swe

Ūkininku irgi visokiu yra, situaciju irgi milijonas, jeigu būtų viena teisinga technologija seniai kitu nebebutu, jei būtų viena tobula sėjamoji, kitų nereiktu,bet pasaulis margas...

Kartais mokslininkams profilaktiškai reiktu pabūti ūkininkais, kad pamatytu ir kita puse (finansine, technines galimybes, orų įtaka ir t.t.). Keletą kartų turėjau rapsą nugraužta žiedinukų iki tokio lygio, kad kulti nebuvo ko. Vienas gabaliukas lauko tiesiog nepražydo, nes butonai buvo apgraužiami iki tokio lygio, kad nebebuvo kam skleisti. aišku yra tiesos, bet viskas per daug "hyperbolizuota". dauguma ūkiu dirba ne iš įdėjos (kaip kartai atrodo mokslininkams), o pragyvena iš ūkio, vieniems tai išeina geriau kitiems blogiau.

Pas mus dar žemė per šlapia. O pelėsis ir seni lapai nudraskyti tai labai gerai

Biški nepergreitai? Mes daugiau 10-12 km/h nespaudžiam, nes labai jau išdrasko, be to man atrodo, kad dar ankstoka, ar aš klystu?

gėda, jokios tolerancijos kitokiam požiūriui tik pagal mus ir niekaip kitaip, pasaulis margas ir nėra vienos nei vienos teisingos technologijos nei vieno teisingo požiūrio, o diskusijos yra ne tada kai visi tau pritaria o kaip tik kai argumentuotai nepritaria. Tuos pačius mokslininkus maišot su žemėm kad nedaro tyrimų, bet kai išsako nevisai jūsų gerbiamam požiūriui tinkančius argumentus juos vėl maišot su žemėmis.

arkliui, bet bėda bus tada su kitais išmetimais

šiaip man normalus darbuotojas kainuoja 1500eur į menesį apskritus metus. Tai nežinau ar rasi normalų darbuotoja ir už 2000eur per mėnesi į rankas.

mano supratimu tai tiek strip-till tiek no-till technologijų finansinis pranašumas yra taupymas ant dirvos nedirbimo (su tam tikrais niuansais). derliau priedo manau nebus nei vienos technologijos naudai, vienais metai viena bus pranašesnė kitais kita. bet iš mano pusės aš nematau didelių taupymu nes didelė dalis yra darbuotojų kaina, jeigu aš lyginu savo ūki aš savo turimų 2,5 normalių darbuotojų net ir pakeites technologija iš beariminės į no-till ar strip-till jų pamažinti negalėsiu nes visi jie reikalingi kūlimo metu (aš kuliu, 1,5 darbuotojo veža grudus, vienas sandėlį prižiūri). technikos požiūriu irgi kažko labai nepamažėtu. nes dabar žemės dirbimui Magnum370, sėjimui puma195, trešimas puma160, purkštuvas savaeigis + skutikas820 diskinis, rapid400, noraginis560, plūgas 5k. aš galėčiau atsisakyti tik skutiko diskinio ir norąginio ir plugo, sėjamoji tiesiog būtu kita. traktoriai lieka tie patys nes puma195 ir puma160 veža grudus nuo kombaino o magnum370 sėtu su strip-till, no-till'e jo gal ir nereiktu, gal sėjamąją patemptu puma195. vėlgi ūkyje vistiek reiktu pasilikti skutika diskini ir pluga nes buna visokiausiu kliurku (naujų plotu, kasinėjimu ir t.t.). tiem kam reikia atnaujinti technikos parką ir žemės plotai jau yra stabiliai tie patys turbūt verta žiūrėti į tas technologijas, bet kai technika yra atsipirkusi ir dar puikiai tarnaujanti tada tiesiog keisti ir investuoti pinigus mano supratimu neapsimoka, nes kokio tos investicijos būtų jos savo kaina turi ir turės iš naujo atsipirkti, be to dėvėtų variantu pakolkas nelabai yra.

kad PH pakelti 0,1% reikia apie 500 Kg kalcio karbonato (kalkakmenyje virš 90proc. atrodo)

Šiemet rapsas pasėtas taip(po pūdymo ir dobilų 50cm aukščio): nuskusta su diskiniu 5cm, tada su noraginiu ~12cm, ir pasėta su rapidu. Atrodo puikiai. Turiu lauka kur pasėta į arimą, tai arime buvo ne toks tolygus dygimas, bet atrodo visi laukai puikiai (tiek po noraginio 12cm tiek po arimo 20cm).

Gal kas nors patys paišotės trešimo žemėlapius? Kokias programas naudojate kad suskurti failus barstyklių kompiuteriui ir t.t. Ar žemėlapius darote tik pas firmas kurios atlieka žemės tyrimus? ps.barstyklė Kverneland TLX geo

Tai no-till kas paskaičiuos kokia gaunasi darbų savikaina? Būtų galima lyginti konkrečius skaičius ir laiką.

pas mane savikaina visų darbų išeina tokia: su arimu (arimas, germinavimas, sėjimas, 3xtrešimai, 4xpurškimai, kūlimas) 250eur, 1valanda, 25min, 60 litrai kuro be arimo (skutimas disk, skutimas norag, sejimas, 3xtrešimai, 4xpurškimai, kūlimas) 220eur, 59minutės, 50litras kuro no-till galėtu kas naudoja parašyt (sejimas, 3xpurškimai, 4xtrešimai, kūlimas) SPĖJIMAS ~180eur, ~45minutes, ~35 litrus darbuotojo atlyginimas vienai traktoriaus darbo valandai tikrai ne 5 eur, nerandu greitai savo skaičiavimu bet manau bus apie 20eur, nes traktoriuje dirbama mažai laiko, o atlyginimas mokamas ištisus metus + apmokamos atostogos ir t.t. manau ir beariminėje technologijoje taikant gera sėjomaina (ne rapsas, kviečiai, kviečiai), baltyminius augalus, tarpinius ir t.t.(kas kaip suprantu būtina no-till) rezultatai bus tikrai puikus ir žemė tikrai nedegraduos, o kaip tik gerės.

į rapsiena nežinau, bet į pupiena be jokiu problemų, tiesa reikia šiek tiek gyliau sėti nes rapidas nelabai kopijuoja ir vėžiose kartai neisėja jei mažas gylis.

Jeigu antena neatrišta (kas mažai tikėtina) tai reikia rtk modemo ir licenziju.

Netoli kavarsko, Janne prastesnese zemese sakyciau dave geriausiai (pagal kombaino derlingumo zemelapi, buvo maziau pleikiu)

Janne 2 klase tgm 38,7gr. derlius 8,7t/ha kulesi sunkiai bet visa stacia Skagen 1 klase tgm 42gr., derlius 8tha, kulia lengvai bet dauk kur buvo pagules. Patras 1/2 klase tgm nesveriau, derlius 8t/ha, kuliasi labai lengvai bet buvo daugiausia sugriuves. Azoto per visus metus gavo 178kg veiklios, visos seklos C2, ligu daugiausia buvo patras, skagen ir janne labai panasiai. Sesiu janne, skagen, euforia

koks čia klasas?

puma 170 ir sunkesnė ir ilgesne . tavo puma su 1t. svoriu priekyje?

Iškilo klausimas ant kokio traktoriaus kabinat barstytuvus su 3 tonom trąšų? Galinis keltuvas visų kelia toki svorį, bet vat traktoriaus priekis gali keltis. Gal užtektu case pumos 160 cvx? Ar jau reiks didesnio kalibro traktoriaus?

Anykščiuose jau mačiau kuliant. Spėju ž.miežius

Banvel iki 2 bamblio purškiamas ir ne vėliau.

Realiai užtat ir nėra salniko atskirai, nes ji priklauso keisti su visu korpusu (korpusas yra dylanati dalis, slydimo guolis)

vakar 6mm, Anykščiai