drapox

Kiek paims, kiek nepaims, bet PK kaupiasi. Jei neduosi, tai ir kita kultūra po to vėl liks be PK.

Australai derliumi nesiskundžia: http://econews.com.au/news-to-sustain-o ... ne-record/ http://www.weeklytimesnow.com.au/articl ... ticle.html Gal kas gali apšviesti smulkiau, kokia situacija su derliais pietų pusrutulyje. Galvoju ar nesuskubti šiek tiek sukontraktuoti. Kaži ar tik nebus šių metų kainų viršūnė.

Pirmiausia, kodėl į tokią žemę sėji kvietrugius? Kviečiai pelningesni už kvietrugius ir realizacija lengvesnė. O tavo žemė pats tas kviečiams. Kvietrugius sėjam tik ten kur neauga kviečiai: smėlynai, durpynai, žvyras, rūgšti dirva, žemas BB. Iš rudens labiau tinka paduoti PK arba NPK su mažu N kiekiu. Patarčiau pavasarį paduoti bent po 150-200 Azofoskės, ar kitos trąšos su PK, gal dar kiek PK augalai paims. Su N nepersistenk, nes mažai gavę PK gali sugulti, nebent naudotum augimo reguliatorių.

Bandau vertinti situaciją laukuose. Tame pat lauke su vienodu įdirbimu, tręšimu ir kt., sėta Ada ir Kovas. Iš rudens situacija buvo daug maž vienoda. Sniego danga, kaip jau minėjau kažkur, buvo nuo 4 iki 12 cm, šalčio iki 31. Prieš 10 dienų išsikaliau vienos ir kitos veislės. Pasodinau į vazonėlius. Padžiuvus palaistau. Situacija dabar tokia. Tiek Ada tiek Kovas varijante kur šalčio pažeidimų beveik nebuvo, parudavus viena kita lapų viršūnė, dabar atsigavę ir išleidę po 1 naują lapą. Kitam varijantui imti augalai iš ten kur sniego danga buvo plona. Lapeliai buvo rudi pilnai arba per pusę. Pradžioj lyg bandė leisti lapelį, bet šiuo metu iš panašiai 10 augalų atsigavę tik po 1 tiek Ada tiek ir Kovas. Matyt buvo per silpni, neužteko energijos. Gaila, kad nebandžiau varijanto su patręšimu. Gal tręšimas kiek būtų padėjęs. O situacija lauke dabar irgi keista. Ada situacija per tas 10 dienų ne ką pablogėjo. Silpnai parudavę lapelių viršūnės. Jei per šias dienas labai nepablogės, manau prognozė daugiau optimistinė. Turėtų išgyventi. O va Kovas stipriai nurudavo. Prognozė labiau pesimistinė, galimas atsėjimas. Ilgalaikė meteo prognozė nuo kovo 10d. rodo nuo +2 iki +10 dienomis ir apie 0 naktimis. Palaistys ir lietaus. Didelė tikimybė, kad prasidės vegetacija. Dabar didelis galvos skausmas tręšiam N, ar laukiam. Gali būti, kad penktadienį paskutinė galimybė patręšti ant sušalusios žemės. Patręšus kviečiai lengviau atsigautų. Bet jei kovo pabaigoj spustels bent 10 šalčio, kaput. Nepatręšus vėl gi sunkiai atsigaus. Šiaip lyg šiol anksčiausiai esu tręšęs kovo 25d.

Keistai tręši. 92 N be jokio PK, tai čia ir negali nesugulti.

Nu nu, tik neprisikarksėk su pagyrom pirma laiko. Kviečiai ganėtinai nekaip atrodo. Plėmais rudi. Vazonėlyje iškasti prieš savaitę kur žali atrodo gerai, o kur parudavę buvo, tai nenori atsigauti. Prie viso to dar šalčio iki 13 prognozuoja, o sniego tai nebėra. Tikėkimės, kad meteorologai apsiriks. Artimiausios dvi savaitės viską apspręs. P.S. Nu va, žvilgterėjau į orus. 13 šalčio jau neberodo, tik 8. Tai jau į gerąją pusę.

Kronšteinų naujų nereikia. Reikia sutvarkyti ten esančias visas įvores ir guolius, kad laisvumų nebūtų. Nes kai yra laisvumų gaunasi judesiai į šonus ir vibracijos. Bet šiaip ten šio modelio silpniausia vieta.

Nu va ir vėl grįžtam prie to, kad perkant traktorių reikia negailėti komplektacijai ir imti bent jau kad būtų 4 hidro poros, laisvai grįžtamas ir aišku hidro siurblys ne mažiausio debito kad būtų, nes komplektacijoj dažniausiai siūloma 2-3 skirtingo našumo hidro siurbliai. Aišku jei traktorius pirktas dėvėtas, tai čia jau nieko nepakeisi. Atsiūsk Email, nusiųsiu nuotraukų kaip viskas atrodo nuo darbinio varijante.

Visiškai teisinga paskutinė pastraipa. Iš tikro traktoriai vienodi, o jau savininkas kaip koks kuriam pakliūna.

Nesuprantu. Laisvai grįžtamą į traktorių isidėti kainuos kelis šimtus, o tu vistiek nori investuoti kažkodėl 7 gabalus. Tepalo kaitimo priežastis aiški ir lengvai išsprendžiama. Be to jei vistiek kaistų, galima prie ventiliatoriaus prikonstruoti tepalo radijatorių. Orą traukia, gerai aušintų.

Nu tai va. Kaip paaiškėjo, rapsas (tai tikriausiai ir kviečiai) pokolkas tikrai gyvas. Svarbu būtų padorus pavasaris. šiaip gražiai atsigavo, išleido naujus lapus, dabar žaliuoja pas mane kambary ;D Nu va sutaupysi. Kovo 8-ai bus gėlių.

Būtent. Įsidedi laisvai grįžtamą ir dirbi vargo nematydamas. Pas mane purkštuve tas pats, tai prapurškiu du mėnesius skaityk po nemažai valandų ir jokių problemų.

Jos ir nereikia, jei normalią galulaukę palikus. Galulaukė turi būti bent 2/3 purkštuvo pločio, o dar geriau per visą plotį, kad purškiant, tręšiant ar kuliant nereiktų skersai arimo važiuoti, nes tas atsiliepia tų darbų kokybei. Kitas dalykas tai ta įranga kainuoja. Dar tai įtraukti į galulaukės sistemą nelabai pavyks, todėl bus žaidimo ir bereikalingos darbo įtampos. Jei pakliūtų kokia kliūtis galulaukėj ar kelio pylimas aukštesnis, galima ir aplaužyti techniką. Pliusas tik dėl žemės sumynimo.

Tai jau aptarinėjom kažkada. O šiaip, ką tai išsprendžia? Kokius matai pliusus? Traktorius turi vairą. Dėl sumynimo, kažkiek pliusas.

Bet pirmais metais sumos didžiausios, vadinasi galimybė prarast daugiau didesnė, jei pataikysi ant modelio nelaikančio vertės. Jul-2011 Case Puma 210 Tractor 400val £ 71,000 Nov-2008 Case Puma 210 Tractor 3150val £ 45,000 gaunasi 2750val už 26000 arba £9,5 val Mar-2011 Fendt 718 Vario TMS Tractor 1226val £ 76,000 May-2009 Fendt 718 Vario TMS Tractor 2800 £ 64,000 1574val už 12000 arba £7,6 val Litais gaunasi beveik 8 lt/val skirtumas. Va apie ką aš. Nors čia pavyzdys gal ne visai tikslus, bet kainos dilerio, kuris parduoda daug traktorių. Sąlyginai naujo kainos skirtumas nėra didelis, bet po kelių metų atsiranda tarpas ženklus. Sunku manau labai pasakyti apie tų traktorių stovį, reiktų kad būtų bent po kelis traktorius vienodos panašiai eksplotacijos ir tada lyginti. Nes naudotojai nevienodai tausoja. Kažkoks skirtumas aišku yra. Brendai išlaiko ne vienodą išliekamąją vertę. Bet kuo toliau tuo tas skirtumas manau mažėja, nes traktoriai vis daugiau panašėja vieni į kitus. Jungiasi į korporacijas, naudoja vis daugiau tokių pat variklių, greičių dėžių, tiltų ir kt. O šiaip iš kito taško pažvelgus, tai kuo naujesnis traktorius, tuo didesnė prarandama vertė. Kalbi apie buhalterinį teorinį savikainos skaičiavimą, kas nuo praktikos gerokai skiriasi. Gali būti, kad užsidėjai traktoriaus eksplotacijos laikotarpį 10 metų, o tikrasis bus 20 metų. Tai tas kaip tu sakai "sliekų ieškojimas" yra teisingiausias būdas pasiskaičiuoti savikainą artimiausią tikrajai. Visko tiksliai niekad nežinosi į ateitį, bet tikrai geriau numatysi traktoriaus naudojimą, nei kad primestą ministerijų buhalterijos žiurkių, nieko neišmanančių traktoriaus eksplotacijos praktinių išlaidų. Šiaip tai jau užvesdamas temą atsakei ko norėjai, tik įsistatyk skaičius į X ir Y, ir viskas atsakyta. Tik tas kaip minėjau nieko nesako. Net nežinosi kiek paimti iš kaimyno už sniego valymą ar malkų vežimą, nes visi darbai išskyrus važiavimą į bažnyčią ar pas mergas, dirbami su kokiu nors padargu. Reikia skaičiuoti viską jei nori kažką turėti apčiuopiamo, ką gali kažkur panaudoti praktiškai. Tame tarpe ir dyzelio ir darbo kainą. Kad nebūtų vien beliatristika, galiu pasakyti, kad su Fendt 714 net be jokio padargo, sakykim ištraukti kokį istrigusį pusnynuos, važiuočiau tik už 70 Lt/MV. o ka bendro turi eksplotavimo laikas (10- 20metu) su prasuktom motovalandom? Šiuo atveju nežinau prie ko čia tas valandas išpaišei? Kalba eina apie buhalterinį nusidėvėjimo skaičiavimą. Dažnai ant popieriaus traktoriai ir padargai seniai sudėvėti skaitosi, bet vis dar dirba. Taip atsiranda skirtumai tarp realios ir buhalterinės amortizacijos.

Taip ir neatsakei, ar pas tave tepalas grįžta į laisvai grįžtamą, ar į kitą poros išėjimą? Ar laisvai grįžtamas, ar į baką žarną ikiši, vienas ir tas pats. Dėl to kad gražini tepalą ne į laisvai grįžtamą jis ir kaista.

Kalbi apie buhalterinį teorinį savikainos skaičiavimą, kas nuo praktikos gerokai skiriasi. Gali būti, kad užsidėjai traktoriaus eksplotacijos laikotarpį 10 metų, o tikrasis bus 20 metų. Tai tas kaip tu sakai "sliekų ieškojimas" yra teisingiausias būdas pasiskaičiuoti savikainą artimiausią tikrajai. Visko tiksliai niekad nežinosi į ateitį, bet tikrai geriau numatysi traktoriaus naudojimą, nei kad primestą ministerijų buhalterijos žiurkių, nieko neišmanančių traktoriaus eksplotacijos praktinių išlaidų. Šiaip tai jau užvesdamas temą atsakei ko norėjai, tik įsistatyk skaičius į X ir Y, ir viskas atsakyta. Tik tas kaip minėjau nieko nesako. Net nežinosi kiek paimti iš kaimyno už sniego valymą ar malkų vežimą, nes visi darbai išskyrus važiavimą į bažnyčią ar pas mergas, dirbami su kokiu nors padargu. Reikia skaičiuoti viską jei nori kažką turėti apčiuopiamo, ką gali kažkur panaudoti praktiškai. Tame tarpe ir dyzelio ir darbo kainą. Kad nebūtų vien beliatristika, galiu pasakyti, kad su Fendt 714 net be jokio padargo, sakykim ištraukti kokį istrigusį pusnynuos, važiuočiau tik už 70 Lt/MV.

Tokius ir panašius dalykus skaičiuoju jau 16 metų. Tik vien traktoriaus pirkimo savikainą skaičiuoti yra beprasmiška, nieko tas nesako. Reikia dadėti banko palūkanas, draudimus, atimti ES paramą jei tokia buvo, dadėti akumuliatorius, padangas, detales, tepalus , filtrus, remontą, aptarnavimą ir kt. Ir dar ne viskas. traktorius gali būti 60 AG, o gali būti ir 400 AG ir daugiau. Todėl ir tokie skaičiavimai dar mažai sako. Elektros tinklams gi ne vienodai mokam ar 60 kWh sunaudojam ar 400 kWh. Skaičiuotis patariu 1kWh savikainą. Jinai jau informatyvi. PVZ žinant kiek kWh reikia apdirbti 1ha ir kiek kainuoja kiekvieno traktoriaus 1kWh jau galima pasiskaičiuoti kiek kainuos traktoriai. Tas pats ir su padargais, tereikia paskaičiuoti kiek su kuriuo padargu pradirbsit. Beje, jei paskaičiuosit tokių padargų kaip universalios sėjamosios, purkštuvai, naujos priekabos savikainą, būsit nemaloniai nustebinti. Tos savikainos gali būti didesnės už traktorių. gana tos beletristikos, dek ta skaiciavima, cia ir dabar, kad ir kaip tu ten ji skaiciuoji Skaičiuoti tai gi moko nuo pirmos klasės. Kokios problemos? Sėdi ir skaičiuoji.

Tokius ir panašius dalykus skaičiuoju jau 16 metų. Tik vien traktoriaus pirkimo savikainą skaičiuoti yra beprasmiška, nieko tas nesako. Reikia dadėti banko palūkanas, draudimus, atimti ES paramą jei tokia buvo, dadėti akumuliatorius, padangas, detales, tepalus , filtrus, remontą, aptarnavimą ir kt. Ir dar ne viskas. traktorius gali būti 60 AG, o gali būti ir 400 AG ir daugiau. Todėl ir tokie skaičiavimai dar mažai sako. Elektros tinklams gi ne vienodai mokam ar 60 kWh sunaudojam ar 400 kWh. Skaičiuotis patariu 1kWh savikainą. Jinai jau informatyvi. PVZ žinant kiek kWh reikia apdirbti 1ha ir kiek kainuoja kiekvieno traktoriaus 1kWh jau galima pasiskaičiuoti kiek kainuos traktoriai. Tas pats ir su padargais, tereikia paskaičiuoti kiek su kuriuo padargu pradirbsit. Beje, jei paskaičiuosit tokių padargų kaip universalios sėjamosios, purkštuvai, naujos priekabos savikainą, būsit nemaloniai nustebinti. Tos savikainos gali būti didesnės už traktorių.

Kreipkis į tuos, kas prekiauja Horsch technika: Ivabaltė, Audrokesta, Lytagra. Eina siurblys, žarnos, srauto reguliatorius, bakelis, aušinimo radijatorius. Pas mane ant Pronto tokia sistema, be problemų. Dar klausimas: ar pas tave tepalas grąžinamas į laisvai grįžtamą įėjimą?

Tą patį ir aš dažnai kartoju. Tik šiuo atveju kai liečia patį tai bandai spėliot žmogus, nes skirtumas bus darbuose, kuriuos jau dabar norisi susiplanuoti. Jei reiks viską atsėti, o po to sėklų nebus, tai staiga nepagriebsi.

BUS pasėta, BUS prikulta, BUS... Kaip sovietų penkmečio planas. O iš tikro BUS taip kaip Dievas duos, o dažniausiai būna kai daug nori, tai mažai gauni. Jei ponas žinotumėt, kaip tie skaičiai atsiranda, tai nelygintumėt su penkmečio planais. Ir jie niekada nesako kad bus būtent tiek. Jie sako 'estimated'. Ar rytoj numatomas lietus, ar rytoj palis, tai skirtumo didelio nėra, tik žodžių žaismas. Norėjau tik pasakyti, kad kai žmonės pasidaro gudresni už Dievulį, tai jis dažniausiai iš jų pasišaipo. Ar pasišaipys, ar ne pamatysim rudenį. Reiks įsidėmėti šias prognozes.

O tai ar del kokybes kas negerai,gal gali placiau papasakot.Cia apie birias ar apie skystas Apie birias tokia info, kad tai tik graži reklama ir tiek.

BUS pasėta, BUS prikulta, BUS... Kaip sovietų penkmečio planas. O iš tikro BUS taip kaip Dievas duos, o dažniausiai būna kai daug nori, tai mažai gauni.

VBS agentūra pranešė, kad su Timac nėra viskas taip gražu, kaip kad nupaišo bukletuose. Pačiu laiku, gerai kad nenusipirkau.