Ukius_bulvinskis

Kaip jum siumete "ziema", na tiksliau didziulis potvynis. Gal jau kas buvot "pasigeret" paseliu bukle? Mes zieminiu neauginam todel per daug galvos neskauda, bet tiek vandens man dar neteke matyti. Melioracijos kanalai vietomis issilieje per krantus, vandens daugiau nei per siu metu vasaros liutis. Kur vanduo prasigrauze iki melioracijos grioviu, tai isplove zemes nemaza kieki. Ryt imesiu foto. Pasalas vietomis dar neisejes, o lietus irgi nesiliauja, pucia stiprus vejas is vakaru ko pasekoje dar suleteja vandens nutekejimas, nu kaip sakant idealios salygos vidurziemio potvyniui. Manau ryt poryt per zinias paskelbs kad rusne jau skesta.

Pilna tokiu kurie tos ismaldos is ES nepraso, ir toliau ju tik dauges, ypatingai darzovininkai, jiem nera laiko laukt tu paramu, nes derlius ant lauko nelaukia, pvz kad ir Morkunas, apie jo pirkini siemet net ir lairkasciai nemazai rase, ka padarysi kad isdure, kaip merga su 3 vaiku, bet visko pasitaiko netgi tokiems stambiems ukininkams. Augalininkystes ukiai irgi kai kurie neturi laiko bovytis su tais fondais, o kai dabar dar padare privaloma draudima ir technikos ir paseliu, taj parama daugiau jams gyvulininkystes ukiai (cia tik mano toks pamastymas).

http://www.youtube.com/watch?v=W5BI3T7g ... re=related kam patinak top gear'as, sitas turetu lipt.

is kur tu isrovej kad mes sakem kad 11 km gylyje 1200 laipsniu, rasiau kad 60 km gylyje tokai temperatura.

Jau tas 11km grezinio rekordas tebestovi nuo praeito amziaus 9-o desimtmecio vidurio. Ko gero bus paprasciau sukurti alternatyva naftai negu "prasimusti" tuos 60 km. Jei neklystu tai suomiai buvo iskase tuos 11km, bet man idomu kas istyre (ir kokiu budu) kad 60 km gylyje tos naftos isvis yra. Tokiam gylyje jau nebe pluta esti, o skysta konsistencija, kazkas pansaus i magma turetu but, tai kur ten ta nafta?

apsilankyk http://www.sliplit.lt/ As turejau omeny ta kuris siltnamius pardavineja

Kaip matau pardavejas dinges kaip i bala, telefonas nenaudojamas... ir isvis neaisq kokia cia firmele, net leituvisko puslapio nera, panasus apsisaukeliai kaip ir su tais grudais kur po 930 superka kviecius Vilniaus centre.

Bulvem jei nera daugiameciu taj geriausiai zenkoras (kol nesudyge bulves), o tiem burokam ar runkeliam betanalai tinka + goltix, turetu patart pacioj parduotuvej ka geriau, o siaip tai reik ziuret pagal piktzoliu spektra, nieks nezino kokios piktzoles pas jus auga, gal ten kokio kibiojo lipiko yra, kuri sunku is lauku isprasyt, ar dar velniai zino ko. Todel reikia ziuret chemikalu veikimo spektra, nuoroda buvau daves (kustodijos), ten kiekvieno chemikalo yra veikimo spektras aprasytas.

Ar verta? geriau pasidomek kas tuom uzsiima, tau nuvalys tas pakeles ir dar pinigu gausi, siame forume, MTZ 1025, toks jo nickas, skelbesi kad jie iesko kas turi medienos, na bet cia kauno apskrity kiek zinau, jei ten daug gal ir iki jusu atvyktu.

Siaip tai jau pernai Litagra neprekiavo Mankocebu ir visomis jo atmainomis, netgi Sereno negavom, nors kitos firmeles sekmingai prekiauja Ditanu ir panasiu slamstu. Kas del kainu, tai Lietuva tokai salis, kad visi nori tureti labai riebius virspelnius, neisimtis ir agropaslaugos bei prekyba agro prekemis.

Betanal grupes (expert, progress ir pan.) reik ziuret pagal veikliaja medziaga, paskui goltix, karibu. Nueik i kustodijos puslapy, ten gali pasiskaityti man regis veikimo spektra siu chemikalu http://www.kustodija.lt/LT.php?content=page&Id=525

Ir mane prigriebkit. Mielai prisijungciau

Pirma linai, o kas kita kultura?

Ka tu cia pasidalinsi, kai tos ismokos tesudaro 1.5% nuo apyvartos (cia musu atveju, nzn kiap pas kitus, gal ir daugiau sudaro) Mumi gruodzio 22d.

Paieska tai tikrai nedirba, viska rankiniu budu reik ieskot.

O koks "genijus" sita tema uzvede? ar tik ne pats tamsta?

Viskas nuo 2002 metu pabrango zveriskai (net iskaitant tai kad dolerio kursas nusmuko 1,5 karto) Uranas 12 kartu pabrango, visi taurieji metalai, 2,5-3 kartus, varis gelezies ruda ir pan irgi po 3-4 kartus, nafta 4 kartus (nors nelabai tikiu kad 25 baksus galejo kainuot 2002) kai kurie dar daugiau, aisq jei padalintume siuos skaicius is 1,5 siektiek situacija susvelnetu, bet vistiek, padetis pasaulyje nekontroliuojama. Ner ko noret is Lietuveles, kuri maza zuvele sitam vandenyne, infliacija 10% dar ne pasaulio pabaiga (turbut cia dar tik pradzia)

Ryga irgi ES ir PVM teks susimoketi.

http://www.kemira-growhow.com/NR/rdonly ... simui1.pdf Labai graziai visko prirasyta, nzn kiek ten tiesos, bet net yra prirasyta kaip dirvozemio struktura ir humuso kiekis itakoja trasu pasisavinima. Pas mus smeliai ir priesmeliai, tai su Mg isisavinimu turim problemu, taj belieka per lapus serti, bet augalai nevienodai per lapus gali buti patresti, kopusta per lapus niekaip nepatresi... o runkelius, burokus, morkas be problemu.

http://www.agromax.lt//images/adm_sourc ... 202008.pdf Tas pats ir achemai galioja. Kazkoks kosmosas, KAN dar vasara ( o gal ir rudeni, neteko dometis tuom) kainavo 590, dabar jau virs stukos Dar gerai kad kalcio salietros pigiai gavau, po 1045 su pvm uz t. Kompleksines Kemiros 8-12-23 ir 5-14-28 (bechlores) 1650-1670 be pvm. Vienu zodziu, gal mazieji supras pagaliau kad neverta taip pigintis, nes kainos auga, o jie savo produkcija stumdo pusvelciui, bile parduot.

o koks slegis?

Man idomu kiek apsuku gavosi kai per greiciu deze paleido?

Vincai, ar tik ne apie jusu uki rase Mano ukio paskutiniajame numeryje?

gali buti litolas, kaip kazkas minejo,pre aukstu temperaturu naudojamas tai kad litolas ne baltas, bent jau dabartinis, toks gelsvas. Siaip kiek zinau litolas skirtas iki 120-130 laipsniu darbinems temperaturoms.

Gali tekti ilgai laukti kol kabelius paklos. Matau kad gaudaisi situose reikaluose, taj norejau paprasyt patarimo, arba ka tokioj situacijoj daryt. Situacija kazkiek panasi kaip ir vienam forumo dalyviui tik siek tiek sudetingesne. Priklausom VST itakos zonai ir norim vietoj oro linijos patiest pozemine. Nuo transformatorines iki musu sklypo ribos kazkur 50m (kiek zinau pozemine veda iki sklypo ribos ir pastato kazkokia dezute). Oro linijos ilgis kokia 250m, musu paciu sodyboje stovi 3 dvieju atramu stulpai ir dar du kaimynu valdose. Tai vat norejom pakeist ta oro linija i pozemine ir mum VST iskele tokias salygas: norint vest pozemine linija pirmiausia turite padaryti projekta stulpu iskeldinimui (utilizavimui ir kitam ju prigalvotam briedui), tai vat, uz iskeldinima jie uzsiprasys tikrai nemazu pinigu. Ar imanoma kaip nors tokioj situacijoj padaryt kad VST savo lesom iskeltu stulpus, mes dar prie to pacio pakeltume galia uz 2,5k lt. Sita linija naudojames tik mes patys daugiau ji niekur neina.