iki 15 tonų, jei mažiau kaip 10 tonų, jinai parduodama mėsai.

Kaip sakė Tomas ( ūkininkas ) veršeliai per para priauga 1,1 - 1,4 kg.

Karvės šeriamos iki 4 kg, pašaro ( koncentruoto ) dienai kas per metus sudaro iki 2 tonų.

Miltų nemato... .

Žemės plotai - 40 ha. Visa žemė - pievos. Bei sėjami vasariniai javai dėl žalios masės pašarui. ( nesėjama grūdams, nes niekas nespėja sunokti. )

Didžiausias žemės laukas trys ha. Laukai išsidėstę 10 km spinduliu.

Naudojama technika:

- Valtra T180 ir Valtra N130 ( jei dėl raidžių nesuklydau )

- Rulonų presas ( dublis ) Orkel;

- Suomiška šienapjovė;

- Plugai ir kultivatorius Kverneland'ai

- Priekaba Orkel bei rulonų transportavimo priekaba.

- Sėjamoji 3m.

Ūkyje dirba trys šeimos nariai.

Žiemos metu ( ji sudaro devynis mėnesius ) karvės su prieaugliu laikomos tvarte, vasara kartu su kaimynais ( apie tris ūkius ) karvės išvežamos į vasaros aikštelę.

Ūkis, kaip ir visi be išimties didesni ūkiai ( mano aprašomasis laikomas vienu iš didesnių ) dviejų kooperatyvų narys. Pieno ir visko kas sieja žemės ūkį.

Su kaimynais nesikooperuojama, išskyrus vasaros metu karvių melžimą. Kiekvienas ūkis melžia kas trečią dieną. Nors panašią techniką turi visi aplinkiniai ūkiai.

Aprašomojo ūkio perspektyvos:

Šiuo metu statoma nauja ferma ( 40 karvių ir apie 30 prieauglio ) plius senoji ferma.

Taip pat kartu statomas ir skysto mėšlo rezervuaras. Naujoji ferma pilnai kompiuterizuota ir robotizuota. Naujų darbuotojų neplanuojama priimti.

Žemių plotą planuoja padidinti papildomais 16 ha. Viso bus 56 ha.

Naujos fermos kaina 3,5 mln. litų.

Dabar apie kainas.

Pienas superkamas po 2,5 LTL/l. + 25 proc. PVM ( parduotuvėje litras kainuoja 8 litus )

Degalų kaina nuo 5,5 iki 7,5 litų už litrą.

Jei dirba samdinys, valandos kaina apie 40 LTL. Labai stipriai žiūri į darbo įstatymus dėl darbo valandų.

Valstybės parama ir dotacijos. Tai yra labai paini sistema. Ūkis per metus už vieną karvę gauna iki 15 tūkst. litų. Iš jų pusė sumos tiesioginė valstybės parama. Likusi suma inovacijoms, renovacijoms, skerdimui, galvijų gydymui ir pan.

Perkant techniką, paramos negauna. Nors to tiksliai nežinau.

Dabar pridedu nuotraukas.

post-113-141521809108_thumb.gif

post-113-14152180911_thumb.jpg

post-113-141521809112_thumb.jpg

post-113-141521809114_thumb.jpg

post-113-141521809115_thumb.jpg

post-113-141521809117_thumb.jpg

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Keli klausimėliai :-

Iki 4 kg koncentatų (ir miltų nemato) O tai ne koncentratai pagal tave miltai?? Ar šeriama sumaišytu pašaru, ar koncentratai atiduodami stotelėse?

Ir 4 * 365 (dienų metuose) lygu 1460 kg.. Ko dar duoda, jei susidaro dvi tonos?? Ar visada vienodas tas koncentratas, ar keičia pagal laktacijos tarpsnius?? Ar užtrūkusioms tą patį duoda?? Nes net kiaurus metus paskaičiavus dvi tonos nesigauna..

Kaip su pieno kvotom?? KOkiu būdu didėjant fermai, ūkis pasididino kvotą??

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Keli klausimėliai :-

Iki 4 kg koncentatų (ir miltų nemato) O tai ne koncentratai pagal tave miltai?? Ar šeriama sumaišytu pašaru, ar koncentratai atiduodami stotelėse?

Ir 4 * 365 (dienų metuose) lygu 1460 kg.. Ko dar duoda, jei susidaro dvi tonos?? Ar visada vienodas tas koncentratas, ar keičia pagal laktacijos tarpsnius?? Ar užtrūkusioms tą patį duoda?? Nes net kiaurus metus paskaičiavus dvi tonos nesigauna..

Kaip su pieno kvotom?? KOkiu būdu didėjant fermai, ūkis pasididino kvotą??

Pabandysiu atsakyti.

ne koncentratų o koncentruoto pašaro. Jie tuo žodžiu vadina susuktą i rulonus žalią masę su koncervantu ( be išimties ) ir sumaišytu su maisto priedais. ( vienoje iš nuotraukų matosi po šertuvu - maišytuvu, stovi maišai. nesu tikras, bet manau, kad tai ir yra tie priedai )

o miltais nešeriama. Jiems tai brangu.

Dvi tonos pašaro galvai per metus, šis ūkininkas skaičiuoja kartu su nuostolių koeficientu. Sugedę rulonai, nesuėstas pašaras.

Dėl užtrukusių, tikslaus mitybos plano nepasakysiu. Tik žinau, kad mažina kiekį pašarų. Bei atlieka tyrimus ( supratau, kad kraujo ) dėl reikalingų papildomų medžiagų.

Pieno kvotos.

Pats ūkis su kooperatyvu sudaro žaliavų planą, įvertinęs pliusines ir minusines tolerancijas. Dėl kainų nėra ką derėtis. Ji yra viena. Ir jei kinta, kinta regiono mastu. Bet pats ūkis nėra susaikstytas kvotomis ir jų galimu nevykdymu. Paprasčiausiai pieno rinka, kaip ir alkoholio ir degalų yra monopolizuota valstybės.

Augant bandai, santykinai didėja parduodamas kiekis.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Biesas kazka ne taip kalbi. As kai buvau Norvegijoj, tai man aiskino kad yra kvotos ir maksimaliai ukininkas gali isnesti 300 ar 400 tonu, tiksliai nebepamenu. O priezastis tame kaip, kad sake: kazkuriais laikais norvegijoj buvo 2 ar 3 paukstynai monopoliai ir del kazkokios lygos buvo vienam paukstyne ispjautos visos vistos, tai ilga laikotarpi truko norvegam kiausiniu. Todel dabar valstybe viska ir kontroliuoja zemes ukyje.

O del kombikormos tai suseria 10-15kg per para priklausomai nuo karves produktyvumo, yra automatines seryklos, ir dar gaudavo melzantis pas robota. Mano zinios tokios apie norvego uki :)

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Biesas, kažkas ne taip... Karvė, nesvarbu, ar ji lietuviška, ar norvegiška ar amerikoniška, per parą suėda iki 70 kg pašaro (iki 25 kg sausų medžiagų) Stambios ir produktyvios - daugiau.. Ir koncentratų apibrėžimas pas tave...... kažkoks.. Tu turėjai galvoje mineralinius - vitamininius priedus??? Tada vien ant žolinių su VMP kad ir kaip paruoštų, jokia karvė tiek pieno neduos...

O kvotų sistema Norvegijoje tikrai yra... Nes esant tokiai kainai, tuoj būtų perprodukcija ir niekas pagamintų iš tokios kainos pieno produktų eksportuoti negalėtų be milžiniškų eksporto subsidijų..

O Norvegai, nors ir labai turtingi, kažin ar rūpinasi, kad kažkas kiti galėtų pigiau jų pieno produktus valgyti..

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sveiki,

dėl šėrimo subtilybių negaliu ginčytis. tiesiog atpasakoju, ką kalbėjomės. gal kada bus proga pasiklausti dėl detalių, pasitikslinsiu.

dėl kvotų, tai apribojimų tikrai nėra. pabrėšiu, kad kalbu apie šiaurinę šalies dalį. kur sąlygos žemę dirbti labai, labai nepalankios. pieno kiekių klausimas sprendžiamas derybų keliu. kurį minėjau anksčiau. perviršio žaliavos, šalyje nebus. (gal pamenate pernai metų sviesto krizę ) pieno davėjų mažėja, o ne daugėja. vien pernai nusirito per šiaurinę šalies dalį pieno ūkių bankrotų ir uždarymų banga ) daugumoje užsidarė ūkiai iki 20 galvų, susidedantys iš susikooperavusių ūkių. supirkimo kaina yra labai žema vietinių atžvilgiu. šalis eksportuoja tik ruduosius (nacionalinis paveldas ) sūrius. ir tikrai labai mažą procentą.

primenu, kad šalis turi penkis mln. gyventojų, o žemės ūkiu verčiasi iki dešimt proc. gyventoju. iš viso šalies ploto, apie keturis proc. ploto tinkama žemės dirbimui.

į šalį neįveši pieno, bulvių ir tam tikru metų laiku, šiltnamių produkcijos. norvegai juokauja, kad bulvių kontrabanda yra baisesnis reiškinys nei tabako ir alkoholio.

dar paminėsiu, kad norvegai yra šventai besilaikantys įstatymų (kurie tikrai sukurti visuomenei )

taip pat raštiškų sutarčių. tai šalis, kuri visur ir viską planuoja ilgą laiką. tad jei ūkis planuoja plėtrą, jis tą daro (skaičiuoja, derisi ir tariasi kelis metus ) mano aprašytu atveju, naujos fermos statyba buvo planuojama daugiau nei tris metus.

Šalyje planuojama iki 2023m 90 proc. pieno ūkių robotizuoti. (skaičiuojama, kad robotą statyti galima fermai, turinčiai 60 galvų )

dauguma ūkių suburiant į ūkininkų ratelius.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Kažkaip nesiimu ginčytis, kadangi tikrai nežinau.. Dar kai auginau kiaules, teko savo fermoje priimti neišsipagiriojusį norvegą fermerį kiaulių augintoją (vietiniai vyrai, pas jį dirbantys buvo čia šnapso pigaus pagerti parsivežę) Tai buvo turbūt kažkur 2000 aisiais... Tai kiek sugebėjom angliškai subendrauti, jis pas save guodėsi tik kvotų sistema... kad negali parduoti JOKIOS produkcijos virš kvotų...Ir aiškino, kad į ES tikrai niekada nestos. Kaip dabar atsimenu : "Our fish, our oil, our forest".....

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

6 metai dirbu Norges zemes ukyje,4 metai siaureje.Situacija zinoma ne is nuogirdu.

Racionas Norgeje labai paprastas,sienainis-silosas is rulono,neribojant kiekio ir kombinuoti pasarai,jie granulioti.Bieso atveju,greiciausiai maisomi su sienainiu.Mano matytais atvejais,irengta automatinis padavimas 3-5 kartai per para iki 3 kg per karta.Uztrukusims tik sumazinamas kieki iki minimumo.

Kvotu sistema tikrai egzistuoja.Ji perkama,parduodama,nomuojama,uz virskvotini piena turi moketi pats ukininkas.Siemet tas negalioja,nes del didelio pasitraukusiu ukininku kiekio,Norgai pritruko sviesto.

Labai abejociau,del Bieso nurodytos produkcijos ,ne maziau 10 tonu. tai sudarytu 3,3 lt per para visas 305 laktacijos dienas.Su 4 kg koncentratu tokios produkcijos nepasieksi.KG kaina 5 kr ,truputi virs 2 lt,kg.

Mano ukiuose karves gauna 10-15 kg,produkcija 6-8 tukst.ir niekas ju nebrokuoja.Brokuoja ypac produktyvias karves,nes veterinaro darbo valanda 2000 kr,karves kaina apie 15000 kr.Keli vizitai ir ......

Supirkimo kaina 3,6 kr.4 superkamo pieno rusys. Kaina parduotuveje 20 kr.Kursas siuo metu 10 kr-4,3 lt

Del paramos nieko nezinau,bet ji tikrai turi buti.

Aprasomu atveju 26 kaves ,trys darbininkai,tai gana daug.Paprastai toki kieki karviu aptarnauja 2 darbuotojai.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

6 metai dirbu Norges zemes ukyje,4 metai siaureje.Situacija zinoma ne is nuogirdu.

Racionas Norgeje labai paprastas,sienainis-silosas is rulono,neribojant kiekio ir kombinuoti pasarai,jie granulioti.Bieso atveju,greiciausiai maisomi su sienainiu.Mano matytais atvejais,irengta automatinis padavimas 3-5 kartai per para iki 3 kg per karta.Uztrukusims tik sumazinamas kieki iki minimumo.

Kvotu sistema tikrai egzistuoja.Ji perkama,parduodama,nomuojama,uz virskvotini piena turi moketi pats ukininkas.Siemet tas negalioja,nes del didelio pasitraukusiu ukininku kiekio,Norgai pritruko sviesto.

Labai abejociau,del Bieso nurodytos produkcijos ,ne maziau 10 tonu. tai sudarytu 3,3 lt per para visas 305 laktacijos dienas.Su 4 kg koncentratu tokios produkcijos nepasieksi.KG kaina 5 kr ,truputi virs 2 lt,kg.

Mano ukiuose karves gauna 10-15 kg,produkcija 6-8 tukst.ir niekas ju nebrokuoja.Brokuoja ypac produktyvias karves,nes veterinaro darbo valanda 2000 kr,karves kaina apie 15000 kr.Keli vizitai ir ......

Supirkimo kaina 3,6 kr.4 superkamo pieno rusys. Kaina parduotuveje 20 kr.Kursas siuo metu 10 kr-4,3 lt

Del paramos nieko nezinau,bet ji tikrai turi buti.

Aprasomu atveju 26 kaves ,trys darbininkai,tai gana daug.Paprastai toki kieki karviu aptarnauja 2 darbuotojai.

Cia jau panasiau i mano matyta uki, tik ten dirbo 1 darbininkas, nes karves robotas melze ir pats savininkas kada reikedavo padedavo. Karviu beveik 40 laike ir truputi prieauglio.

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Tikrai nenorėjau pasakyti, kad Lietuva atsilikusi bananinė... Vakar turėjau progą pavažiuoti per Pakruojo - JOniškio kaimus... olia- lia.... tikrai nepanašu kad laukuose bananai... Toks įspūdis, kad kviečių viršūnėmis vaikščioti galima, tiek tvirtai stovi..., o žieminis rapsas kaip Amazonės džiunglės..

Tik mūsų mintys bananinės... kas nors vietoj mūsų turi ateiti ir sutvarkyti viską...

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

O ten,pas norvegus belarusai nevažinėja?Bieso nuotraukoje neįžiūriu,ganyklose vyrauja svidrė?

Naturoj Belaruso nemaciau,skelbima,kad parduoda taip.

Ganyklose misinys ,vadinamas ,,silogras,,Tipo siloso zole.Nelabai pazistu tu zoliu,varpine keliu rusiu,liucernos,dobilu nera.Zeme itariu,kad labai rugsti nes vesi arkliarugste.

Nedideli pieno uki norgai istobuline iki tobulumo.Viskas padaryta taip,kad iki 30 vietu melziamu ferma su visu prieaugliu,nes augina visa kas gimsta, priziuri 1 zmogus,turi ir pakaitini,kuris keliuose ukiuose dirba,tipo duoda ukininkui iseigines, atostogas.Silosavimo metu pasisamdo savaitei dar apie pora darbininku.Ju nesunkiai randa,kadangi zvejai,siaureje vyrai pagrinde tokie, vasara neapkrauti,mielai patalkina.Siloso duobes po stogu priblokuotos prie fermos ,silosas imamas el.tale,kraunamas i dalytuva.Ziema neapsninga,labai nesusala.Naudoja ir siloso bokstus.Atola rulonuoja.

Labai patogu,kad nereikia ,,isleisti,,pieno.Atvaziuja pienovezis pasiima,ismusa kvita,kiek rodo pienovezio skaitiklis.Megini ima kiekviena karta .Kombikormo taip poat nereikia priimineti.Spec masina supute i boksta ir isvaziavo,palikusi tik megini ir saskaita.Kazkaip niekam nekyla mintis tikrinti,ar visa ispute.Kazi LT kiek proc.kiekio rastum nuo israsyto saskaitoje?

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

O ten,pas norvegus belarusai nevažinėja?Bieso nuotraukoje neįžiūriu,ganyklose vyrauja svidrė?

Naturoj Belaruso nemaciau,skelbima,kad parduoda taip.

Ganyklose misinys ,vadinamas ,,silogras,,Tipo siloso zole.Nelabai pazistu tu zoliu,varpine keliu rusiu,liucernos,dobilu nera.Zeme itariu,kad labai rugsti nes vesi arkliarugste.

Nedideli pieno uki norgai istobuline iki tobulumo.Viskas padaryta taip,kad iki 30 vietu melziamu ferma su visu prieaugliu,nes augina visa kas gimsta, priziuri 1 zmogus,turi ir pakaitini,kuris keliuose ukiuose dirba,tipo duoda ukininkui iseigines, atostogas.Silosavimo metu pasisamdo savaitei dar apie pora darbininku.Ju nesunkiai randa,kadangi zvejai,siaureje vyrai pagrinde tokie, vasara neapkrauti,mielai patalkina.Siloso duobes po stogu priblokuotos prie fermos ,silosas imamas el.tale,kraunamas i dalytuva.Ziema neapsninga,labai nesusala.Naudoja ir siloso bokstus.Atola rulonuoja.

Labai patogu,kad nereikia ,,isleisti,,pieno.Atvaziuja pienovezis pasiima,ismusa kvita,kiek rodo pienovezio skaitiklis.Megini ima kiekviena karta .Kombikormo taip poat nereikia priimineti.Spec masina supute i boksta ir isvaziavo,palikusi tik megini ir saskaita.Kazkaip niekam nekyla mintis tikrinti,ar visa ispute.Kazi LT kiek proc.kiekio rastum nuo israsyto saskaitoje?

Kombikormą perkam,bet irgi turbūt retas sveriam ar tiriam jo kokybę(vieną sykį supykęs paskambinau,kad per daug matau sėlenų ir avižų kombikorme,o pagal deklaraciją nei vieno ,nei kito neturi būti,tai kainą pažadėjo sumažinti.Bet patiešijo,neįvykdė...)O pienovežiai ir pas mus taip pat dirba-pamatai čekiuką atėjęs ir viskas.O to ištobulinto ūkio norėtusi pamatyti ar bent paskaityti plačiau ,gal sau ką pavyks pritaikyti...Taigi apie bet ką ir kuo daugiau,prašau.
Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

  • po 5 savaičių...

Kolega, tai ką norėjai pasakyti matei vadinosi Amilinos "kviečių gliuteno pašaras"??

Na, netoli nuo pelų....nors pelais ne visai tie dalykai vadinosi....

Pirktinius kombinuotus pašarus VISADA sudaro keli komponentai:-

Komponentas baltymams (rapso rup/ išsp.;saulėgražų rup/išp. sojos rup/išsp) gali dar egzotikos būti, mielės, kokoso išspaudos pupos, žirniai..

Komponentas energijai (grūdai- miežiai, kviečiai, kukurūzai)Jei reikia auštos energijos, dedami riebalai.

Mineralai - vitaminai..

Ir aptariamasis komponentas PIGUMUI - sėlenos, daigeliai, lukštai.. Jie paprastai labai nemažina baltymų (lietuvoje susiklostė kainą nustatinėti pagal baltymų procentą) bet yra pigesni....

Nenorit balasto pigumui, pirkit baltyminius priedus aukštų procentuočių..

Nuoroda į komentarą
Dalintis kituose puslapiuose

Sukurkite paskyrą arba prisijunkite

Rašyti gali tik prisijungę nariai

Sukurti paskyrą

Užsiregistruokite, tai užtruks tik akimirką!

Registruotis

Prisijungti

Jau turi paskyrą? Prisijunk!

Prisijungti


×
×
  • Create New...