shaulinis

Kai sietas visiskai uzdaryta tarp zvyneliu lieka mazos skylutes per kurias dobilo seklos laisvai prakrenta. Taip kad pakliuvo ir ant apatinio sieto ir i maisus jo dobilų sėklos kaip vanduo byra pro visur

neradau tokių skaičiavimų, bet labai nesunku pačiam pasižiūrėt, kas guli ant žemės kur dar nepjauta ir šalia hederio. Labai gerai matosi, kai kombainas su vienu atpjovėju atkirtimą padaro per vidurį lauko

Nera ko pykti, tik nereiskia kad as gerai buvau sureguliaves. Mane tuo metu tenkino taip ir kuliau. Sietai virsutinis reguliuojamas - visiskai uzdarytas. Apatinis apvalios skylutes ~4 mm. Pobugnio nedengiau, sparneliu praktiskai nebuvo, nes ju daug nutrina pirminis valymas. Pirmame maise ju visai nebuvo, antrame ~ 30 % su sparnelais, bet kai anksciau rasiau supylus i kederi ir vel perleidus per kombaina nutrindavo ir tuos. Pjoviau spalio menesi stacius Iš klaidų irgi galima mokintis Dėl pobūgnio klausiu todėl, kad kai dobilų sėklos lieka su "sparneliais" jos gali ir nedaeiti iki valymo. Jos labai skrajos ir vėjas lengvai nuneša net nepasiekus sietų (čia normaliem kombainam nežinau kaip pas DB)

tais laikais kai dar mokinausi žemkėj šita problemą aiškino taip: traktoriui ir kombainui reikalingos skirtingos transmisijos. Kombainui būtina galimybė belaipsniškai keisti greitį nekeičiant variklio sūkių. Tuo metu buvo žinomi tik du varijantai tai pasiekti: diržinė pavara su varijatorium ir hidrostatinė. Nei viena nei kita traktoriui netinka, dėl mažo transportinio greičio ir didelių galios nuostolių. Dabar jau yra traktoriams belaipsnės transmisijomis ir greitį iki 50km/h išvysto. Ką gali žinot, gal ir sulauksim

K_nerijau nesupyk, kd taip kamantineju, tisog noriu kad is tos temos butu naudos kam nors kas sugalvos su DB dobilus kulti taigi galetum surasyt, ka atsimeni, kokis sietus naudojai,ar su pobugniu ka darei, kad "sparniukus" nutrintu ir pan.

Didinai veja? Ta prasme, kad daugiau nei kvieciam?

Su D 1250 kuliau dobilus, isvalo labai svariai. ka darei, kaip reguliavai?

Drystu gincytis. Zieminiam suaugusiam susipynusiam rapse, jai naxaliskai kaip ledlauzis su kombainu varysi, tikrai daugiau isbyres is tu kurie auga salia pradalges. Be to turiu prancuzu straipsni apie tai su grafikais diagramom kuriose vietose didziausi nuostoliai ir tt, taigi ten puikiai matosi

O zoles (dobilus, migle) kas nors bandet kulti? Su DB ar kokiu kitu kombainu

Realiai perveda po triju men nors zada greiciau, bet cia jau ne ukininko galvos skausmas

Na va dabar kaip ir viska sudeliojom. Ukininkas turi tureti PVM suma + tiek kiek truksta atemus parama. Kai tie pinigai pervesti i pardavejo sakaita NMA perveda likusia suma.

Truputi pameciau minti kam NMA moka? ukininkui? Kai ukininkas (su banko pagalba ar be) sumoka pardavejui (bent jau ta dali kurios neriame NMA)?

reiškia kai kas labai daug pardavimu pražiopsojo

bandyk skambint 868792296 (Dainius) tikrai turi ir cielu ir dalimis

gaila bet turbūt jau visus išmetėm į laužą vežiau kadaise dėvėtus. bet paskutine partija kau atvežė visišką š... Pagal sąskaitą 12 atpjovėjų iš jų tik 2 panašūs į tai ko reikia ir krūva metalo laužo. Atsikračiau to šlamšto išmėčiau kas liko ir nuo tada daugiau tokiom nesamonėm nebeužsiimu

turi omenį segmentų ar cielų dalgių? Koks atpjovėjas? (kokios firmos)

dar nepamiršk atpjovėjų, be 4000 +pvm nelabai paimsi vien stalas be atpjovejų mažai ką padės

Tai gal tada geriau Biso ar ką nors iš CNH (su varifeed) ten bent jau skardu dadėt nereikia važiuojant į rapsus O tai elektrinius atpjovėjus jungiai tiesei ne per rėles? Kokie tada rubilnykai kabinoj turi būt?

manau, kad jei statyt kažką ilgaamžiško (mūras ar pan) tai turi būti arxitektūribis "šedevras, kurį negėda ateities kartoms o jei tik šeip vietą kur galva po darbo priglaust tai turi būti greitai ir gerai (kad būtu patogu)

taigi, jei tą karkasinį statytum pats ar šeip xebryte nusisamdes be jokiu PVM ir sodros gal ir pigiau išeitu bet irgi abejoju. Kai tėvo xata sudegė skaičiavau tokį varijantą su kalt ant greitūjų kokį 6x9m (rėmas vata iš lauko USB viduj gipsas) kad būtu kur prisiglaus kol atstatinės, gavosi pigiau nupirkti vagonėlį (pilnos pakelės po 15-17 štukių) ten jau gatavai visi "patogumai"

dėl 10ha rapso, nemanau, kad apsimoka. Rapso stalas sutaupo nuo 150 iki 300kg iš ha 9priklauso nuo pločio (iš kraštų daugiau per vidurį mažiau. Taigi skaičiuok grumiai 200kg daugini iš 10ha ir rapsu kainos gausi litus per metus. rapso stalo net ir dėvėto, (jei iš vis tokio pločio pavyktu rasti) pigiau nei už 12000 nepaimsi. padalines gauni per kiek metų atsipirks. Pagal šitą formulę gaunasi, kad rapsų stalą apsimoka pirkti nuo 50-70ha. o atpjovėjas taip, ir pinigų sutaupytu ir dirbti lengviau, tik šiuo atveju žinoma geriau elektrinis, nes po kiek laiko vistiek keisi kombainą, galėsi perdėti ant sekančio

Mano kolega "super derybininkas" gavo is senuku blokelius pigiau nei is gamyklos

Na valstybe negaki seipsau duoti pinigu te gal nusipirksi ka gero, taip pat negali pervesti i firmos saskaita (gautusi, kad remia firma) vienintelis legalus budas tai kompensuoti jau patirtas islaidas (kaip kitaip uztikrinti, kad pirksi butent tai, kas numatyta plane)

Na taip o kaip kitaip

Is to kas cia buvo apie DB parasytasusidaro ispudis, kad jis labiausiai tinka institutams ir seklu bandymo stotims (svariai kulia, bet nasumas nedidelis)