drapox

Ar pabludai, 5 kratikliu kombaina ant 300ha, taigi ten 98 dominatorius su naujesnėm skardom, 430 taip pat 5 kratikliu. 350 bus našesnis už 430, reiktu žiurėt i 6 kratikliu bent 350, bet ant tiek ploto tai per daug nebus450 (buvusi 218 mega) Pilnai pritariu šiai nuomonei ir visiškai nepritariu tokio kombaino pirkimui turint 300 ha. Vadybininkai aišku kalbės ką kita, bet jų tikslai vieni, o mūsų jau visai kiti. Aišku Tucano ne Dominatorius pagal AG ir kulimo aparatą, bet sietai ir kratukai viens prie vieno kaip Dominator 98 ar 96, jei kalbam apie 5 kratukų. O ir 6 kratiklių nebus didelio pliuso nes siauresni kratikliai bus. Jei kalba eitų apie dėvėto pirkimą tam kartui keliems metams, tai gal ir galima būtų pavargti. O dabar pirkti naują kombainą kelių dešimčių metų vargui tikrai neprotinga būtų. Tokiam ūkiui pats tas būtų apie 300 AG, kitaip sakant apie 1 AG/ 1 ha. P.S. Kalbu iš savo patirties, nes su Dominator 96 nemažai metų teko kulti po 250-270 ha.

Drėgmės pertekliaus nelabai būna tik jos trūkumas aktualu, bent jau žemdirbiams LT sąlygomis. Iš 24 metų ūkininkavimo patirties galiu pasakyti, kuo drėgnesni metai, tuo didesnis derlius. Nekulta yra buvę vos po kelis arus. Visos problemos su derliumi pagrinde dėl sausros ir dar kažkiek dėl peržiemojimo. Per tuos metus dėl sausros stipriai esu nukentėjęs mažiausiai 4 metus, neskaitant nežymių derliaus sumažėjimų.

Prūde vanduo pagaliau sugrįžo prie daugiamečio vidurkio lygio, tad ir dirvos ko gero jau bus atsigavusios po sausros. Atrodo kad pamažu ir šalčiai atkeliauja. Tai matyt viskas greitai atsistos į savo vietą, arba bent jau arti to, o ne taip kad žiemą grybai dygtų.

Senųjų 600 ir 300 Fendt serijų traktoriai tikrai geri, tik klausimas šiuo atveju iškyla pagrindinis, kaip nupirkti katę maiše. Sunku pasakyti kas tam senukui gali būti ir kas gali būti daryta, bet nekokybiškai ir kiek paskui gali kaštuoti remontas. Tai čia liečia visus be išimties dėvėtus traktorius visų brendų. Labiausiai reiktų saugotis jau važinėtų LT. Klausimas man iskilo, kodel reikia saugotis vazinetu LT? Cia tas nepasitikejimo sindromas? Na nepriziuretas, nudroztas ir t.t? Vienas dalykas tai ne vieną kolegą paklausus kodėl taip netausoja traktoriaus, atsakymas buvo maždaug toks: ai padrošiu kokius 5 metus ir parduosiu. Faktas kad toks traktorius ne tik nebus tausojamas dirbant, bet ir priežiūra jo greičiausiai bus chaltūrinama ieškant pigesnių varijantų arba retinami intervalai tarp tepalų ir filtrų keitimų ir tt. Kitas dalykas, tai mūsų įpročiai dažnai dar kol kas tebėra kolchozni, kur traktoriai buvo ne pačių nuosavybė. Trečia, tai detalės vakaruose panašiai kainuoja, bet remonto paslaugos greičiausiai bus brangesnės kelis kartus. Todėl iš ten ateis arba sugedę arba suremontuoti žmoniškai. LT gi labai didelė tikimybė, kad suremontuota bus tik pardavimui. Na ir pats ko gero pagrindinis dalykas kalbant apie dėvėtus traktorius: niekas nepardavinėja gero traktoriaus. Jei traktorius geras nors ir senas, tikrai naudingiau kažkur įdarbinti ūkyje nei parduoti.

Namioką supratau. Bet tikrai nenoriu kad būtų pagal mane ar pagal tave. Noriu kad būtų konkretu ir aišku kaip pas vokiečius, o dabar pas mus viskas dar tebesitesia kaip pas rusus ir taip jau trečias dešimtmetis.

Pilnai sutinku , as turejau minti krastutini atveji kai neber is ko rinktis , kitavertus gali nuomotis be kombainioro ir sodinti savo. Na tik pirmi metai kai turiu kombaino rezervą, o kalbu tikrai ne apie vienų metų patirtį, tad tuo klausimu priekaištai netinka. Kai kombaino AG buvo mažokai, geriau jau rinkdavausi samdymą nei sportinį ar naktinį kulimą. Samdytą irgi galima prižiūrėti ir priekaištus pareikšti jei ką, be to pasitaiko dar ir LT žmonių su moralės kartele normaliam lygy. Vienaip ar kitaip reziumuoju savo nuomonę, nes jau gaunu priekaištų kad per daug rašinėju. Išbarstyti tai ką išauginam, jei ir užsimerkus į finansinio nuostolio aspektą, bent jau reiktų pagalvoti, kad barstom duoną - griekas. Ne kartą iš senų žmonių apie kai kuriuos ūkininkus girdėjau sakant: nu šitas tai ūkininkauti visai nemoka, šitiek grūdų pribarstyta, žaliuoja kaip pieva.

Įdomu kaip skaičiuoji, nes pvz. šiemet vienam lauke specialiai užsmaugiau kombainą vienam krašte lauko, ten derlius buvo 8-9 t (ž.kviečiai), užmyniau kiek variklis veža, nuostoliai jau per sietus buvo pilni, per rotorius gal pusę rodė ir ką padygo tose vietose daugiau, bet ne tiek, kiek sėji pvz. tai vizualiai lyginant išbarstai 50-70 kg į ha (na vienetais neskaičiauvau, nes tokiem dalykam gaila laiko, o ir mokslinio darbo nerašau), tai turi sakykim ~50 lt/ha (jei tona grūdų kainuoja 650 lt) nuostolio, bet tu patiri grūdų nuostolius, kita vertus sutaupai kuro, nes geriau apkrauni kombainą, sutaupai laiko, nes darbą greičiau padarai, galų gale pats kombainas švariau kulia (bent jau mano), tai to nuostolio kažkaip nematau tokio didelio... aišku kaip po kai kurių kombainų sudygsta stora paklodė kviečių, netgi keliais aukštais, nors jis ir nelekia tada jau kita kalba apie nuostolius ir jų dydį čia mano tokie pastebėjimai Kažkaip čia įdomiai pas tave gaunas, kad užmynus na vsiu katušku kuro sąnaudos neišauga. Šiaip nelabai taip gali būti, o praktiškai irgi tikrai taip nėra, tą tau gali pasakyti kiekvienas turintis kombaine kuro sąnaudų matuoklį. Jau per 70% apkraunant variklį kuro sąnaudos pradeda didėti ir kuo toliau tuo stipriau. O kai kalbėjau apie padidėsiančias išlaidas turėjau minty visumą: išbarstymas, švarumas, drėgnumas (jei dėl rekordų kuliama ir naktį), kuras ir kt.

Būtent ir aš taip suprantu tą minimalų įdirbimą. Bet gal galimas ir kitoks įdirbimas, kas žino, kai tas labai abstrakčiai apibrėžta. as su waderstad diskiniu idirbau 5-6cm gyliu, atvaziavo patikrino, viskas gerai, juk aiskiai yra parasyta turi matytis razienos tik mes tas razienas skirtingai suprantam. cia ir beda visa, ir aisku nuo tikrintojo priklauso. Tai vat kad nėra konkretumo. Šiaip tai bet kuriuo skutiku, bet kuriuo gyliu įdirbant, bus kažkiek šiaudų paviršiuj. Bet šiaudai jau ne be ražiena mano supratimu. Ražiena turi stovėti kaip stovėjus. Nu vienu žodžiu eilinė lietuviška nesąmonė, negirtas nesuprasi.

Yra toks pastebėjimas su kuo gal visi sutiksit, kad ryte beveik netenka pradėti kulti su rasa. Visi kombainai tik pradeda sukti į kelius kai galutinai nukrenta rasa. Kol nuvažiuojama ir pasiruošiama jau prarandama iki valandos gero kulimo. O po to vakare kuliam kol ryja chederis ir grūdų drėgmė padidėja 2 % ir daugiau. Čia ta problema liečia visus, mane taip pat. O aplamai kodėl rašau apie tokius dalykus, kad kartais įsijautę į sporinį interesą, kaip čia daugiau pakūlus, gal nelabai įvertinam kokius nuostolius gaunam pinigine išraiška. Mano paskaičiavimu viską įvertinus tie nuostoliai gali būti 100-150 Lt/ha ir daugiau. Tai tikrai nėra maži pinigai, ypač prie mažesnių kainų ir prastesnėse žemėse. O ir man pačiam teko nekartą susidurti su tuo kai tridnai kuli bijodamas kad liks nenukulta, o po to dar būna net kelios savaitės puikių orų, kai galėtum nusikulti gerokai sausesnius ir be skubos. Tad tas skubotas kulimas gal ir pateisinamas labiau link rudens, ypač rugsėjo mėnesį ir visai manau nepateisinamas liepos pabaigoj ir bent iki rugpiūčio vidurio.

Būtent ir aš taip suprantu tą minimalų įdirbimą. Bet gal galimas ir kitoks įdirbimas, kas žino, kai tas labai abstrakčiai apibrėžta.

Tie forumiečiai, kurie rašė apie tokias kuro sąnaudas kulia su naujais kombainais, tad purkštukai čia ne prie ko, tiesiog dirbama ant galimybių ribos. Tai čia jokie dyvai ir tokius dūmus kaip video pamatyti ir kuro sąnaudos 30 l/ha. Jei auto uždrožus ant kokių 240 km/h irgi nekoks turbūt vaizdelis būtų pro kaminą ir su kuru tikriausiai ne kažką. O dėl derlingumo ir kita sutinku kad kuliam ne ha bet tonas. Tad jei kas kulia kokias 8-10 t/ha tai gali kiek ir didesnės tos sąnaudos pasidaryti.

Na dėl ražienų naudos finansinės drįsčiau prieštarauti. Ką gaunam pinigais aišku. Bet man atrodo, kad prarandam daugiau nei gaunam. Piktžolių paplitimas, ligų paplitimas, kenkėjų mažiau išsinaikina. Pavasarį, kai ir taip darbas darbą veja padaugėja darbų, nusitempia sėja, pavasarinis arimas tikrai neatstoja rudeninio, nespėja susigulėti žemė ir tt. Dėl viso to mažėja derlius. Visa tai įvertinus pinigine išraiška, net neabejoju kad daugiau į minusą nei į pliusą. Dėl to šiemet ir baigiu su ražienom, nebent priverstinai priverstų, kaip rusai sako dobrovolno-prinuditelno. Drįsčiau paneigti, kad su ražienom per žiemą gaunasi daugiau minusas nei pliusas, Na bent jau mūsų ūkyje tai tikrai gaunasi daugiau pliusas nei minusas. Per šią programą pastebėjom, jog skustuose plotuose vasarojaus derlius mum gaunasi geresnis nei arime. Todėl pastaruosius metus ir ražienom paliktus plotus ir visus likusius vasarojui skirtus plotus tik skutam su Kockerlink quadro. Pavarį sekliai prakultivuoji ir sėji. Augalam tai labai patinka. Aišku, mes dar nupurškiam anksti pavasarį, kai tik eina įvažiuot į laukus taspabiras su glifosatais. Rezultate gaunasi švaresnis psėlis, sutaupytas didelis kiekis drėgmės, tolygus pasėlio dygimas, lygus žemės paviršius ir mano galva tikrai geras derlius tiek miežių, tiek vasarinių kviečių, tiek rapso (piu,piu,piu ) Ypač rapsui patinka tas skutimas ) Rapso skutime beveik visada ant 400 kg/ha gaunam daugiau nei arime Pilnai sutinku su tuo ką rašai, tik yra vienas bet. Bet su tavo minėtu padargu tikrai nepadarot minimalaus įdirbimo, kaip reikalauja minėta programa, o padarot normalų skutimą, po ko tikrai beveik nelieka ražienų. Aš net su diskiniu praktiškai pravažiuoju taip kad vos siektų diskai apie 1 cm ir kiek padaužo volai ir tai vaizdas toks, kad (ypač per kokius durpynus) beveik juoda žemė. Tai įdirbus su noraginiu... Ko gero tik neužsirovėt ant patikros ir tiek. Arba ne visi vienodai supratom tą leistiną įdirbimo lygį.

Kviečiu praeitais metais pasiekiau be keliu tonu trys šimtai buvo.Bet užpraeitais metais iš vieno nemažo lauko vas. rapso per prailginta darbo diena kuria buvo kulta beveik šešiolika val.244t.buvo prikulta bunkerinio rapso. Bent jau aš tai labai žvairai žiūriu į visokius rekordus, o kulimo ypatingai. Nu vieną gal priežastį galiu surasti tam pateisinti. Tai kai kulimo pagal kombaino AG labai daug, o prognozuojami kokie ilgalaikiai lietūs. Tokiu atveju iš tikro gal geriau varyti kaip aš vadinu - tridnai, susitaikant su didesniais kulimo nuostoliais ir ne tokiais švariais grūdais, kulti nakties metu, išleidinėti kulimo metu, neturėti kada pamy... ir kiaušus pasikasyti. Pavadinčiau tai extremaliu sportiniu kulimu. Bet tai gerokai skiriasi nuo normalaus kulimo kurį apibūdinčiau taip maždaug: masė eina ne kasniuodama, nuostoliai minimalūs, grūdų šiukšlės ne viršyja 2%, variklio apkrova ne viršyja 80%, grūdai išleidžiami sustojus, kas keletą bunkerių jei reikia apvalomi sietai, nuostolių davikliai, chederis, kulimas pradedamas ir baigiamas be rasos, kuliama iki 8 val. Tai tokiu normaliu kulimu, kai kulimas teikia malonumą o ne vargą jokių stebūklų nebūna. Su Dominator 96 kuldavau 7-9 t/h. Dabartinis du kart galingesnis, tad ir kuliu du kart tiek. Jokiomis stebuklingomis kuro sąnaudomis kombainas nenustebino. Tie patys 13 l/ha javams ir tie patys 15 l/ha rapsams, kaip ir kitiems mano turėtiems kombainams. Tad jei kažkam tos sąnaudos viršyja 20 l/ha, o kai kam iš forumiečių net 30 l/ha, tai manau reikia labai rimtai pergalvoti kulimo strategiją ir taktiką. Ūkis yra darbas ir verslas, bet ne sportas ir ne extrymas. Kad gauti dozę adrenalino yra kitų, žymiai įdomesnių būdų. Čia mano asmeninė nuomonė ir nieko daugiau.

Na dėl ražienų naudos finansinės drįsčiau prieštarauti. Ką gaunam pinigais aišku. Bet man atrodo, kad prarandam daugiau nei gaunam. Piktžolių paplitimas, ligų paplitimas, kenkėjų mažiau išsinaikina. Pavasarį, kai ir taip darbas darbą veja padaugėja darbų, nusitempia sėja, pavasarinis arimas tikrai neatstoja rudeninio, nespėja susigulėti žemė ir tt. Dėl viso to mažėja derlius. Visa tai įvertinus pinigine išraiška, net neabejoju kad daugiau į minusą nei į pliusą. Dėl to šiemet ir baigiu su ražienom, nebent priverstinai priverstų, kaip rusai sako dobrovolno-prinuditelno.

Tai vat, ką tik paminėjai pagrindinį CX trūkumą, na čia jis tik LT savaime aišku, tai nelabai galima kaltint kombaino. Jei dėl kombaino man gal tik perkulimas kelia abejonių, nes į trintuvę kažkokią labiau panašu nei į perkulimą. Kaži ar nepriskaldo ir neprimala? O šiaip tikriausiai turėtų būti liux kombainas, į Lexion tikrai nemainyčiau, bet Fendt tikrai nemainyčiau ir į CX.

Tikėkimės, kad nebūsim eilinį kartą atpirkimo ožiais, o turėsim nors kokios naudos. Kitaip sakant, būtų gerai, kad tai būtų mums ne vien iš kišenės ir vargas, o nors minimali nauda. Nuo to kad prisėsim kokių facelijų, vargu ar atsiras daugiau laikančių bites todėl vargu ar padaugės bičių. Na nebent kalbant apie laukines. Iš tikro, kiek pamenu iš tų laikų kai išmokau su dalgiu sukiotis, tai būdavo vien kol papiauni kiaulėms kokį kesalį žolės, jau užsirauni ant laukinių bičių lizdo ir tik spėk išnešt kudašių. Dabar gi net nepamenu kada pievoj būčiau matęs laukinių bičių lizdą. Pasikeitė stipriai tuo klausimu, bet ir metų prabėgo bent keturios dešimtys. Ir jei iš tikro tie dulkintojai apsprendžia iki 30% rapsų derliaus ir gal ne vien rapsų, tai aš sutikčiau paaukoti tuos 3% ploto tom bitėm. Tuo pačiu juk ir sėjomaina pagerėtų. Svarbu, kad tai nebūtų taip, kad kokia kontoros žiurkė susapnavo, o visa LT ar visa ES daro. Juk panašiai atsitiko su biodegalais, kurių nauda jau stipriai abejojama ir nebeketinama didint jų naudojimo, o gal ir teks mažint jei OPEK padidintų naftos gavybą. Labai abejotina nauda ir iš AdBlue naudojimo, nes manau ištirta tas dalykas tik vienpusiškai-kaip paveiks aplinką. O ar kas ištyrė kaip tai paveiks pačius vartotojus. Kas turi traktorius su AdBlue matyt ne kartą uostė amoniako kvapą, ypač užsikūrus variklį patalpoj. Kaip tai paveiks ūkininkų sveikatą ar manot kas tyrė? Pasvajokim tik. Kiek per apsirikimą bus sugadinta variklių supylus AdBlue į kuro baką? Kiek kainuos remontas ir kiek užteršim orą kol uždirbsim babkes ant to remonto, ar kas manot skaičiavo? Ar skaičiavo kas kiek vartotojų neteks regėjimo ar stipriai susižalos akis, veidą apsipylę tuo AdBlue? Net neabejoju, kad per milijonus vartotojų bus net ir išgėrusių šio skysčio ir kokios to pasekmės? Ką noriu pasakyt šita savo kvaila litanija. O noriu pasakyt tai, kad pasaulis kažkaip labai įtemptai pradėjo ieškoti kažkokių stebuklingų panacėjų, kažkokių išganymų nuo visokių problemų kurias patys sukūrėm. Koks moksliukas apsigynė disertaciją ir puolama ją taikyti vos ne visam pasauliui realiai įvertinus tik už, bet neįvertinus ir neištyrus visų PRIEŠ.

Aš maniau, kad šis reikalas dar tik svarstomas. Ar jau yra priimta kas ir kaip kad žinot kiek ko reiks sėti? Kiek suprantu tai svarstomas,bet gairės kaip ir aiškėja.Todėl ir norėčiau api tai ne vienas samprotaut...Ir jeigu sakot kad ten viskas OK,tai pasidalinkit informacija ir su kitais,reikalavimais tos programos ir pnš.,nes aš ten nelabai ką susigaudau Sakai gairės aiškėja, tai būtų gerai kad parašytum kokios tos gairės, nes daugumas manau tik girdėjom kad bus žalinimas, bet nieko nežinom konkretesnio kas po tuo slypi. Kiek suprantu senoji ES seniai tą daro su tarpinėm kultūrom, sėjomainoj daugiametės ir panašiai. Ar tai bus ir pas mus ir kaip kolkas ko gero neaišku. Prisibijau tik vieno dalyko, kad kaip visada ES rekomendacijas LT čynovnikai priims kaip reikalavimus ir bus dar vienas kvailas durnių išmyslas kaip kad sakykim su ražieniniais, nuo kurių turėjo padaugėti lyg ir pelių kuriomis minta sakalai ir kitokie panašūs paukščiai, bet ko tai nepastebiu tų paukščių pagausėjimo, bet piktžolių pagausėjimas laukuose tai jau tikrai pastebimas.

Aš maniau, kad šis reikalas dar tik svarstomas. Ar jau yra priimta kas ir kaip kad žinot kiek ko reiks sėti?

reiktų, bet kolkas yra kaip yra ) Dubliai aišku gerai, to nepaneigsim, bet šiuo atveju vien ant sėjančio traktoriaus nelabai ką išspręstų, reiktų dėti ir ant įdirbančių, o tai jau didžiulės investicijos ir daug papildomo darbo. Tad nauda liktų abejotina matyt. Man į tą pačią temą užkliuvo kitas dalykas. Kodėl toks didelis padangų slėgis? Nes vizualiai nesimato jokio padangų pasiplojimo pas visus traktorius, tai matyt slėgis kur tai 1,6 atm. ir daugiau. Skirtingai nei dubliai tai nieko nekainuoja, na tik šiek tiek laiko. O šiaip gražus filmukas.

Aš daugiau žinau apie naujesnius Fendt ir daugiau apie eksplotaciją, nei apie remontą. O apie remontą ir gedimus gali pasiteirauti pas kolegą Bulbinyką, kaip tik perskyręs 500 serijos Fendt.

Senųjų 600 ir 300 Fendt serijų traktoriai tikrai geri, tik klausimas šiuo atveju iškyla pagrindinis, kaip nupirkti katę maiše. Sunku pasakyti kas tam senukui gali būti ir kas gali būti daryta, bet nekokybiškai ir kiek paskui gali kaštuoti remontas. Tai čia liečia visus be išimties dėvėtus traktorius visų brendų. Labiausiai reiktų saugotis jau važinėtų LT.

Pagal tai kiek pažįstu Lexionas iš forumo, tai tikrai profesionalus, išmanantis ūkininkas, todėl nemanau kad labai klysta, lengviau tikėti kad BB sudaryti tiesiog iš lubų. Nes mano paties laukuose kažkaip iš žemių su mažesniu BB lengviau išspausti derlių nei iš tų kurių BB apie 45. Šiaip nelabai ir žinau kokia buvo tų BB nustatymo metodika. Kokio didumo plotams jie buvo nustatyti? Nes jei nustatinėta šimtų ha plotams įskaitant ir durpynus, tai durpynai su milžinišku humuso kiekiu galėjo sukelti BB, o normalioj dirbamoj žemėj gal tas BB nėra pas mus didelis.

Kažkas čia man nesusieina duomenyse. Gal kiek apsirikai tada su BB, gal ne 38 bet kokie 58 BB? Nes pas mane 40-45 BB, ir tai su 160 VM azoto ir gerokai didesne PK norma nei pats kad rašai tręši įmanoma gauti 5,5-6 t/ha kviečių, o 8 t/ha tai čia tik tokiais metais kaip pernai. Kaip gali būti labai didelis fosforingumas ir kalingumas, bet mažas BB? Aš manau, kad jie tiesiogiai susiję ir būtent nuo tų rodiklių ir priklauso BB, nu dar ko gero humusas įeina. Arba kažkas kažkada iš lubų paišė tuos BB žemėlapius, arba kažką kažkur apsirikai rašydamas. Pagal viską tai 200 kg NPK tai čia imant pagal vidutines trąšas būtų kokia 30 VM fosforo ir kokia 50 VM kalio. Tai čia tik 2,5-3 t/ha kviečių derliui. Kiek ten bebūtų dirvoj to PK jau po kokių 2 metų nebeliktų jei kultum po 8 t, nes 1t kviečių paima apie 10 VM fosforo ir apie 20 VM kalio. Sorry, bet mėgstu kabinėtis prie skaičių, kai jie nesusieina.

Turbūt niekas neneigs , kad augalui būtini: šviesa , šiluma ,vanduo , oras ir maisto medžiagos . Visi faktoriai išskyrus šviesą priklauso nuo humuso kiekio dirvoje .Todėl keista skaityti , kad jis nereikalingas . Laboratorijoje ar šiltnamyje galima maitinti tirpalais , bet laukuose to nepadarysi . Būtent. Laukai yra laukai, natūralus gyvavimas, o laboratorija, šiltnamis ar kokia lysvė su privesta šlangele visai kita, tai priverstinis augalo auginimas. Panašiai kaip žmogaus gyvybės palaikymas reanimacijoj pajungus dirbtinę širdį, priverstinę plaučių ventiliaciją, inkstų dealizę ir visa kita. Abiem atvejais lyg ir gyvas žmogus, bet kaži ar tuos gyvenimus galima sulyginti. Ir kita vertus augalai augantys naturaliai iš dirvoj esamų medžiagų ir tie kurie penimi dideliais trąšų kiekiais irgi turbūt nėra visai vienodi. Taip kaip nevisai turbūt tas pats ar žmogus gauna maisto medžiagas iš maisto, ar tą patį iš maisto papildų. Nu kaži kaip ten gautūsi išgyvent vien ant papildų? Net kosmonautai matyt gauna ir kažko žemiško, ne vien tabletes.

Mes savo ūkyje tikrai nesistengiam užauginti rekordinių derlių. Dirbam taip, kad apsimokėtų ... Azoto iš viso supilam kviečiam apie 160 kg/ha v.m. Jokių mikroelemnetų, jokių karbamidų. Nu aišku, minimaliai apie 200 kg/ha iš rudens kokių nors kompleksinių. Vienas purškimas nuo žolių, 2 purškimai nuo ligų ir vienas žeminimas. Priklausomai nuo situacijos prie purškimų pridedamas insekticidas. Ir VISKAS Tiesiog stengiamės atlikti viską savo laiku, tada, kada tai yra efektyviausia. Neaišku apie kokias čia žemes kalbama nes tikrai negalima lygint 30 BB ir 45 BB žemių, tai jau skirtumas kaip diena ir naktis. Žemiau kokių 38 BB manau jau kviečiams vargu ar tinkama žemė, geriau jau geresnį derlių gauti tada kvietrugių, rugių, miežių, avižų ar dar ko. Kvietys mėgsta geresnes žemes ir kažką spausti iš prastų žemių su kviečiais matyt ekonomiškai neturėtų apsimokėti. Pagal tavo pateiktą tręšimą kažkaip neproporcingai mažai PK lyginant su N tręšimu. Varot žemę į alinimą. Derlius ko gero bus apie 5 t/ha, tai vargu ar reikalingas rimtas žeminimas, nebent kokia puse normos. Dėl 2 fungicidų irgi abejočiau ar tokiam pasėliui reiktų, nu gal nuo metų, kartais. Aišku čia tik mano asmeninė nuomonė.