šiaip nežinau, kas faino yra tame tiesioginiame pardavime žmonėm. Pats gyvenu mieste didelę laiko dalį, apsiperku turgeliuose, kai neūkininkauju. Yra kelios bėdos:
1. turgelis dirba 2 dienas per savaitę rytais. Tai reiškia, kad trečiadienį nenueisiu, nes man reikia į darbą, o šeštadienį greičiausiai jau būsiu kaime.
2. turgelyje žiauriai brangu. Kaip ten nueini, 50 eur kaip ir dingę. jeigu yra 4 savaitės, tai čia 200 eur į mėnesį vien ant turgaus. Visiškas kosmosas išties. Kažkaip kai prijauti kaimui, netaupai, bet va tokie obuoliai po 2 eur berods už kilogramą.
Todėl varai į parduotuvę, kuri yra prie namų, perki už geras kainas ir nejučiom pamiršti turgų..
Na ir laukiant eilėj prie pieno produktų susimąsčiau, ką tu gali uždirbti pilstydamas pieną bobutėm į puslitrinius.. Maržos nemažos, bet apyvartų nėra, darbo pasigaminti sūrus, grietines, varškes ir kt. produktus dafiga.
Ko aš pasigendu iš ūkininkų, tai normalios jautienos. Paskutinė normali jautiena per tarpininką kainavo 30 eur už kilogramą (antrekotas). Vidurinės klasės žmogui suma per didelė, kad jis bent kartą per savaitę ją pirktų. Bet iš kitos pusės, reikia išlaikyti patalpas, kažką dar uždirbti, mokėti pardavėjui algą, pigiai parduoti niekaip neišeina.