Pienmėgys

Jau rašiau kažkur.... Riebalai (ypač augalinių išspaudų riebalai)... yra lazda su dviem galais...gal net su trim.. Viena vertus, tai neabejotinai energija, labai koncentruota energija.. Antra, juose daug neprisotintų riebalų rūgščių.(rapso išspaudų riebaluose). linolinės ir linoleninės... o jos žiauriai bioaktyvios. Ir prieskrandyje tas bioaktyvumas priveda prie CLA, konjugotos linolo rūgšties susidarymo, kas lemia ganėtinai stiprų pieno riebalų kritimą. Sunkiai atpažįstama priežastimi, nes paprastai dėl tokio pieno riebalų kritimo kaltname SARA (subklinikinę acidozę) ar net klinikinę.. O visai kita poveikio pusė yra ta, kad kritus pieno riebalams (kuriems nueina didelė pašaro energijos dalis) karvės, o ypač pirmaveršės...... ženkliai lengviau susisėklina. Taigi...

O jūs tikrai norite išspaudas pirkti, ne rupinius?? Fūromis išspaudos kažkur 245 -255 eur praeito mėnesio pradžioje buvo.. Į galą lyg iki 265 pakilę buvo... Rupiniai pigesni.. Čia apie rapsą kalbant, sėmkių šįmet nepirkom, nežinau..

Nėra ūkininkų, kurie naudoja rapsų ar saulėgrąžų išspaudas...... Yra ūkininkų kurie šeria savo gyvuliams rapso, na ir gal rečiau saulėgrąžų išspaudas...

Bandau dar kartą aprašyti tai, apie ką esu ne kartą čia rašęs. Pakartosiu tingintintiems ieškoti po forumą. Mes šeriame, deja, ne karvę. Mes šeriame pas karvę prieskrandyje gyvenančius mikrobus. Jų priekrandyje (apie 200 litrų talpa) gyvena nuo 300 iki 600 RŪŠIŲ .Kubiniame mililitre prieskrandžio skysčių randama apie 5 milijardai mikroorganizmų Jie perdirba daugumą į prieskrandį patekusio pašaro (apie 75 proc) ir perdirbdami išskiria pieno gamybai reikalingą energiją laisvųjų riebalų rūgščių pavidalu. Jiems pasidauginus karvė juos suvalgo (iki 2,5 kg mikrobinės masės per dieną) Taip karvė gauna labai baltymingą ir labai jai tinkantį pašarą (apie 80 procentų baltymingumo puikiai įsisavinamas pašaras) Taip pat prieskrandyje gyvena apie du šimtai rūšių pirmuonių (infuzorijų), reguliuojančių mikrobų populiaciją (gruobuonys) kažkiek mielių kultūrų ir grybų.. Visa šita ekosistema labai jautri ir pastoviai keičiasi priklausomai nuo esamos aplinkos sąlygų ir gaunamų maisto medžiagų. Tai yra kai kurios rūšys pasikeitus sąlygoms miršta, įsivyrauja kitos rūšys. Mirdami mikrobai išskiria endotoksinus, per prieskrandžio sieneles patenkančius į kraujotaką, veikia karvės sveikatą ir imunitetą. Trumpai tiek teorijos.. Dabar praktika. Jei karvė pastoviai šeriama vienodai ir tolygiai, gerai sumaišytu, su pakankamai atrajojimui ląstelienos pašaru, ji priekrandyje užaugina didžiulį kiekį mikrobų, kurie augdami išskiria reikalingą energija acto, sviesto, ir propiono rūgščių pavidalu (acto ir sviesto rūgštys tešmenyje virsta į pieno riebalus, propiono rūštis į laktozę kuri lemia pieno kiekį) ir toliau patiekia karvei reikalingas amino rūgštis kūno ir pieno baltymų gamybai. Jei karvė vakare šeriama vienu pašaru, ryte kitu, kas trečią dieną dar kitu, turint pinigų dar kažkuo, pas karvę mikrobų rūšys tai mirs išskirdamos endotoksinus ir veikdamos karvės sveikatą, tai bandys vėl užaugti ir pasidauginti.. Pilno reikiamo mikrobų nei rūšių, nei kiekio nebus.. Karvė nepagamins nei reikiamo kiekio energijos, nei baltymų , ir dar pastoviai bus veikiama mirštančių mikrobų išskiriamų endotoksinų. Todėl nesvarbu, ką sakė senoliai, kiekvieno ūkininko rūpestis turėtų būti šerti kuo tolygiau ir vienodžiau, gerai sumaišytu pašaru, kurio ji negalėtų išrūšiuoti.. Na va, tiek trumpai fiziologijos... Aš čia dar nepaliečiau problemų, kai dėl netolygaus šėrimo kyla acidozės pavojai, ar dėl netinkamo ir nepakankamo šėrimo po apsiveršiavimo karvės suserga ketoze... Taip pat kanopų, sanarių problemų neminėjau..

Na, taip... Gyvulių virškinimo trakto erzinimas yra didžiulė malonė jiems, o pašarų dalytuvus išgalvojo liaudies priešai.. TMR (pilnai sumaišyto raciono) šėrimas iš viso kretinų išgalvojimas.. Įdomiausia, kad žmonės bliauna, kad nėra pinigų, o padaryti kažką, kad būtų jų daugiau, nenori.. Tarp kitko, aš irgi pensininkas... Ir ką?? Apkerpėti ir kartoti "Mano senolis sakydavo"?? Tinkamai ir tvarkingai šeriant, gerai tvarkant reprodukciją, karvės ir 10000 kg per laktaciją duodančios bus sveikos.. apie žmonių sveikas mitybas jau nediskutuosiu, ne mano sritis.... Ir nemanau, kad čia atsiras tos srities specialistų

Tradicinis aprašymas ko NEREIKIA daryti su karvėmis, jei nori gauti padorų primilžį ir turėti sveikus gyvulius..

O ką šeriat šalia to mišinio, kurio karvės nenori ėsti?? Ypač, jei atsiminsit, ką šėrėt šalia pieninės brandos mišinio?? Kaip atrodė išmatos karvių??

Matyt aš jau pasenęs ir mano mąstysena sovietinė..... Važiuoji per Lietuvą, fermos pastatytos naujos, technika ir įranga aukštumoj, sukišti milijonai..... o geriau pašerti karves, kad gauti grąžą.... gaila... Ir turim ožkų primilžius su urėja nesiekiančia 10 miligramprocentų..... O su tokia urėja, jei karvę pavyks apsėklinti, ji vaisiaus auginimui vartos savo raumenyną.... Reiškia baigsis greitai... O kad gauti tokiių gyvulių padorų primilžį, juos reikės brangiai šerti metus, nes iš pradžių ir energija ir baltymai eis kūno poreikių atstatymui...

Vien iš sojos rupinių žinoma ne.. Nors jaučiu, nereikia tų trijų kg pieno tiems 0,9 euro padengti...už ekologinio pieno bazę daugiau truputį gauti turėtumėt, kitaip muzika neapsimokėtų..... O šiaip tai reikia skaičiuoti raciono pabrangimą, o ne vienos žaliavos pliusą.. Ir Kestoks, jei turite kukurūzų siloso, tikrai tas pliusas bus ne visi 0,9 euro..

Skaičiuoti reikia... Prišersit sojos pupelių ir turėsit papildomai "palmių aliejų"... Bet urėją (jei dėl jos pergyvenat) daug geriau didins rupiniai. O kas čia parduoda tas ekologiškas žaliavas??

O iš kur čia tokie duomenys?? Šiaip tai biržose sakykim: https://www.investing.com/commodities/real-time-futures pupelės vos ne trigubai brangesnės už rupinius... Jei tai tikros sojos pupelės, juose apie 20 proc riebalų, daugiau padavę rizikuojat ..... Rupiniuose riebalų apie 2 proc, ir baltymų šauniai daugiau... Urėjai pakelti nebūtinai didinti baltymus... Kartais užtenka krakmolą - cukrų sumažinti... arba apsaugotus riebalus..

Yra pirkti medžiagos rulonų rietuvių uždengimui... Manau, pigiau kainuotų, negu pervynioti..

Čia gaunasi 1,169 koeficientas.. ir 23,95 cnt už lietuvišką bazę. Turiu omenyje tie R3,9 ir B3,3....

Šeštą kartą iš eilės (GDT) nukrito jau 13,5 proc nuo gegužės, kai paskutinį kartą kilo...

Na, iš žolės, kokia ji bebūtų, sunku iš hektaro tiek masės gauti... Net per visą sezoną, net intensyviai žalieną naudojant.. Baltymų kukurūze mažiau, bet gero ir pigesnio krakmolo kiekis didžiulis.. Ypač šiemet, kai pašarinių grūdų kaina kosminė..Taip, kukurūzai reiklūs technikai ir technologijoms, bet pvz, kaitimas tranšėjoje tik dėl elementaraus nesumynimo tinkamai, o ne dėl kažko kitko..

Ne, tikrai neteisingai. Jei su grąžtu, dalinat tranšėją į sektorius, darot bent penkias skyles, kratot į didelį kibirą, kibirą išverčiat ant švaraus sauso betono, viską stipriai išmaišot iki smulkiausių dalelių..... iš įvairių mišinio vietų susirenkat pusę kg mišinio...... ir užlaminuoji.. Bus kažkas panašaus į vidutinį pavyzdį.. Kaip iš tranšėjos, kas graibotės angliškai:-https://www.rockriverlab.eu/en/informationen/wissenwertes/ kas nesigraibot, tam yra transleiteris... Jei į lietuvių vertimą sunkiai suprantat, verskit į rusų (kas dar suprantat)

dėl tyrimų... daro Dotnuvoj, visai į dausas, daro pieno tyrimai visai pakenčiamai (kurį metodą pasirinksit). Kiečiausi tyrimai šiandienai Vokietijoje, Rock River laboratorijoje... tik reikia atsiminti, tam, kad tyrimai būtų geri ir teisingi silosas turi būti įrūgęs jau (susifermentavęs) ir teisingai paimtas pavyzdys...

tai grybų džiovyklėje pakepkit....

O kiek SM masėje, bent maždaug??

Kolega Karve, teks mokytis kukurūzus auginti... Vakarų (pietvakarių) Lietuvoje kukurūzai visai neblogi, jei nuimsim, labai padės išgyventi ir pieno nesumažinti.

Tikrai. Nebent visai neturit šienainio ir iš karto norit turėti efektyvios ląstelienos kiekį, reikalingą atrajojimui.

Įdėsit šiaudų, dar labiau kris pienas ir dar didės (nedaug) pieno riebalai. Jaučiu, kad pas jus labai mažai bandoje šviežiapienių... Nes laktozė daugiausia parodo laktacijos tarpsnį.. Karvės po apsiveršiavimo kažkur mėnuo (jei nekankinta acidozės ar ketozės) laktozė didžiausia, toliau po truputį krinta.. Laktozė - pieno cukrus , prisiminkim, kada pas karvę "saldus pienas".....

Kelintais ėriukais viduriuojančios avys??Jei antibiotikai padeda- ne acidozė.... Ganykloje avys?? Bandykit sušerti 20 gr magnio oksido viduriuojančioms, galėtumėte atskirti ir pastatyti ant šieno su šiaudais kuriam laikui. Tuos 400 gr traiškytų atidavinėkit per du kart dienoje. Ėriukus teks papildomai maitinti pieno pakaitalais, o mamas brokuoti,

Avižas sveikus grūdus davėt at maltas?? po kiek per kartą? Gaudavo normą konkreti galva ar būriui supildavot?? Ar tos, kur '"tryda leidzia" po apsiėriavimo iškart?? Tos kur ėda, ir kur serga, ar po vienodai atrajoja?? Kaip tankiai atrajoja išvis?? Mineralai, kolegos, čia ne prie ko.... jų poveikis lėtas, ir nuo jų trūkumo staigaus ir akivaizdaus svorio kritimo nebus.. kaip ir nuo vitaminų.. Šiaip tai viduriavimas paprastai acidozės požymis, padėkit sodos, tegul rupšnoja.. Avytės ganykloje?? Su koncentratais galima kažkaip magnio oksido suduoti..

Tai va, kad apsiėriavus..... KOlega rašo, kad prieš ėriavimąsi..