Biesas

tas stucuariukas turetu buti kazkur prie siurblio? o jei luzusi spiruokle, tai gal ja aplami isemus su sratu ir ant slangutes atbulines eigos voztuva pastatyt? p.s. aciu uz patarimus

turetu kazkur sistema ora gaudyt, dar paziutek rankines pompos manzetas ar sveikas , buna suplysta. aha, aciu. o tas manzetelis, kaip suprantu itaka oro gaudymui daro?

sveiki. 952.3 pastacius po darbo sekanti karta neuzsiveda. reikia uzpompuoti. tada viskas gerai. o ir siurblio rankine pompa keistai juda. kazkaip kartais labai sunkiai, kartais labai lengvai be trikdziu. gal kas siuo klausimu patirties turite? aciu

tu sakai, tu zinai.

kaip ten bebutu, aliejus yra organine medziaga. ir ta medziaga turi savybe pelyti. dazyti mediena galima bet kuo, kas nesudaro pleveles sluoksnio... pigiausias siai dienai buvo Altax'as

jo, bet fizika lieka fizika.

ir kas per pusfabrikaciai? tik sijos ar sugreztos pagal jungima ir supjautos pagal ilgius?

na as parasiau taip kaip turi but, o jus galite daryti taip kaip jums atrodo.

Ricardui ir kitiems keli elementarus patarimai. rastiniam statiniui pamatus reikia irengti atsizvelgiant i grunto sudeti. daugeliu atveju Lietuvoje daromi poliniai - juostiniai pamatai. polius ileidziant ne maziau kaip 1,5m gylio. juostu arba rostverko ploti pirciai daryti reikia nuo 20 - 30 cm. auksti ne maziau kaip 45 cm. rostverko apacioje uzpilkite apie 10 cm zvyro. jei rusio apacioje nebus, nuogrindos daryti nereikia. pamatai turi buti "itraukti" i namo vidu 3 cm nuo rasto isores krasto. dalyje, kuri islindusi i lauko puse, apatineje dalyje daryti ipjova ( vandeniui sulaikyti ) taip pat ant pamato virs ruberoido paguldykite impregnuota pamatine lenta. sienoju neankeruokite prie pamato. rastiniam statiniui geriausiai tinka pusies mediena. o perdengimo balkiams bei ilginiams - egle. perdangai rastai geriau butu neapipjauti o tik zievinti. ir lenkimas guldomas i virsu. sukirtimo spynos geriausiai "dirba" norvegisko tipo. ( cia Lietuvos meistrai yra israde apie 4 tokiu kerciu tipus. norvegai naudoja pagrinde 2 ) esme ta, kad sedant sienoms tokiai spyna veikia pleisto principu. bet sienu storis del spynos gamybos ipatumo negali buti mazesnis kaip 200 mm. rastu virsutineje dalyje ( pozoje ) daromas kompensacinis pjuvis. stabdantis rasto soniniu itampu poveiki plysimams. ( jei naudojama egle - ji plysra iki serdies, o pusis ne ) rastai negali buti ilgesni negu 6m. jei nera vidiniu rysanciuju sienu. tarp rastu geriausiai naudokite lino pluosta, vilna. blogiausiu atveju Izoveri. o spynose, jei ne skandinaviska kertis, butina naudoti sandarikli. po metu ar dvieju isvengsite vejo perejimo per kertes. medienos paruosimas. mediena ruoskite siomis dienomis, kol yra pasalas. issipjaukite i lafetus ( apipjauti sonai ir nuzievinta ) ir sukraukite su tarpinemis i 2,5m aukscio paketus. naudokite 50mm aukscio tarpines tarp rastu. is virsaus uzdenkite stogeliu. o rastu galus uztepkite sviesios spalvos dazais bei sukalkite "kates letenas " ploksteles su spygliais. laikas nuo laiko mediena suliekite vandeniu. reikia pastoviai drekinti ir leisti vejui dregme pasalinti. taip pat kas 3-4 men rietuves perkraukite ir supurkskite Baramon C30 prieparatu. neleidzia atsirasti pelesiui. stebekite perkraudami, kurie rastai pradejo suktis. ju neismeskite. meistrai sunaudos trumposiose sienose. pokus laikykite suverze bandazine juosta. ir kitu metu rudeni pradekite sukirtimo darbus. iki ziemos uzdenkite statiniui stoga. tokiem statiniam reikalingas tik sunkus ir slegiantis stogas. is lauko puses galite dazyti. sudekite langus bet nesandarinkite. ir sekanti pavasari ar vasara pradekite vidaus apdailos darbus. sienas dazykite tik su medienos dazyvemis. kad leistu kvepuoti medienai. jei nera kantrybes ar salygu tiek laukti, patarciau klijuotos medienos sienojus. ir masininio apdirbimo sukirtima. jei bus masyvas ir staklinis apdirbimas - mediena privalo buti tinkamai dziovinta. serdyje 19/22 proc. dregmes apdirbimo metu. ir butina salyga - kerciu sandarinimas. pirties vidus irengiamas taip: juodalksnio medienos dailylentes. si mediena gerai sugeria karsti ir leciau ikaista. taip pat laikui begant nesusitepa taip kaip drebule ar liepa. maziau vartosi ir vaiksto. narus ir dailylentes padenkite aliejais. tarp rastu ir apdailos naudokite apslitinimo medziagas bei folijuota plevele. krosneles pagal pageidavima. sveikiausia su pakura is pirties vidaus. DEMESIO kaminai. tik pagal grieztus priesgaisrinius reikalavimus. P.S. stogui , gegnes darykite prasislenkancias su murlotiniu rastu. jei yra daromos stygos ir stogas nerisamas su sienomis. jei II auksto nera gegnes galite tvirtinti nejudamai su murlotiniu rastu. na ir belieka kelios smulkmenos ir gero garo.

itartinos smalkes nuo taves nesa Petrai. zmogus pasiule bet ir iki galo nedasake. kas per priemone, kokia pilna m2 lokaline samatos kaina. ar tau vienam cia viskas aisku? tai jei siulo tegu ir aiskina dabar o ne kai darbus prades, sakydamas dabar cia nera to, kainuos papildomai tiek ir pan. o siek tiek zinant betono specifika naturaliai kyla klausimas ar tikrai taip ir pavyks padaryti? nes, kaip esu sakes - asfaltas kainuoja su darbu ir medziagom 30LTL/m2 stiazke - iki 25LTL/m2 o cia 50LTL/m2 tai kuo si technologija pranasesne uz kitas paminetas? vat tau ir bobutes...

... ir avizas pili i duobes ant kelio.....

o jei nedziovinti, ar nepelyja? zinoma kad pelyje bet po to per dziovykla ir vėl extra blyn, bijau, kad teks musu ukiui apie savo dziovykla galvot. nebent esfaltas ir plonas sluoksnis isgelbetu...

na del laikymo kita kart nebuna isko rinktis o jei nedziovinti, ar nepelyja?

juk ir pats raso, reikia spec liniuotes. na ir dar itariu, kad tai yra betono pagrindas, o jis kaip zinia vaiksto ir tam reikalingos kompensacines siules. kadangi esu labai skupus ir svarstau. spec. liniuote pasikeisiu i du vamzdzius ir gulsciuka. o siules taip pat pasidarysiu. sveisti tai neslifuosiu. juk grudu sandelis o ne spaustuves patalpos. juk rankiniai pagruscikai nevazines. tai klausimas toks. kiek tas Jusu profesiuonalus misinys pats kainuoja. nes darbai nereikalingi. ir dar nelabai suprantu ( kaip jau kazkas klause ) kaip ji suristi su sena betonine danga? juk betonas naujas prie seno nesusirisa. o kita vertus, kas is forumieciu laiko grudus ant betoniniu grindu?

gaminausi daugeliu atveju. tik jei reikalinga zinoti tikra mazgo apkrova, reikia kreiptis pas konstruktorius del ju skaiciavimo. o siaip, ypac perdangoms ir toms, gali naudoti drasiai 50x50mm ir 150 mm aukscio kartona 3-4mm. nes skerspjuvio koef. gali paskaiciuoti pats ir kaina labai ne stebuklinga gaunasi. o cia nuoroda http://www.ekosofija.com/steico_sijos.html

Aloyzai sia konstrukcija gali ir perdengimui bei stogo konstrukcijai naudot. klijuota tik tuo atveju jei reikalauja dideliu apkrovu. o pats imi ( stogui ) 50x50 mm ( virsutiniam) brusa ir apatiniam 50x100mm. juosta kurios H yra 150 mm OSB 6mm storio ( pramoneje naudoja 3mm kartona) su diskiniu pjuklu ispjauni 50 mm bruso plokstumoje juosta iki 10 mm gylio ir su poliretano klijais patepes ikisi OSB. sija gatava. o pirkti ( kazkur atstovu www turejau ) tai kaina buvo zveriska.

o ant betono grudus laikyti leidzia? ir kas ta leidima duoda? o beje geras gaspadorius ant betono grudus tik is baisios bedos laikys. asfaltas - kita kalba. kitas klausimas apie kaina/m2. juk stazkes m2 kainuoja su medziagimis ir darbu 18-23 LTL asfaltas m2 - 30 LTL o jusu?

pas mus del pastatu tokia pati situacija. bandeme tartis su pajininkais. ( vienam statiniui 11 o kitam virs 20 ) kadangi dar dauguma yra mire. isijungia paveldejimo teise. o paveldi jau ne vienas ( nes dauguma testamentu nesudarineja ) o seima/paveldetojai. tai musu atveju gaunasi jau beveik simtas savininku. dalis ju paveldetojais - miescionys, kiti - senukai vietiniai isvezioti po seneliu namus per visa sali. tai cia taip is gyvenimo atrodo. kadangi atsiranda iniciatorius, tai butinai atsiranda ir nenorintis parduoti arba bandantis pasipelnyti. ( cia miescionys, jie nekilnojamojo turto kainas kitaip supranta ) tad musu atveju "zvejyba" ir rinkinejimas visu i kruva (( o kaip minejau dauguma ismetyti po Lietuva ir ju atvezti neiseina ) tad adaromi igaliojimai asmeniui tvarkanciam dokumentus)) trunka bene 3 metai. ir galo jokio nera ( o mirsta deja zmones proceso pabaigos nelaukdami ) tikriausiai vaizda jau susidarete, kaip tas procesas atrodo? o po to seka notariniai veiksmai. tai paskaiciuokit cia, kad sutartys sudaromos tokios: - igaliojimas su kiekvienu savininku x 50 LTL ( musu atveju ju 100 )= 5000 LTL - pardavimo sutartys su kiekvienu asvininku 100 x 500 = 50 000 LTL veliau registru centras 100x45=4500 LTL tai, kad sukyla kainos tik dokumentams apie 100 000 LTL su geodeziniais, elektra iki statinio. o kur dar renovacija? tad siulymas toks: jei jums priklauso paju dalis, kiek galite savo jegomis tvarkykite ir kaupkite su islaidomis susietus dokumentus. o kai savivaldybe paskelbs nenaudojamu statiniu pripazynimo konkursa. keliaukite su tais popieriais i savivaldybe ir teisma. tokiu atveju bus pigiausias kelias. ir laikas proceduros bus panasus. tai cia is praktikos

Pats nepadarysi, nes reikia specialiu ploksteliu sujungimui ir preso. Visos jungtys daromos su digliuotomis plokstelemis. jei rankos ne is ten issaugusios tai tikrai pats nepadarysi, nereikia cia burti kad tas presas nepakeiciamas, o tas ploksteles galima tvirtinti ir ne su presu o kad rankomis nekalt ( labai jau ilgai ji kalasi ir kartais spygliai uzsilanksto ) pakanka naudoti ploksteles tvirtintas su medvarsciais. tai greitis ir tvirtumas garantuotas.

Sveiki, gal kam yra teke lubinus ( didesniam kiekiui apie 50 tonu ) sandeliuoti. ar papildomai dziovinate dziovykloje. jei ne, tai kokiu storiu pilate i aruodus? musu atveju butu taip: lubinai pries pjuti glifosuojami, kuliami ( jei gamta leidzia ) pakankamai sausi. ir supilami apie 1,5m aukstumo aruodus su ventiliuojamom grindim. jei bus kulti pakankamai sausi tikuosi nesupelys? gal kas patarimu tures. Aciu.

jei bankas ar lizingo imone sutartyje leidzia subnuoma, tada gali nuomoti ir tokia technika.

teisiskai tai VL turetojai sudaro su Ukininku sutarti konkretiems darbams atlikti bei Ukininkas isnuomoja reikalinga iranga tai veiklai. ir viskas. taip raso istatymu kanonai. o kaip kas ir kam atrodo cia jau neturi juridinio pagrindo.

o kodel neplanuoti?

Sveikas Vorai, su naujais metais, del kolonu, jos pas tave numatomos statyti kaip sienos ar viduje pastato kaip atramines stogui? jei antras atvejis ( su salyga jei palepe bus nenaudojama ) tai stogo konstrukcija daryk taip vadinama ferma. konstrukcija, kuri laiko pati savo apkrovas. o jei kolonos sienoms, tai manau su architektu pasitares del galimu apkrovu, darykis klojinius savo kieme ir pats liekis. nes pigiau bus tik senu tvartu liekanos. p.s. o kodel niekas nedarote medines konstrukcijos? kiek teko matyt skandinavijoje tai visi sandeliai - karkasiniai.

geriau medinės, nors gal tau jau neaktualu, gal jau pastatei, pats rugsėji stačiau antrame aukšte3 langus: 2 langai 1.2x2.0 ir viena 1.2x1.5(aukstis x plotis), tipo kaip plastmasinės formos, bet iš medžio(klijuotas medis, stiklopaketas), kol kas esu patenkintas, bet toliau ziurėsim kaip bus. bendras plotas gavosi 6.6m2 ir mokėjom 3tūkst litų, bet čia aišku daug nuo ko priklauso, kiek langų, kiek sekcijų.....Meistriukas tas prie Vilniaus randasi (15km nuo Vln) link Utenos betonkės. ir jei kam aktualu, lenkijoje uz labai nepadoriai zema kaina gamina aliuminio profilio langus.