AG Paulius

Pauliau uz toki pasakyma as tave palaikau, senai norejau kelt klausyma, as deklaruoju, ukininkas dirba, kura atiduodu. Ko jus bijot, nereiks maldaut nuomos uz zeme, kaip daugelis skundzias, tai veliau, dabar cituacija bloga, grudai atpigo. Jei saziningas ukininkas to bijot neturetu, nereiks nuomos moket. Jei noriu aogaut aisku toks dalikas bus nepalankus. Pavasari buvau klauses kiek mokat uz nuoma, taip ne vienas nesugebejo atsakyt, ar cia kazkokia paslaptis ar nenoras.

Duok ūkininkui dirbti o pats deklaruok. 

Jei tavo dirvožemis yra rugštus naturalu kad kalkių poveikis dingsta nes vyksta neutralizacijos reakcija. Kai laukas pasiekia 7 pH ir daugiau laukas šarmingėja ir kalkių veiklioji medžiaga kaupiasi. Kalkinimo strategija turi būti pasirenkama nuo dirvodatinės uolienos tipo ir gylio kur slūgsto karbonatai. 

Neglifosuoju, nusienauju, suariu ir viskas. Pernai taip darant piktžolių nedaug buvo, tiesa skagenas setas. Šiemet irgi kur skagenas taip po pievos tai neatrodo gražiai bet derliaus bus. Čia po janes šiemet vaizdai tragiški. Kaip su glifosatu šiemet 10 dienų prieš kulimus? Dar galima naudoti? 

Atidžiai stebėkite savo pasėlius ir laiką kada buvo atliktas fungicidinis purškimas, šias metais ligų antplūdis ypatingai dryžligės įspūdingas. Per mikroskopą patirinejus veliavinį lapą matosi labai daug grybų. 

Nemažas ūkis, nori tavo ūkio.

Gal šiek tiek bus aiškiau 
https://www.nma.lt/index.php/naujienos/kokiu-reikalavimu-butina-laikytis-sejant-poseli/28277 
Šeip tie kodai ŽP ir VP svarbus, jei blogai sudeklaruosi gausi nuoskaitą arba tie laukai kitais metais nedalyvaus žalinimo programoje.

Atidžiai stebėkite savo pasėlius ir laiką kada buvo atliktas fungicidinis purškimas, šias metais ligų antplūdis ypatingai dryžligės įspūdingas. Per mikroskopą patirinejus veliavinį lapą matosi labai daug grybų. 

Atidžiai stebėkite savo pasėlius ir laiką kada buvo atliktas fungicidinis purškimas, šias metais ligų antplūdis ypatingai dryžligės įspūdingas. Per mikroskopą patirinejus veliavinį lapą matosi labai daug grybų. 

Pries.savaite purksta su imputo ir strobiko misinuku bet ligu antludis rimtas siemet. Savaite dar istempt ir saugot veliava.sekanciu purskimu

Atidžiai stebėkite savo pasėlius ir laiką kada buvo atliktas fungicidinis purškimas, šias metais ligų antplūdis ypatingai dryžligės įspūdingas. Per mikroskopą patirinejus veliavinį lapą matosi labai daug grybų. 

Pirmiausia reikia atkreipti dėmesį į paselio potencialą ir ar tiems augalams išvis reikia sieros.  
Sieros padavimas labiau turi būti siejamas su tręšimo technologija kada ir kiek azoto yra atiduodama, sakoma kad siera padidina azoto issisavinamumo efektą augale, skatina fotosintezę. Žemės ūkyje yra daug mitų ir sunku pasakyti kaip kas veikia iš tikro. 
Mano asmenine nuomone, sako kad reikia šiais metais dar augalus pamaitinti veliavinio lapo stadijoje. Birias trąšas kada pasėlis sausas galima naudoti drąsiai 

Atidžiai stebėkite savo pasėlius ir laiką kada buvo atliktas fungicidinis purškimas, šias metais ligų antplūdis ypatingai dryžligės įspūdingas. Per mikroskopą patirinejus veliavinį lapą matosi labai daug grybų. 

Juostinė -kviečiai

As nesakau, kad ji pati geriausia. Bet mano investicijos ir darbai. Mane tenkina, ju graza. 
Savo technologijos niekam nepersu, nes pats ja tobulinu. Kad rasti aukso viduriuka. 
 

Na kiekvienas mes turime savo issivaizduojama ir nepamatuojama strategija. Kuri yra pati geriausia. Tu kalbi apie pliusus aš kalbu apie investicinė grąža iš panaudoto resurso ir maksimalaus efekto grąža. Gal tu ir teisus gal pas tave viskas kitaip ir biologinė įvairovė labiau klesti kuri konvertuoja azotą biomasė ir kritulių mažiau, saulė ilgiau šviečia ir energijos daugiau paseliai gauna. 
Aš kalbu ne apie emocijas ir gražų vaizdą akiai o apie augalų biologija ir jų fiziologinius poreikius, vystymosi specifiką ir maisto medžiagų poreikį laikotarpyje.

Na kiekvienas mes turime savo issivaizduojama ir nepamatuojama strategija. Kuri yra pati geriausia. Tu kalbi apie pliusus aš kalbu apie investicinė grąža iš panaudoto resurso ir maksimalaus efekto grąža. Gal tu ir teisus gal pas tave viskas kitaip ir biologinė įvairovė labiau klesti kuri konvertuoja azotą biomasė ir kritulių mažiau, saulė ilgiau šviečia ir energijos daugiau paseliai gauna. 
Aš kalbu ne apie emocijas ir gražų vaizdą akiai o apie augalų biologija ir jų fiziologinius poreikius, vystymosi specifiką ir maisto medžiagų poreikį laikotarpyje.

Na kiekvienas mes turime savo issivaizduojama ir nepamatuojama strategija. Kuri yra pati geriausia. Tu kalbi apie pliusus aš kalbu apie investicinė grąža iš panaudoto resurso ir maksimalaus efekto grąža. Gal tu ir teisus gal pas tave viskas kitaip ir biologinė įvairovė labiau klesti kuri konvertuoja azotą biomasė ir kritulių mažiau, saulė ilgiau šviečia ir energijos daugiau paseliai gauna. 
Aš kalbu ne apie emocijas ir gražų vaizdą akiai o apie augalų biologija ir jų fiziologinius poreikius, vystymosi specifiką ir maisto medžiagų poreikį laikotarpyje.

11k euru bendroj sumos psd vsd gpm.

Sveiki, forumiečiai su šv. Velykomis ! 
Kol pilvai pilni, papasakosiu istorija iš savo asmenines patirties....
Rapsai viena iš pelningiausius ir dažniausiai auginamu kultūrų Lietuvos ūkiuose. Dažnas ūkininkas sutinka kad jie yra puikus priešselis žieminiams kviečiams, ir sunku būtu turėti tvarią ekonomiškai pelningą sėjomaina be jų. Tačiau ši istorija yra ne apie tai kokie yra šaunus ir pelningi rapsai o kaip apsisaugoti nuo pačios pavojingiausios rapsu ligos šaknies gumbo ir jo sukelėjo (Plasmodiophora brassicae). 
Mano istorija prasidejo tada kai pradejau atlikti žemės ūkio darbu, ir sėjos paslaugas. Technika važiavo, per ūkininku laukus vieniem atlikdama sėjos paslaugą, kitiems derliaus nuėmimo. Kartu su paslaugomis prasidejo ir visokios nesąmones mano pačio laukuose. Laukams nebūdingos piktžoles kurių iki tol niekada nebudavo, ligos kurios vėl plito kažkur kitur bet ne pas mane. 
Štai šiemet esu nemaloniai nustebintas kad iki 50 proc visu mano turimų rapsų pasėlio skirtinguose laukuose yra užsikrėtęs šaknies gumbu. Pradėjau aiškintis kaip ši liga pas mane galėjo atsirasti kokiu keliu ir kokiais būdais, pasikalbėjau su ūkininkais kuriems atlikau paslaugas ir radau problemą viename ūkyje. Prieš 5 metus turėjo šaknies gumbą, tame lauke jau rapso neaugina kituose laukuose pasireiškė pernai pavieniai simptomai. O man teko garbė prieś du metus jam padeti apdirbti tuos laukus su skutiku. 
Taigi išvada tokia ūkininkai, būkite protingi ir išmintingi stebėkite kas vyksta jūsų laukuose ir paslaugų tiekejams kelkite aukščiausius reikalavimus kad nebutu pernešamos ligos ir piktžoliu sėklos iš vieno lauko i kitą. Ir jei turite problema jos neslėpkite o akcentuokite. Tas pats galioja ir vadybininkams konsultantams kurie per laukus su tais pačiais batais vaikšto, jei laukas turi užkratą reikia keisti batus, o ne eiti per visus laukus.
 
 

Dėmesio akėtojams ! Akėjimas yra sveikintinas procesas jei turite tam skirtas priemones ir yra tinkamos sąlygos. Čia visi profesoriai dalinasi patirtimi tik niekas nekalba apie tai kaip reikia tinkamai tai daryti. 
Akėti reikia tada kai dirvožemis jau būna sausas ir mažiausiai susimina, augalų vegetacija turi būti prasidėjusi ir naujos šaknys turi augti intensyviai, paros vidutinė temperatūra turėtų būti aukščiau 5 laipsnių. Augalų antžeminė dalis turi būti pradėjusi augti. 
Kitu atveju, jei bus per šlapia augalai susimaišys su žemėmis, stiebai ir lapai bus padengti purvu, kuris neleis augalui gauti saulės šviesos, jei bus temperatūra per žema ir vegetacija nevyks šaltis,saulė,vėjas išgarins dirvožemio paviršių ir atidentos augalų šaknys džius ir nyks.
Jei augalai po žiemos yra pažeisti šalčios ir grybinių lygų, o žemė puri ir dar veikiama pavasarinių šalnų netinkamas akėjimo momento pasirinkimas gali drastiškai paveikti išlikusius dar gyvus augalus. 

Dėmesio akėtojams ! Akėjimas yra sveikintinas procesas jei turite tam skirtas priemones ir yra tinkamos sąlygos. Čia visi profesoriai dalinasi patirtimi tik niekas nekalba apie tai kaip reikia tinkamai tai daryti. 
Akėti reikia tada kai dirvožemis jau būna sausas ir mažiausiai susimina, augalų vegetacija turi būti prasidėjusi ir naujos šaknys turi augti intensyviai, paros vidutinė temperatūra turėtų būti aukščiau 5 laipsnių. Augalų antžeminė dalis turi būti pradėjusi augti. 
Kitu atveju, jei bus per šlapia augalai susimaišys su žemėmis, stiebai ir lapai bus padengti purvu, kuris neleis augalui gauti saulės šviesos, jei bus temperatūra per žema ir vegetacija nevyks šaltis,saulė,vėjas išgarins dirvožemio paviršių ir atidentos augalų šaknys džius ir nyks.
Jei augalai po žiemos yra pažeisti šalčios ir grybinių lygų, o žemė puri ir dar veikiama pavasarinių šalnų netinkamas akėjimo momento pasirinkimas gali drastiškai paveikti išlikusius dar gyvus augalus. 

Dėmesio akėtojams ! Akėjimas yra sveikintinas procesas jei turite tam skirtas priemones ir yra tinkamos sąlygos. Čia visi profesoriai dalinasi patirtimi tik niekas nekalba apie tai kaip reikia tinkamai tai daryti. 
Akėti reikia tada kai dirvožemis jau būna sausas ir mažiausiai susimina, augalų vegetacija turi būti prasidėjusi ir naujos šaknys turi augti intensyviai, paros vidutinė temperatūra turėtų būti aukščiau 5 laipsnių. Augalų antžeminė dalis turi būti pradėjusi augti. 
Kitu atveju, jei bus per šlapia augalai susimaišys su žemėmis, stiebai ir lapai bus padengti purvu, kuris neleis augalui gauti saulės šviesos, jei bus temperatūra per žema ir vegetacija nevyks šaltis,saulė,vėjas išgarins dirvožemio paviršių ir atidentos augalų šaknys džius ir nyks.
Jei augalai po žiemos yra pažeisti šalčios ir grybinių lygų, o žemė puri ir dar veikiama pavasarinių šalnų netinkamas akėjimo momento pasirinkimas gali drastiškai paveikti išlikusius dar gyvus augalus. 

Dėmesio akėtojams ! Akėjimas yra sveikintinas procesas jei turite tam skirtas priemones ir yra tinkamos sąlygos. Čia visi profesoriai dalinasi patirtimi tik niekas nekalba apie tai kaip reikia tinkamai tai daryti. 
Akėti reikia tada kai dirvožemis jau būna sausas ir mažiausiai susimina, augalų vegetacija turi būti prasidėjusi ir naujos šaknys turi augti intensyviai, paros vidutinė temperatūra turėtų būti aukščiau 5 laipsnių. Augalų antžeminė dalis turi būti pradėjusi augti. 
Kitu atveju, jei bus per šlapia augalai susimaišys su žemėmis, stiebai ir lapai bus padengti purvu, kuris neleis augalui gauti saulės šviesos, jei bus temperatūra per žema ir vegetacija nevyks šaltis,saulė,vėjas išgarins dirvožemio paviršių ir atidentos augalų šaknys džius ir nyks.
Jei augalai po žiemos yra pažeisti šalčios ir grybinių lygų, o žemė puri ir dar veikiama pavasarinių šalnų netinkamas akėjimo momento pasirinkimas gali drastiškai paveikti išlikusius dar gyvus augalus. 

Dėmesio akėtojams ! Akėjimas yra sveikintinas procesas jei turite tam skirtas priemones ir yra tinkamos sąlygos. Čia visi profesoriai dalinasi patirtimi tik niekas nekalba apie tai kaip reikia tinkamai tai daryti. 
Akėti reikia tada kai dirvožemis jau būna sausas ir mažiausiai susimina, augalų vegetacija turi būti prasidėjusi ir naujos šaknys turi augti intensyviai, paros vidutinė temperatūra turėtų būti aukščiau 5 laipsnių. Augalų antžeminė dalis turi būti pradėjusi augti. 
Kitu atveju, jei bus per šlapia augalai susimaišys su žemėmis, stiebai ir lapai bus padengti purvu, kuris neleis augalui gauti saulės šviesos, jei bus temperatūra per žema ir vegetacija nevyks šaltis,saulė,vėjas išgarins dirvožemio paviršių ir atidentos augalų šaknys džius ir nyks.
Jei augalai po žiemos yra pažeisti šalčios ir grybinių lygų, o žemė puri ir dar veikiama pavasarinių šalnų netinkamas akėjimo momento pasirinkimas gali drastiškai paveikti išlikusius dar gyvus augalus.