drapox

Kolega esat visiškai teisus. Jei man reikia mažiausiai 5 kartus daugiau dirbti, kad uždirbčiau tai ką uždirba koks pasvalietis ar šiaulietis, tai pačiam matyt dar bent trigubai nei man, nu žodžiu depresija kubu būtų jei pamatytum jų laukus. Bet mestelsiu akmenį ir į savo daržą, nu gal ne kiek į savo, kiek į savo krašto ūkininkų daržą. Tręšiam mes mažokai. Aš šiek tiek mažiau, o dauguma tai 2-3 kartus mažiau.

Jei nėra kitų varijantų nustatymuose, tada teks kiek didinti PTO apsukas. Amazone irgi rekomenduojamos 540, bet kai kurioms trąšoms didesniam atstumui siūlo kiek padidinti, jei neklystu iki 620 ar 650. Bet jei Bogballe nurodytos maksimalios apsukos, tada jau nieko nebe padarysi.

Apžiūrėjau šiandien kažkiek pasėlių Šiaulių rajone iš arčiau, o šiaip važiuojant pakelėse dar, tai net fantazija ūkininkauti atšoko. Lygumas laukų, didumas, dirvožemis vienodas, daugumoj gerai peržiemoję žieminiai rapsai ir kviečiai. Pasėliai atrodo puikiai. Mūsų rajono geriausių pasėlių nėr ko lygint su tų vietų blogiausiais. Reiks gal kokio dopingo imti, kad depresija kokia nepultų. Vienas pliusas mūsų pusėj, kol kas pas mus daugiau drėgmės. O ten pasirodo iš tikrųjų visai sausa, o dar į priekį irgi nieko gero dėl kritulių nežada. Skaitykim kad pasiguodžiau.

Kadangi patirties turiu tik didinant kokybę su purškimu karbamidu, tai šiemet dar matyt nepaliksiu be purškimo, tik galėsiu padaryti bandymų, žiūrėsi kas gausis.

Neturiu patirties tokių vėlyvų tręšimų barstant, bet irgi šiandien sugalvojau ant vėliavinio po 100 AN užmesti. Kas turit patirties su vėlyvais tręšimais, įdomu kaip tai įtakos kokybę? Kiek dar karbamido gali prireikti pieninėj brandoj?

Nu jo, jei pobugnis lenktas jau problema gaunasi, nes labiau pritraukus iš kraštų skaldukus duoda, o su didesniu tarpu iš vidurio gaunasi nedakultos viršūnės.

Ne kažką tuokiu apie bogballe bėrimo sistemą, bet pagal M3W manualą schematiškai parodyta, kad beriant 36m turi nuberti apie 24m į vieną pusę. Ten šiek tiek kitaip susiberia nei sakykim Amazone.

Pernai bandžiau Arrat su Cycocel ir dar Axial prie to paties, kaip ir nieko. Bet Tombo su Cycocel nepurškiu, darau savaitės pertrauką. Pernai tam pačiam lauke Tombo ir Arrat naudojau, tai po Tombo pradžioj geltonesni tokie buvo, bet po to susitvarkė ir derlius vis tiek didesnis nei ten kur Arrat.

Priminsiu tik kad perki ne vien traktorių bet ir jo aptarnavimo paslaugas. Bent jau man tai Lytagra prie visiškų outsaiderių tuo klausimu, tai gi aš už DP ir Case.

Tai optimalus apsisukimo varijantas ir apsisukimo greitumu ir dirvos mažiausiu sumynimu, kokį ir pats visada naudoju išskyrus laukų kampus savaime aišku. O šiaip aišku galima ir aštunkes ir sardelių vėrinius su traktorium paišyti ant lauko, tik ne labai ekonomiška ir skirta žmonėms prie meno.

Dėkui kolega už tokią idomią nuorodą. Jau susiinstaliavau programėlę į planšetę, per javapiūtę bus proga išbandyti ko jinai verta. O pats jau esi bandęs, daug maž padorūs tie nustatymai gaunasi?

Vyriokai matos per daug įtaigiai klausėt to dano pasakojimo apie purškimus vienos firmos seminare, o dabar bandot tai pritaikyt LT. Tai galiu pasakyt blogą žinią, kad nieko gero iš to nebus. Danai purškia nuo 5 ryto, nes pas juos lyja skaityk kas diena ir ryte rasos nebūna, arba jinai būna minimali. Pas mus gi pagrindinę lietaus prognozės taisyklę turim žinoti visi: ryte yra rasa - geras oras, rasos nėra lauk lietaus. Apie rytinius ir vėlaus vakaro purškimus su herbicidais, insekticidais, fungicidais pamirškim. Galima nebent su karbamidu kokiu palakstyt ir net gi pageidautina kai rasa. O šiaip pavaikštai ryte po rasą, batai šlapi, dar lauki nepurški. Vakare purški, traktoriaus padangos šlampa, paskutinis purkštuvas. Ir nereikės verkšlenti kad kažkas nesuveikė, pinigai vėjais. Ir iš kur kas ištraukė, kad MCPA veikia lipiką. Juk parašyta: mažai jautrios piktžolės. Tai čia veikimas kokia 50%, gal dar mažiau. Ar prezervatyvus irgi naudotumėt jei kas antras iš jų suplyštų?

Tai šaunu jei tik tiek to gedimo.

https://play.google.com/store/apps/details?id=com.laverda.laverda&hl=lt Bet tik per telefoną ar planšetę čia, nes Android operacinė sistema.

Turėjau 3030 turėtų būti kiek panašaus į taviškį. Buvo panašių bėdų, bakelį užpildydavo tik prie didelių gazų ir visa kita panašiai. Neskubėk ardyti tų siurblių. Ar visos sistemos daugiau veikia gerai? Darbinis, hidro palėtintojas, vairas? Greičiausiai kažkur nėra sandarumo ir nuo užmaitinančio siurblio nepaduoda pakankamai tepalo pagrindiniam. Pas mus buvo lūžę tiek darbinio tiek ir velenėlio žiedeliai, problemos su palėtintoju ir tepalas tekėjo upėmis laisvai todėl neužmaitino pagrindinio siurblio. Po patvarkymų pajungiant žarnas padarėm klaidų tai 40 ltr tepalo išvarė lauk per kelias sekundes. Reiškia ne siurbliai buvo kalti. Greičiausiai teks skirti traktoriuką ir ieškoti bėdos. Filtrai turi būti 2 hidraulio. Pas mane be pagrindinio dar buvo toks rupaus valymo tinkliukas išimamas atsukus probkes šone dėžės. Aišku jei tik tie traktoriai panašūs.

Galima kiek nori, tik pasekmės neaiškios. Sunku tiksliai pasakyti, nes tai lygtis su daug nežinomųjų. Daug priklauso nuo visokių faktorių. Vanduo iš artezinio, prūdo ar šildytas (nieko juokingo, nes pas mus iš smulkesnių yra kas šildo vandenį karbamido purškimams). Oras saulėtas ar apsiniaukęs. Purškimo laikas: 4 ryto, 11 vakaro ar vidurdienis. Rasa, be rasos. Pasėlis vešlus ar retas. Ar dar kas nors purškiama kartu. Purkštukai. Kas dar bus naudojama kelių parų bėgyje ir tt.

Jei užlipus basom kad ir ant vienos žarijos ir kiek pastovėjus šašliko kvapas garantuotas. Bet greitai galima perbėgti kad ir kelis metrus nuklotus žarijomis. Lygiai tas pats ir su tais krituliais. Kadangi esu mėgėjas toj srity pasiskaitinėti, tai galiu pasakyti, kad net ir tų metų kurie atrodė labai drėgni kritulių kiekis dažniausiai nelabai skiriasi nuo vidurkio. O visa esmė yra tame ką rašiau pasisakymo pradžioj. Didelis ir trumpas lietus kritulių kiekio statistiką labai pakeičia, būna ir kokia 35mm, bet realiai po pusdienio žemė gali vėl dulkėti, nes viskas nubėga į griovius, o šiluma išgarina likučius. Ir priešingai, ilgalaikė dulksna ar silpnas lietus ne kažką padidina kritulių statistiką dažniausiai 5-10mm, bet žemę įmerkia kaip reikiant. Tai į tuos kritulių skaičiukus realiai žiūrėti beprasmiška jei norint vertinti kritulių poveikį žemės ūkiui.

Jei kalbi apie tokius nedidelius plotelius tai pilnai suprantu, kad gali būti kad tie kviečiai visi pas tave baloj ir užmirko tiesiog. Pas mus dar kai kur arimai stovi nedirbti ir antys perisi, jei kalbant apie nedidelius plotelius. Aš pats dar 1 ha pasėt negaliu ir matyt įeisiu tik apie jonines į tą laukelį. Man tik labai keista kaip kai kas gali tokiais metais drėgme skūstis, kai atrodė kad lietus ėjo per visą LT vienodai. Nu bet visko gali būt. Jei kalbant apie veisles, tai pas mane Skagen šymet gerokai geriau atrodo už Famulus. Tankesni, tamsesni, mažiau ligoti. Bet viščiukus skaičiuoja rudenį, matysis kas gausis su derlium.

Nesutirštink spalvų kolega. Vanduo balose ir pravėžose dar ne visam lauke. Sunku prisiminti visus 25 metus, bet puikiai manau prisimenam visi 2012 m kai turėjom rekordinį kviečių derlių ir to pagrindines priežastis. Kviečiai būtent ta kultūra, kuriai drėgmė labai svarbu, tiek žieminiam, tiek ir vasariniam. Nu dar vasariniam rapsui, bet tik sudygimui, o po to šaknį kala į 2 metrus ir jau pofig jiem visos sausros.

BASF turi išleidę knygutę tokią: ''svarbiausios žemės ūkio piktžolės, pažinimo vadovas''. Toks neblogas sakyčiau, nes yra su keleta piktžolės skirtingų augimo tarpsnių nuotraukų. O jei kalbant apie elektroninius varijantus nežinau.

Ciklonai ėjo visą mėnesį ne vien per LT, bet ir per pusę ES, tai čia ne tie orai kai užeina koks debesėlis ir vienur palyja o kitur ne. Priklausyti gali nebent nuo dirvos pralaidumo. Jei smėlis tai ten niekad nebus per drėgna. Bet esmė ta, kad drėgniau net bet kada šiemet dirvose, net gi už labai drėgnus 2012m. Šiandien apie mus laukuose dar matau 3 sėjamas besisukiojančias ir tai dar ne visi laukai įvažiuojami, nors vasara jau ant nosies. Drėgna vienareikšmiškai, bet tikiuosi, kad į gera ir turėsim gerą derlių, svarbu kažkaip apsaugoti, nes arba lietus, arba vėjas, arba neįvažiuoji į laukus.

Nepabandęs nesužinosi, bet pagal viską panašu, kad mokaisi tik iš savo patirties arba neskaitai atidžiai forumo.

Nebejuokinkit žmonės, nes ir aš eisiu nusipirkti popkornų kaip voras su bulvinyku. Per visą LT skaityk vienodai lietų rodo visą gegužį, o jum vis trūksta??? Nei šulinių tokio pilnumo nei prūdų nesu matęs, o ir purkštuvą vos įmanoma pavilkt laukuose, kai kur net nevažiuoju, nes ir taip vėžės po pusę metro jau išsimalusios. ištisai vandeniu ratai eina. Neatpažintum traktoriaus markės po purškimo, nes tik purvas, jokios spalvos nei formų nesimato. Po kiekvieno purkštuvo karcheriu langus apsiplaunu nes valytuvai tiek mauro nebeprasuka. Trūksta lietaus mat... O šiaip didžiausios bėdos šiemet dėl užmirkimo ir vis dar šaltų orų. Matyt ssenelis buvo teisus, kad ir šalta gegužė nėr labai gerai, nes nei augimo gero yra, o dėl drėgmės ligos tai eina kaip reikiant ir tai tik ''žiedeliai''. Tuoj paduos šilumos, va tada tai bus kai tiek drėgmės ir tokio tankio pasėliai.

Manau, kad abu veiksniai davė savo pliusus. Gal būt atsakymas užfiksuotas čia: http://orelis.tv3.lt/oru_istorija/kaunas Balandžio paskutinę savaitę buvo net gi šilčiau gal vidutiniškai negu per 3 gegužės savaites. Todėl anksčiau patręšti pasėliai per šiltus orus geriau pasisavino azotą.