drapox

Ko gero 3 kartus esu įsodinęs. Bet tam reikia šlapio užmirkusio durpyno, čia kas su bebrais turi reikalų. O jei normalioj žemėj įsodinti, tai jau turi būti visiška bala tikrai nebetinkama sėjimui. Tiesiog dėl žemės lipnumo visa ratų eilė pasidaro kaip vientisas volas ir prasideda vilkimas. Žodžiu pasitaiko, bet normaliom sėjimo sąlygom taip neturi būti. Tarp ratų akmenys neturi strigti, nes yra tam skirti atmušėjai. Tik vidurinėj daly nėra, tad teko įdėti savo darbo.

Nu pas mane Duble Record dėvėtas atkeliavo gal prieš kokius 12 metų ir nuo to laiko taip grubiai skaičiuojant kokius 3000 ha bus nudirbęs matyt. Gal tik pora spyruoklių pakeičiau. Visos buvo originalios su užrašu ir tikrai tvirtos. Durpynuos akmenų pasitaiko pasislėpusių tokių, kad ir stalinas iš vietos nepajudins. Dar toks įdomus pastebėjimas, kad abiem atvejais matėm kaip spyruoklė nulūžo. Tiesiog mačiau, kad akmuo paslaptinis yra, kupra kai dramblio ir maniau labai lėtai pervažiuosiu. Spyruoklė įsitempė ir grįžimo atgal momentu trūko. Bandau spėti, kad greitai važiuojant lenkiama spyruoklė iš greito lenkimo įkaista, todėl grįždama į pradinę būseną būna minkštesnė ir netrūksta. O vos judant matyt neįkaista ir trūksta. Bet čia tik spėjimas, bet abu lūžimo atvejai buvo identiški, bandant pravažiuoti per akmenį lėtai, o kiek tokių pasitaiko kur net nematai, net kultivatorius į orą pakyla.

Bent jau aš šiuo atveju tikrai nesvarstyčiau apie kažkokias panašias kopijas, analogus ir panašiai, nes tai skirsis kaip diena ir naktis. Todėl šiuo atveju kur linksta diskusija labiau pritarčiau performance. Padargas išbandytas ir jis yra super, firmos politika puiki kiek teko susidurti. Tik šiai dienai kyla kitokių minčių, tuo pačiu atsakymas bus ir į kolegos priekaištus dėl Krampe, Rabe ir panašiai. Palyginkim: 2011 ir ypač 2012 metų pelnai, kainos, derliai, ES programų prieinamumas ir ūkininkavimo optimizmas su 2013 metų sausra, mizarnu derlium, 2014 metų visiškais žieminių iššalimais, kainom ir atitinkamai kelis kartus sumažėjusiu pelnu ir neaiškumais paramų sektoriuj, lyginant su 2012 m. Šių metų žiema prognozuojama panaši į pernykščią, su mažai sniego ir užėjus nors ir trumpalaikiam didesniam šalčiui rizika iššalimams vėl gi išlieka didelė. Kainų srity optimizmo sekantiems metams vėl gi nėra kol kas. Tai gal geriau tada pagalvoti apie dėvėtą kad ir to paties brendo, kol tokia situacija. Darbinės dalys vis tiek dyla, o rėmas turi laikyti ilgai. Pažiūriu į tą patį naują plūgą po 3 metų arimo. Lauko lentų reikia naujų, prailginimų, priekinių dalių, noragų jau 4 komplekto, kaltų, priešplūgių noragėlių, greitu laiku reiks priešplūgių verstuvių, dalies verstuvių plunksnų. Lieka rėmas su ratu. Tai kuo tas plūgas skiriasi nuo seno, nors jam tik 3 metai? Kalbu apie tai, kad naujų gerų brendų padargų kainos gan aukštos. Kokių 200 AG traktorių ko gero galima surast už 300 kLt normalų, o jam supirkti visus padargus (jei sakykim ūkis laikytusi ant 1 traktoriaus): plūgą, kultivatorių (germinatorių), sėjamą, purkštuvą, diskinį skutiką, noraginį skutiką arba giluminį, barstyklę, pora priekabų, reiktų vos ne limono jei rimtesnių brendų naujus perkant. Tas tikrai šokiruoja, kaip sau norit sakykit.

Galim labai nusigrybaut nuo temos, tad pasistengsiu tik atsakyt kuo trumpiau, nebesiplečiant. Viskas ką išvardyjai daug maž tiesa. Tik ta technika buvo pirkta su projekto pagalba ir kaina suprantama jau visai kita. Dabar apie projektus paprastas mirtingas ūkininkas svajot nebelabai gali, į priežastis nesigilinsim nes ne ta tema. Daugiausiai galiu paprieštarauti dėl Krampe, nes teko matyti panašių metų jos lietuvišką kopiją, kuri atrodė kaip būtų kokių 20 metų. Taip kad kokybės nėr ko lyginti ir ne tik dažymo bet ir aplamai. Su ja išvežta nemažais atstumais apie 3000 t grūdų ir šiai dienai stovis nesiskiria nuo naujos, taip kad drąsiai galiu teigti, kad tai daiktas ilgalaikis, nėr ko net lygint su visokiais tipo analogais. Todėl ir atsiperkamumas atitinkamas. Tas pats Vederio kultivatorius be abejo kokybe peršoks visa galva ko gero visus, bet tai jau daiktas kuris turi daug dylančių dalių ir skaičiavimai visai kiti. Net gi negaliu teigti, kad aš pats jo po kelių metų nepirksiu, kai prieis eilė. Tik konstatavau faktą, kad jis brangokas kaip tokio tipo padargas, beje ne aš vienas. Kiekvienas turim savo nuomonę.

Kombaino ir traktoriaus kaina bent jau aišku už ką. Pats garažėly tokio nesusivirinsi. O kultivatorių jei koks laumetris gali ar kokie lenkai kur garažiukuos, tai čia gali bet kas tada pasidaryti. Todėl tai jau yra visai kito sudėtingumo ir kito technologinio lygmens daiktas, atitinkamai ir kaina turėtų būti protingesnė gerokai. Aišku kainą nustato rinka. matyt yra paklausa, jei jinai tokia. Tik ne mūsų nosiai jinai mano manymu, nebent su kokia svaria parama. Tas daiktas esant tokiai kainai, tikrai nepriklauso tokių daiktų grupei, kurie greitai atsipirktų.

Žiūriu ilgų pasisakymų matyt niekas neskaito. Tai atsakau trumpiau. Daiktas superinis. Kaina paralyžuojanti. Normaliom sąlygom pakanka vieno karto. Jei labai sausa gali prireikti dviejų, bet tada pirmas su kokiu nors rusku kultivatorium ar panašiai su silpnesniu išdirbimu, kad nepersmulkintų po to žemės per daug.

Kaip tik tai ir padariau. Išbandžiau deminį ant keletos laukų ir tą patį darbą atlikau su savo senuoju kultivatorium visur kitur. Turėjau susirašęs laukus. Ir jokio skirtumo nepamačiau derliuje, tik tempime skirtumas buvo ir kuro mažiau su saviškiu išdeginau panašiai ant 3 l/ha nei vederiui. Taip kad matematika kol kas nesigauna pirkti tokia kaina naują daiktą. Ką nors investuojant turi būti atsiperkamumas atitinkamai jei ne per keletą metų tai bent jau per kokia 20m. Šiuo atveju kol kas to nematau. Yra vietos naudingesnėm investicijom kol kas.

Lygiai tą patį galiu pasakyti ir aš. Kai dėvėtą to paties pločio ir panašios komplektacijos Duble record kažkada nupirkau 15 kartų pigiau , tai kažkaip tokia šio Vederio padargo kaina man labai jau asocijuojasi su Rosette nusileidimu ant kometos už 6 milijardų km. . Žodžiu, toks tolimas kosmosas, kad net sunku įsivaizduoti sveiku protu. Aišku didelis ačiū Vadershtad vadybai už pasibandymą, bet ar ne laikas būtų pagalvoti apie nusileidimą iš kosmoso prie labiau žemiškų maržų. Už vinkelių ir spyruoklių rinkinį tikrai nekyla ranka mokėti kaip už kokį traktorių.

Geriau kad fantazijas paliktum kitiem reikalam, labiau pravers. O čia tiesiog skaityk kas parašyta juodu ant balto ir komentuok į temą.

Sunku pasakyti kodėl beveik vienodi traktoriai lauko sąlygom pasirodė skirtingai traukiantys. Aišku labai gali figuruoti tas sukimo momento skirtumas, bet tai duoda daugiau agresyvumą, traukos impulsyvumą, o ne pačią galią. Bet imant pagal svorį, galią ir sukimo momentą vis tik 720 manau reiktų lygint su JD6210R. Sukimo momentas vis tiek panašiai mažesnis, bet bent jau svoris didesnis. Kitas dalykas pačių bandytų traktorių nustatymai, ypač Fendt, turinčio nemažai apsaugos nuo perkrovų. O bene labiausiai tokiu atveju gali klaidinti padangos ir prabuksavimas. Kas neturi traktoriuose sistemų rodančių ratų prabuksavimą, ar tiesiog į jas neužmeta akių, tai nelabai ir žino matyt kiek to prabuksavimo gali būti prie atskirų darbų. Patikėkit, esant šlapiai dirvai tie skaičiukai gali pervirsti ir per 30%, o tada jau tie keli arkliai ar poniai nieko nebesudaro traukime, jei ratai ant vietos viniojasi. Reziume: nėra ko plėšyt maikių ir lysti į subtilumus tokių dalykų ko neįmanoma įvertinti lauko sąlygom. Tokius dalykus gali padaryti tik tam skirta įranga.

Turint 20 ha ir MTZ dar visai neaišku ar bus daugiau tos žemės, o kad ir bus tai neaišku ar bus iš jos naudos turint ne kažką patirties, tikrai nesąmonė pirkti dar vieną traktorių. Truputi perdėtas optimizmas ir per daug svaigimo liaudiškai tariant. Norint rimtesnių investicijų jau reikia turėti stabiliai dirbantį ūkį, nesvarbu ar 70 ha ar 500ha, svarbu kad būtų stabilumas ir garantija, kad bus išsivyniota iš situacijos. Kitaip ir bankai neduos jokių paskolų. Eilę metų su T-40 teko dirbti iki 60 ha prie to dar turint daugybę gyvulių ir užsiimti statybomis. Su 60 AG 20 metų vakariečiu (vienintėliu traktorium), keletą metų dirbau 80 ha ir gyvuliai. Po to dviem vakarietiškais grabais iki 140 ha. Tik tada atsirado ūkyje naujas rimtas traktorius. Todėl jaunimui patarimas daugiau dirbti - mažiau svaigti. Ir jei jau daryti tuos žingsnius į priekį, tai kad jie būtų juntami, o ne nuo MTZ prie lygiai tokio pat tik su vakarietišku pavadinimu. Nes mažos galios klasės vakariečiai niekuo per daug nelenkia to MTZoko, išskyrus gal tik Fendt, bet ten jau kainos kitos.

Traktorius be priekinio amortizuojančio tilto, be minimum hidro kabinos amortizacijos ir be padorios sėdynės, blogas tikrai ne dėl to, kad išsidėvi kokie tai kronšteinai, greitai atsikrato posūkio lemputės ar dar kokios problemos su traktorium. Visų pirma galvokim apie poveikį žmogui, kaip gi jo "kronšteinai" dėvisi dirbant tokiam traktoriuj. Kaip sako: dovanotam arkliui į dantis nežiūrima, bet manau jei jau žmogus gauna pakankamai didelę paramą skaityk dykai, tai jau turi didelį pranašumą finansiškai prieš tuos kurie perka tiesiog iš savų babkių. Todėl visų pirma reikia pradėti žiūrėti nuo komplektacijos, nes po to po kelių metų išsivaikščiojus stuburo slanksteliam, nebepadės jokios amortizacijos, net gi kosmonautų krėslai. Padėkim jaunimui apsispręst teisingai. Visų pirma komplektacija sauganti sveikatą, toliau komplektacija lengvinanti darbą ir mažinanti nuovargį, o tik po to visi arkliai ir visa kita.

Vienaip ar kitaip jei nėra problemų su numetimu, tai ilgosios mentelės nieko nefiguruoja netolygume. Reikia reguliuoti trumpas menteles, kad jos numestų mažiau jei per daug susisėja vidury.

Nesėjęs tokių trąšų konkrečiai, bet iš patirties. Ilgos mentelės pagrinde bendrą numetimą reguliuoja. Jei tikrai nesuberia mažesnėm apsukom ir reikia naudoti 600 tokiam pločiui nuberti, matyt nubėrimas susireguliuotas tinkamai. Tada manau per toli numeta trumposios mentelės, todėl per daug susėja per vidurį tarp vėžų. Reikia mažint jų kampą. Bet priminsiu, kad bendras nusėjimo plotis yra ne iki ten kur daug trąšų matos, bet iki ten kur matos nors viena trąšų kruopelytė. O sureguliuoti tikriausiai tinkamiausia pagal amonio nitratą, nes šios trąšos ko gero pagrinde ir yra amonio nitratas su nedideliu superfosfato kiekiu.

Tai ko gero ant visų plūgų pirmo korpuso užgriebis reguliuojasi, o jei ne tai galima padaryti iš traktoriaus traukių. Tik norėčiau pamatyti arimą kur visi korpusai aria sakykim 50 kaip pas mane, o vienas 70 cm. Arba kaip kolegos atveju visi po 35 cm, o vienas 60 cm. Kažkiek galima tuo pažaisti, dar arimo gyliu, bet tikrai ne tiek. Gražaus arimo vis tiek neturėsi.

Algi, atsakei po dešimt dienų. Jei būtum atsakęs dar vėliau gal ir pasaulinis tvanas būtų spėjęs ateiti, aš ne pranašas mochamedas, kad numatyčiau taip toli, net ir sinoptikai taip toli nieko nežino. Pas mus irgi palijo, bet norint kad nebebūtų sausa reiktų kad taip lytų kokį mėnesį. Jau ineštas kritulių matuoklis į vidų nepasakysiu kiek, bet palijo tikrai ne daugiau 20mm, o tai po mėnesio gal daugiau be kritulių nieko nesudaro reikšmingo. Bet aplink Panevėžį situacija manau tikrai jau kitokia gali būti, nes pas jus javapiūtės metu mačiau kombainų priklimpusių netoli apvažiavimo ir vėliau kukurūzų laukai matės šlapi. Taip kad ir tie 50 km daug reiškia orų skirtume. Kaip ir minėjau jau ne kartą, šiuolaikinėj žemdirbystėj drėgni orai 10 kart geriau nei sausra. Ne be reikalo tas posakis apie lietų atsiradęs: salietra iš dangaus byra. O jei labiau į temą. Tai po lietaus javai matos atsigavo. Gal dar padės ir rapsams nes lapai visai jau buvo nuvytę nuo sausumo ir šalnų.

KAS yra visai kiti reikalai nei KAN, tiek naudojime tiek ir poveikyje dirvožemiui. Kalba šiuo atveju buvo apie KAN naudojimą vietoj AN, kad nerūgštėtų dirvožemis.

Kažkada kai buvo labai palanki kaina naudojau KAN ir buvo viskas labai normaliai. Bet pavasaris pasitaikė iš drėgnesnių. Žinant kad KAN turi problemų su tirpumu prie dabartinių sausringų pavasarių, manau problematiškas jo naudojimas net ir įterpiant, nekalbant apie naudojimą papildomam tręšimui.

Anksčiau ardavau užgriebis 45 padanga 58, tai kaip ir nebuvo problemos absoliučiai. Dabar ariu 50-53 užgriebis korpuso o padanga 71cm jau problema jaučiasi. Sunku pagauti tą viduriuką kiek tinkamai tų žemių duoti kad normaliai susigulėtu vienodai. Jei suari iš karto kaip ir lygiai, tai kai susiguli kur ratas ėjo būna įdubę. Stengiuosi daryti nedidelį kauburėlį pirmu korpusu, bet sunku pataikyt kiek, kad susigulėjus būtų lygus arimas. Tai pas mane apie 20 cm užmina nuo 50 užgriebio, o jei 60 padangos, o užgriebis korpuso tik 35cm, tai jau 25 su 35, vos ne visa vaga užminta gausis. Nežinau, mano nuomone reikia arimui siaurų ratų tada, arba plūgo su didesniu užgriebiu.

Na jeigu jau kaip sakai vokiečiai už kiniečius pradėjo per pus pigiau gaminti, tada Kinijos tikrai laukia greitas krachas.

Čia taip sakė kas jais prekiauja ar pats įsitikinai juos naudodamas ir besidžiaugdamas puikiai dirbančiais traktoriais?

Nu nežinau kaip ten su tais "analogais". Jei jau nesugebam nupirkti normalių filtrų ir tepalų traktoriui kuris kainavo kelis stolnikus tūkstančių Lt, tai gal geriau ir traktorius rinkimės tada atitinkamai new shudatjong, fenjong, jonshudui ir panašių made in china firmų, gal tokių tiksliai ir nėra, bet panašių tūkstančiai. Nes traktorius su tokiais ale filtrais, tas pats kas namas be pamatų.

Neturiu po ranka, matyt kombaine knyga, bet kiek pamenu nerekomenduoja plauti, tik prapūsti su oru. Aišku praplaunant langus ir išorines skardas kurios už pusės metro nuo visų laidų ir guolių nieko blogo nenutiks.

Su tais tepimais sunku pasakyti kiek čia tos naudos, kiek žalos iš tos mikronų korozijos, o kiek išlaidų tam darbui atlikti ir priemonėms. Tai kai lauke laikydavau tepdavom įvairiai, bet geriausiai laiko solidolas, ilgiausiai nenulyja. O dabar viduj, tai iš viso niekuo netepu. Man tai šiuo metu kaip tai iškilo kitas klausimas. Dėl kombainų plovimo jau kaip ir prieita vieningos nuomonės, kad geriau jų neplauti, na tik šiek tiek išorines skardas. Bet kokios būtų nuomonės dėl tų pačių plūgų ir kitų padargų plovimo? Kažkaip baigiu prieiti nuomonės, kad ir to daryti neverta, ypač jei stovi patalpoj. Kaip tik po sezono norėjom kokybiškai sutepti plūgą. Tai nemažai įvorių ir kaiščių teko iškalinėti, kad įsitikinti ar tikrai gerai prasitepa. pasirodo tepalas randa tik lengviausią kelią ir pro ten išeina į išorę, o šiaip vaizdelis ne koks. Viskas užnešta tokiu kaip vaksu susidariusiu iš tepalo ir žemių. Aišku tepimo skaityk nėra. Pagrindinė priežastis manau vanduo. Nes šiaip jau tos dulkės taip giliai neturėtų įlysti vien nuo vėjo. Šiemet labai minimalizavom padargų plovimą. Apiplovėm šiek tiek tik vietas kur nėra tepimo vietų, kaiščių, įvorių. Žiūrėsim kas gausis.

Aš šiek tiek apmažinau savo sodą. Irgi kamienus išroviau raute, o po to įstrižai su kurmiu dviem kryptim sudirbau. Iškėlė likusias stambias šaknis į paviršių. O toliau jau manau galima dirbti tradiciškai kaip patinka, padargai nebeturėtų kentėti. Bet jei plotai dideli, kaži ar ne brangokas varijantas gaunasi. na ten to sodo tik 1,5 ha ir deja kurmio neturim Galima būtų ir su plūgu lėtai, tik nepatariu su hidrauline apsauga, nes jei kokia stambesnė šaknis pasispraus gali ir šlangas nutraukti, o tada jau reikalų prisidirbti galima daug.