Biesas

... be galo dėkingas už atsakymus.

Nėra tankinimo po lėkščių. Man tiesiog svarbu ar teisingas pats metodas. Čia aktualiau vidutinio sunkumo žemėms.

Sveiki, noriu paklausti Jūsų. Ar tinkamas ir logiškas toks pavasarinis dirvos įdirbimo būdas? Rudeninis arimas pavasaryje pirmą kartą pravažiuojamas su lengvom lėkštėm. Antrą kartą su kultivatoriumi. Ir vėliau sėjamoji. Žėmės vidutinės. Sakykit ar vasarojui ne per "purus" įdirbimo būdas?

jo. dėl stačiašlaičio, tik dabar pastebėjau, idomiai sukūriau o dėl viso kito. tai - nesipriešinu. taip ir yra. juk čia, ką parašei, tai reglamentas vienas prie vieno.

Sveiki, Ačiū už pastebėjimus. Tu ( Drožyba ) nes tikriausiai kalbi apie mano nuorodą. Apie tą, kurioje diedukas kalba. Toks jungimas gegenių per balkį naudojamas tiek stačiašlaičiams tiek įprastiems stogams. Nes laikomasi nuomonės, kad tai tvirtesnis gegnių sutvirtinimas. Bet ši "technologija" labiau naudojama JAV, tekę matyti prancūzijoje. Gal vokiečių kai kurios žemės tai naudoja. Bet aš norėjau Ričardui patį principą konstrukcinį pateikti. O ne konkretų siūlymą. Nes šiuo atveju reikia turėti nemenkus įgūdžius norint teisingai suręsti sutapdintus stogus. Nes ir "senuko" filmuke matosi kad ties murlotu, įlajų vietų aukščiai nesutampa. Ten jau "sackių" bus norint pirmąją ilajos skardą ant plokštumų padėti. O dabar apie tavo siūlymus. Ideliausias atvejis gegnių ( tu jas tikriausiai kazilais vadini ) sujungimas kraige ( kraigas/šelmuo - stogo aukščiausia vieta, tu kraigu vadini balkį ) yra jas supjaunat atitinkamu kampu ir suleidžiant viena su kita. sujungimo vieta fisuojama montažo plokštelėmis. Kadangi namuose niekas preso neturi, sukalamos spec. rifliuotomis vinimis. Apie 3,5x48 mm Tokiu būdu gegnė geriausiai priima ir nukreipia jėgos vektorius. Kitokie gegnių sujungimai kraige galimi tik labai ir labai mažų apkrovų stogams. Dėl jungimo sraigtiniu strypu su veržlėmis, vinimis ar kitokiais skonio dalykais. Visada atsiminkite iš medžiagų atsparumo bei mechaninės fizikos, kad sraigtinės tvirtinimo jungtys ( medvarščiai, strypai ir etc. ) negalimos naudoti prasislenkantiems jėgų vektoriams fiksuoti. Nes taip gaunamos "jėgos žirklės" tam naudojami vinys. Arba spec. sraigtinės medžiagos. Pastarųjų kaina besvietiška ir naodojami jie tik labai siaurose sferose. P.S. Grebestuodami stoga naudokite visais atvejais tvirtinti grebėsta su gegne po du vinis 95 mm ilgio, o papildomai visą stogo perimetrą ir vėliau kas antrą grebėsto su gegne tvirtinimą prasislenkant su 125 mm vinimi. Dėl stygų naudojimo. Mūsų meistrai stygas naudoja pagal nutylėjimą ne žemiau kaip pirmąjame trečdalyje žiūrint nuo kraigo į apačią. Nesakau, kad tai blogai. Bet čia jau inžnieriniai skaičiavimai. Iš akies gausis labai "about" Norint Ričardui patarti su stygomis, reikia pirma žinoti stogo šlaito ilgį, gegnių matmenis, stogo dangą. p.s. aš ne meistras, tik labai atidžiai viską stebiu

https://www.youtube.com/watch?v=h6uTG_ravao bendram suvokimui Šis skaičiavimams http://www.blocklayer.com/roof/gableeng.aspx

Atleiskit, įsiterpsiu. Vienu atveju, kai gegnių konstrukcija ( patys pagaliai ) yra suneriami ant naujo pastato, šį atvejį sunkoka nupasakoti. Bet lengviau būtų elgtis taip: nusiardai senojo satinioi stogo dangą, grebėstus, gulekšnius ( makaronus ) iki pačių gegnių. Stogo dangą ardykis pagal menamas naujojo stogo suvedimo linijas ant senojo. ( Naujasis stogas guls ant senojo "trikampiu" siaurėdamas iki kraigo. Tad ir tvirtiniesi naujas gegnes ( pasidaręs ne A raidę o trikampį ( čia kiekviena gegnių pora bus mažesnė už prieš tai buvusią. ) Ir čia jau žingsnio stipriai nepaisai. dediesi tas gegnes. Jos montuojamos taip: Paskutinė gegnių pora esanti arčiausiai tos vietos kur, susijungia 90 laipsnių kampu naujos sienos su senuoju statiniu, Tą gegnių porą stataisi pagal gulščiuką. Susitvirtini, kad nejūdėtų. Ir tempiesi šniūrą per visas jau pastatytų gegnių viršūnes. Taip ir nuvedi šniūrą ant senojo stogo. Ta vieta ir bus naujojo stogo kraigo sutapimo su senuoju stogu vieta. Čia painu nuaiškinti. Gal kolega Drožyba nuotrauką kokią ras. O

http://www.stogukonstrukcijos.lt/ čia vienas iš gamintojų, nebūtinai juos ir rinktis. Bent vaizdą susidarysi. http://www.stogukonstrukcijos.lt/images ... ai/uk3.JPG čia žiūrėk statinukas kaip ir pas tave. O čia kolonos matosi. http://primtela.lt/santvaru-pavyzdziai#prettyPhoto[san]/5/ į nuotraukas 3,5,6. atkreipk dėmesį. Kolonas darykis taip: - dedi lentą ant lentos plokštumomis po dvi. Sukali tas dvi 95 mm ilgio vinimis. O vinys kalamos taip, kad vaizdas galvučių būtų kaip domino penketuko. Tas "penketukas" turi tilpti į A4 formato lapą. Ir taip kol lenta baigiasi. Tada dedi jau po vieną. Ir taip sukali koloną. Svarb kalti taip, kad kiekviena lenta būtų perkalta vinimi. Prieš kaldamas lentų galus su skersavimo staklėmis susipjauni tiksliu kampu. Kad apačia ir viršus būtų lygūs. Darbą palengvina medžio suspaudėjai - strupcinos. Medis geriausia sausas ar orasausis. Gali pertepti medienos klijais. Ir kiek įmanoma mažiau išbangavęs pjovimo metu. Idealu - kalibruota/graduota mediena. ( c18, c 24 klasė ) bet čia jau kaina apie 900 už m3. Ant kolonų pasidedi murloto balkį. Čia idealu klijuota mediena. Nes ilgiu padaro didelius. Bet su protu gali darytis taip pat kaip ir kolonas. Tik sujungimai papildomi atsiras. Nors gali variuoti kolonų atstumu viena nuo kitos. Ne 2,4 m centruose, o 3 m. Ir balkio sujungimas tik ant kolonos. Balkių reikia dviejų. Ant ilgų sienų. Sunyveliuoti balkiai vienodame aukštyje, nes ant jų dėsis stogo sąramos. O sienų lygiagretumą laikys stogo sąramos. p.s. dėl kolonų ir murloto storių galėtų patikslinti sąramų gamintojai. Jie turėtų turėti programas apskaičiuoti apkrovas. Viskas.

Rytoj surasiu kas jas gamina Lietuvoje. Taip pat apie kolonas plačiau parašysiu. iki

Sveikas gyvas, o jei statytum karkasinį ir sienų šonus dengtum šiaudų rulonais? Nes mano nuomone gilaus kraiko tipo tvartuose tai optimaliausias sprendimas. nei pūdyti medieną ar koroduoti skardą. Tik dėl pločio? daryčiausi kaip galima platesnį. Nes greitoje perspektyvoje pastatai greitai pasidaro ankšti. Kodėl dabar didesnį. Juk seno stogo konstrukciją vistiek dalinai ardysi. Tad darbas vienas. (beje dėl stogo konstrukcijų, sau naudočiau gamykliškai padarytas fermas. T.y. gegnės kartu su santvaromis. Atlaiko didelius svorius. Greitas ir labai lengvas darbas. Ir stogo kampą daryčiau apie 25 laipsnius, nebent konstruktoriai dėl apkrovų patartų kitaip ) Perkant sąramas ( fermas ) pastato naudingas plotas ( be kolonų ) gali būti tie patys 12 m. Pamatai - poliniai su 250x250 banketėmis. Ant jų statai medines kolonas kas 2400 mm centruose. Kolona pasidaro iš 4 ( 50x200 mm ) lentų sukaltų viena su kita. Kalama tokia forma kad atrodytų kaip domino kauliuke penketukas. Na ir buliukai turi namelį. O jei tokia ekologija iš šiaudų nepatinka, gali sienas dekoruoti kaip tik širdis geidžia. p.s. stogą "išleisčiau" iš kraštų tiek, kad po juo pasislėptų rulonas.

tai lyg ir "normalus" ar aš klystu? nebe seno tipo?

Sveiki, gal žinote koks "darbinio" mechanizmas MTZ 1523? Su juostomis ar kaip normaliu užsienietiškų traktorių?

p.s. gal paštą parašyk savo, jei nieko prieš. nuotraukos didelės.

Atsiprašau, idėmiai neįsiskaičiau kokio tipo tavo ferma. nėra labai geras dalykas daryti atidengimus ( skyles ) gelžbetonyje. Juk pas tave jis tarnauja kaip statinio perdanga. O tai reiškia, kad ir laiko sienų įtempimus įtakojamus stogo gaunamų apkrovų. Bet jei jau yra padarytos angos gamykliškai, gali ten daryti ventiliaciją. Šiaip nežinodamas kokio dydžio fermos statinys, gal reikėtų tave užvesti ant šios minties. http://qzzhongrun.en.alibaba.com/produc ... l#inSearch Jei nuoroda atsidarys, pamatysi labai elementarų principą. Panaudosi tam frontalines statinio sienas. Ir nereikėtų turėti lašančių angų. O sienų ventiliacija buvo labai panaši į šią. Ten gamykliškai, bet labai elementariai padaryta. Principas toks: - Platikinė dėžė su sklende orui. ( darinėjasi iš viršaus į apačią ) sujungta su troseliu. Taip sujungtos visos dėžių sklendės. Kaip čia dabar aiškiau. Abiejuose sienų galuose, ten kur prasideda pirmoji ir kur baigiasi paskutinė sienos anga, kabo trosų galai su svarmenimis. Keli svorį aukstyn, angos atsidaro, leidi žemyn, uždaro. Jie buvo pajungę prie kažkokio valdiklio. Bet galima puikiai naudotis ir rankiniu būdu. Čia panasi dėžė. http://www.qcsupply.com/farm-livestock/ ... 0-cfm.html Gal ką nors ir suprasi iš mano rašto. p.s. dar nuotraukų porą idėsiu.

Esu Ricardai mates tokia ventiliacia su oro istraukimu pieniniu fermoje. ferma 1500 kvm. laikoma 120 galvu. kai as maciau, tvarte buvo apie 50 galvu. temperatura ( lauko -10 ) viduje 18C fermos kraige imontuoti du platikiniai ziedai. diametras vieno apie 1500 mm aukstis ziedo apie 1000 mm virs kraigo. apie 500 mm zemiau ziedo virsaus imontuota sparnuote. sukasi savaime deka savaime iseinancio oro. arba jungiama programiskai pakilus vidaus temperaturai. oras is lauko paimamas per ertmes sienose. sienoje anga 500x500 kas du metrai. taip pat reguliuojama automatiskai. cia brangiausias atvejis. bet gali pasinaidoti ideja del paciu ziedu. tiesiog perki plastika storesnis geriau. ( koks ten buvo as nezinau ) is akies apie 5-10 mm. tad plastiko lapa lenki jis linksta taisiklinga forma. sudurimo siule suleidi viena su kita lygiagreciai, o is blogosios puses patepes klijais ( stipraus veikimo ) uzdedi juostele is to paties plastiko ir sutvirtini varztais. mano matytu atveju, ant ziedu nebuvo jokio stogelio. tai karves i dangu mego ziureti. ir pastoviai lydavo arba snigdavo. tad stogeli reiketu gamintis. o sienu ventiliacijos sklendes, jei bus tau aktualu, galesiu kazkaip aprasyti. tik nenaudok rudijanciu ir pelyjanciu medziagu ( OSB, MDP. medienos )

Del DB 3000 88 metu dirbame su tokiu gal koki 7 sezona. pas mus mechanika. labai ir dar karta labai paprastas. pjauna kas metai apie 30 - 40 ha. ir toks plotas jam jau riba. cia mano supratimu. privalumai. labai ekonomiskas. ( kaip antras golfas ) maziukas ( cia privalumas jei yra mazu lauku ) svariai kulia. viska pats susitvarkai. variklio ( pas mus be smulkintuvo ) pilnai pakanka. trukumai; jei sieksi mazu nuostoliu, labai letai kulasi. detales imsi tik is Jureviciaus imones. kazkur uz Kauno. neturi imuniteto rudims.

Sveiki, dėl šėrimo subtilybių negaliu ginčytis. tiesiog atpasakoju, ką kalbėjomės. gal kada bus proga pasiklausti dėl detalių, pasitikslinsiu. dėl kvotų, tai apribojimų tikrai nėra. pabrėšiu, kad kalbu apie šiaurinę šalies dalį. kur sąlygos žemę dirbti labai, labai nepalankios. pieno kiekių klausimas sprendžiamas derybų keliu. kurį minėjau anksčiau. perviršio žaliavos, šalyje nebus. (gal pamenate pernai metų sviesto krizę ) pieno davėjų mažėja, o ne daugėja. vien pernai nusirito per šiaurinę šalies dalį pieno ūkių bankrotų ir uždarymų banga ) daugumoje užsidarė ūkiai iki 20 galvų, susidedantys iš susikooperavusių ūkių. supirkimo kaina yra labai žema vietinių atžvilgiu. šalis eksportuoja tik ruduosius (nacionalinis paveldas ) sūrius. ir tikrai labai mažą procentą. primenu, kad šalis turi penkis mln. gyventojų, o žemės ūkiu verčiasi iki dešimt proc. gyventoju. iš viso šalies ploto, apie keturis proc. ploto tinkama žemės dirbimui. į šalį neįveši pieno, bulvių ir tam tikru metų laiku, šiltnamių produkcijos. norvegai juokauja, kad bulvių kontrabanda yra baisesnis reiškinys nei tabako ir alkoholio. dar paminėsiu, kad norvegai yra šventai besilaikantys įstatymų (kurie tikrai sukurti visuomenei ) taip pat raštiškų sutarčių. tai šalis, kuri visur ir viską planuoja ilgą laiką. tad jei ūkis planuoja plėtrą, jis tą daro (skaičiuoja, derisi ir tariasi kelis metus ) mano aprašytu atveju, naujos fermos statyba buvo planuojama daugiau nei tris metus. Šalyje planuojama iki 2023m 90 proc. pieno ūkių robotizuoti. (skaičiuojama, kad robotą statyti galima fermai, turinčiai 60 galvų ) dauguma ūkių suburiant į ūkininkų ratelius.

Pabandysiu atsakyti. ne koncentratų o koncentruoto pašaro. Jie tuo žodžiu vadina susuktą i rulonus žalią masę su koncervantu ( be išimties ) ir sumaišytu su maisto priedais. ( vienoje iš nuotraukų matosi po šertuvu - maišytuvu, stovi maišai. nesu tikras, bet manau, kad tai ir yra tie priedai ) o miltais nešeriama. Jiems tai brangu. Dvi tonos pašaro galvai per metus, šis ūkininkas skaičiuoja kartu su nuostolių koeficientu. Sugedę rulonai, nesuėstas pašaras. Dėl užtrukusių, tikslaus mitybos plano nepasakysiu. Tik žinau, kad mažina kiekį pašarų. Bei atlieka tyrimus ( supratau, kad kraujo ) dėl reikalingų papildomų medžiagų. Pieno kvotos. Pats ūkis su kooperatyvu sudaro žaliavų planą, įvertinęs pliusines ir minusines tolerancijas. Dėl kainų nėra ką derėtis. Ji yra viena. Ir jei kinta, kinta regiono mastu. Bet pats ūkis nėra susaikstytas kvotomis ir jų galimu nevykdymu. Paprasčiausiai pieno rinka, kaip ir alkoholio ir degalų yra monopolizuota valstybės. Augant bandai, santykinai didėja parduodamas kiekis.

dar truputi...

dar...

Sveiki visi, Gal kam bus naudinga ar šiaip smalsu pažiūrėti kaip gyvena ir koks yra pieninis ūkis už poliarinio rato. Šiuo metu laikomos 26 melžiamos ir apie 16 prieauglio. (Veislė -Norvegijos žalmargės ) Karvė per laktacijos periodą duoda iki 15 tonų, jei mažiau kaip 10 tonų, jinai parduodama mėsai. Kaip sakė Tomas ( ūkininkas ) veršeliai per para priauga 1,1 - 1,4 kg. Karvės šeriamos iki 4 kg, pašaro ( koncentruoto ) dienai kas per metus sudaro iki 2 tonų. Miltų nemato... . Žemės plotai - 40 ha. Visa žemė - pievos. Bei sėjami vasariniai javai dėl žalios masės pašarui. ( nesėjama grūdams, nes niekas nespėja sunokti. ) Didžiausias žemės laukas trys ha. Laukai išsidėstę 10 km spinduliu. Naudojama technika: - Valtra T180 ir Valtra N130 ( jei dėl raidžių nesuklydau ) - Rulonų presas ( dublis ) Orkel; - Suomiška šienapjovė; - Plugai ir kultivatorius Kverneland'ai - Priekaba Orkel bei rulonų transportavimo priekaba. - Sėjamoji 3m. Ūkyje dirba trys šeimos nariai. Žiemos metu ( ji sudaro devynis mėnesius ) karvės su prieaugliu laikomos tvarte, vasara kartu su kaimynais ( apie tris ūkius ) karvės išvežamos į vasaros aikštelę. Ūkis, kaip ir visi be išimties didesni ūkiai ( mano aprašomasis laikomas vienu iš didesnių ) dviejų kooperatyvų narys. Pieno ir visko kas sieja žemės ūkį. Su kaimynais nesikooperuojama, išskyrus vasaros metu karvių melžimą. Kiekvienas ūkis melžia kas trečią dieną. Nors panašią techniką turi visi aplinkiniai ūkiai. Aprašomojo ūkio perspektyvos: Šiuo metu statoma nauja ferma ( 40 karvių ir apie 30 prieauglio ) plius senoji ferma. Taip pat kartu statomas ir skysto mėšlo rezervuaras. Naujoji ferma pilnai kompiuterizuota ir robotizuota. Naujų darbuotojų neplanuojama priimti. Žemių plotą planuoja padidinti papildomais 16 ha. Viso bus 56 ha. Naujos fermos kaina 3,5 mln. litų. Dabar apie kainas. Pienas superkamas po 2,5 LTL/l. + 25 proc. PVM ( parduotuvėje litras kainuoja 8 litus ) Degalų kaina nuo 5,5 iki 7,5 litų už litrą. Jei dirba samdinys, valandos kaina apie 40 LTL. Labai stipriai žiūri į darbo įstatymus dėl darbo valandų. Valstybės parama ir dotacijos. Tai yra labai paini sistema. Ūkis per metus už vieną karvę gauna iki 15 tūkst. litų. Iš jų pusė sumos tiesioginė valstybės parama. Likusi suma inovacijoms, renovacijoms, skerdimui, galvijų gydymui ir pan. Perkant techniką, paramos negauna. Nors to tiksliai nežinau. Dabar pridedu nuotraukas.

...pacio tikriausio ukininko is "pasaukimo" diskusija.... Matai biese todel mes ir skiriames. Pats zodis ukininkas pasako, kad reikia ukiskai tvarkytis, is visko gauti didziausia galima nauda. Todel ir domiuose kur kokie pinigeliai vaiksto. O pats matyt net nezinai kad tokios ismokos yra ? kur gi cia zmogus viska gali zinot....

cia tik siaip sau. pamastyti. reiskiasi kai tik Kristu nuo kryziaus nukele. bac ir visa europos siaurine dalis pasikrikstijo. taip pasikrikstijo, kad net baznycias pastate ir net karelijoje.

Rimati ? tai nieko gero tada Uz pievas mokama labai panasiai ...pacio tikriausio ukininko is "pasaukimo" diskusija....

nu va. pas zmogu ir be to voztuvo technika dirbo....