drapox

http://www.laei.lt/leid_fls/nauj_fl/1.4_a.pdf ir 9 puslapis dėl derliaus priedo, 0,64 t/ha kviečių. Arba apie 270 Lt/ha pliusas. Sava sėkla su išvalymu, beicu, beicavimu, sandėliavimu ir supylimu į maišus kainuos kokius 600 Lt/t, arba 120 Lt/ha. Pirkta apie 250 Lt/ha. Sertifikuota brangiau 130 Lt/ha, bet derliaus priedas 270 Lt/ha. Bendras pliusas apie 140 Lt/ha. ir čia prie tokių apgailėtinų grūdų kainų. Kas čia kaži tokie turtingi, kad gali švaistyti tokius pinigus. Prie viso to dar ir kokybė grūdų būna geresnė ir per tai dar daugiau išlošiama. Čia apie sampratą: http://www.vic.lt/ris/index.php?id=7949&action=more . Čia dar apie iki 20% derliaus priedą: http://eko.laei.lt/index.php?option=com ... &Itemid=38 . Čia kaip du kart du, kad derliaus priedas min 0,5 t/ha.

Ačių, bet tai reiks perrašyt sutartis, nes visos panaudos, o natūroj moku. Ir dabar tik sumokėsiu už 2008m, o už 2009m gal tik 2010 metais. Kaip tada. Įdomu kaip į tai pažiūrės bobulės, kurioms reiks susimokėt mokesčius nuo gautų iš tavęs nuompinigių Čia jau jų bėdos, bet gali tapt ir manosiom.

Iš jūsų tokių pasisakymų supratau labai gerai, kad vakaruos visi ūkininkai tikri asilai darantys nesąmones, kaikur jau 200 metų, o va pas mus mokslinčių atsirado vos per leletą metelių. Sėkmės sėjant ūkines sėklas.

Ačių, bet tai reiks perrašyt sutartis, nes visos panaudos, o natūroj moku. Ir dabar tik sumokėsiu už 2008m, o už 2009m gal tik 2010 metais. Kaip tada.

Greičiau gal paklausiu čia. Kaip teisingai apiformint žemės nuomos mokestį savininkams. Kai berniukai tai išrašo sąskaitą, o kaip šiaip kokiai bobulkai. Kad paskui nebūtų problemų atskaitant dėl pajamų mokesčio.

Ar jaučiasi skirtumas tarp C2 ir ūkinės sėklos? Aišku vakaruos kiti finansai, bet ten ūkininkai sėja nuo 60 iki 90 % sertifikuotos sėklos. Kas buvot Vederio seminare, kaip tik švedas minėjo, kad 80% jie sėja sertifikuotos ir rimti ūkiai apie ūkinių sėklų sėjimą nelabai galvoja, nors ten sėkla kainuoja 3 kartus daugiau nei grūdai, t.y. matyt dar daugiau nei pas mus. Aišku nereikia sėkla „tręšt“ dirvos ir reikia sėt optimaliai.

Kokia čia prabanga, jei vienas arklys 200 Lt nekainuoja? Pas mus gaunasi 3,3. Viso 6 traktoriai, būna dienų, kai dirba visi ir praktiškai dėl tokių dienų ir laikomi. Jei arklys 200 Lt, tai Bielkiam tik po 16 t.Lt mokėjai.

Vezese suspausta zeme labiau greiciau atsinaujina kapiliarai dirvos uztat ir zalesni. kokia itakai tai turi nevykstant vegetacijai????? aiskiai matosi, kad vezoj augalas zalias, arba parude patys lapu galiukai. kitur nurude puse lapo ir daugiau... o ten, kur buvo koks idubimas, vaga nepilnai uzsilyginus, kvieciai zali kaip ruta Teisingai. Nušalę.

Manau, kad skaičiuojami visi dirbantys traktoriai. Čia tik mes tokie turtingi ir galim sau leist prie kiekvieno padargo po traktorių turėt. Kažkas rašė, kad 160 AG netinka purškimui ir panašiems darbams. Jei purkštuvas bus 3 ar 4 tonų, tai su kitokiu nelabai ir patrauksi jei šlapiau. Trąšų barstyklei per 2 t užkabint irgi reikia jau nemažo traktorieto. Galima ir su tokiais traktoriais visus darbus dirbt, ir tos kuro sąnaudos tikrai nėra didelės.

Kadangi moderatorius pyksta ir gali ausis nusukioti, tai pabūsiu diplomatiškas kaip shaulinis ir tiesiog šykart be spalvų, bet padėt žmogui apsispręst norisi. Visų pirma dėl galios. Kai sugalvojau pirkt naują traktorių galvojau apie 100 AG. Daugiau pasidomėjus supratau, kad toks net 3m kombinuotos sėjamos nepatrauks, todėl galvojau kaip min 125AG, o kai pirkau dar dadūriau iki 140AG. Jau nupirkus gailėjaus, kodėl nepirkau 160-180AG. Todėl manau gerai pamastyk dėl galios, kad pasididinus vėliau ūkį netektų gailėtis. Traktorius perkam tikrai ne dažnai. Nereiktų taupyt sveikatos sąskaita ir pirkt kokią atgyveną be kabinos amortizacijos, be kondicionieriaus, jei naudosi purškimui įsidėti anglinį filtrą ir pan. Kiekvienas navarotas padarytas, kad mažiau pavargtum, o tai reiškia, kad ilgiau išliktum darbingas ir išdirbtum ne 8 bet nors ir 15 val per parą, kai to labai reikia. o kokius darbus dirbi su tuo fendt? matai jam 100ha, plestis neaisku ar plesis, aisku rezervas bet kokiu atveju yra gerai, bet gal zmogus ir zemele dirbt ir nori, ir purksti ir tresti, o traktoriu viena perka, tai koks tas optimalus variantas? manau ~130ag.kaip tik netoli yra ukininkas Fendt 412 turi, dirba 150ha, aria su 4korp vartomu plugu, zeme dirba su 5 metru germinatorium, turi dar viena belarus ir vsio, viska apsidirba laiku. as nekisu fendt, tik sakau kaip pvz, kad zmogui lengviau but apsisprest o del komforto tikrai neabejok, dirbsi ne vienus metus, ne viena valanda, gailesies paskiau kad nepasirinkai amortizuojancio tilto ar kabinos amortizacijos, tikrai netaupyk sitoj vietoj, nes nusivilsi, juk visada norisi kad geriau, minksciau butu Atsargiau kolega su spalvom. Rašyk kodiniais pavadinimais, pvz: taškuotas, dryžuotas, languotas, bespalvis ar panašiai. O jei rimčiau tai neįsivaizduoju, kaip atsakyt į temos pavadinime skambantį klausimą ir padėt išsirinkt traktorių, neminint traktorių markių ir neapibūdinant jų savybių. Matyt per mažai turiu vadybinių sugebėjimų, jug tik ūkininkas. P.S. Ausrius rašo:Raimix, kaip ten su Fend 9 Anyksciuos, gandai eina, kad jau del dezes 3 kartus garantinis kviestas, tame tarpe lyg ir ardyta jau.Gerbiamas kolega. Traktorius Fendt 9 kurio tikras pavadinimas „Fendt Dieselross F9“ yra pagamintas 1930 metais, todėl nieko nuostabaus, kad būtų šiek tiek apgedęs. Tik labai abejoju, kad jis būtų atsidūręs Anykščiuos, nes tik prieš keletą mėnesių pats jį mačiau gamyklos muziejuj Vokietijoj ir dar sėdėjau jo sėdynėj. Jei ką, tai pirmas Fendt traktorius, nuo kurio ir prasidėjo Fendt gamyba.

Na jei technika rusiška ar šiaip labai jau suvargus, ne nauja, tai čia normalu. O jei nauja, tai didžiulė prabanga šitiek išlaikyt. Na žiūriu mes ūkininkėliai LT laukų dar labai turtingi, kad 1ha savikainoj tiek daug technikai galim skirt. Ir dar geras pastebėjimas. Jei mes kolega abu susikoperuotumėm, tai technikos būtų, nei perdaug nei per mažai.

Kadangi moderatorius pyksta ir gali ausis nusukioti, tai pabūsiu diplomatiškas kaip shaulinis ir tiesiog šykart be spalvų, bet padėt žmogui apsispręst norisi. Visų pirma dėl galios. Kai sugalvojau pirkt naują traktorių galvojau apie 100 AG. Daugiau pasidomėjus supratau, kad toks net 3m kombinuotos sėjamos nepatrauks, todėl galvojau kaip min 125AG, o kai pirkau dar dadūriau iki 140AG. Jau nupirkus gailėjaus, kodėl nepirkau 160-180AG. Todėl manau gerai pamastyk dėl galios, kad pasididinus vėliau ūkį netektų gailėtis. Traktorius perkam tikrai ne dažnai. Nereiktų taupyt sveikatos sąskaita ir pirkt kokią atgyveną be kabinos amortizacijos, be kondicionieriaus, jei naudosi purškimui įsidėti anglinį filtrą ir pan. Kiekvienas navarotas padarytas, kad mažiau pavargtum, o tai reiškia, kad ilgiau išliktum darbingas ir išdirbtum ne 8 bet nors ir 15 val per parą, kai to labai reikia.

Firmų rekomendacijos gal ir nėr labai blogai, na bent jau geriau negu nieko nežinot, bet dažnai jos pučia į vieną dūdą arba kitaip sakant šoka tiems, kas muziką užsako. Tikiuos supratai, ką norėjau pasakyt. Daugiausia sužinosi iš savo patirties ir iš forumo gerai pastudijavęs diskusijas. Gali intere surast LŽI ar kitų bandymų rezultatus.

Būtent. Ne visi ūgliai išleidžia pakankamai stiprias šaknis ir išaugina produktyvius stiebus.

(Kaip citata į paskutinį, nes pasirodo daugiau 3 citatų nebegalima, tobulėjam). Tikra tiesa, bet jų toks darbas, negalima pykt.

Aišku jei rusiškų ar senų vakarietiškų, tai į ha ir 2AG būtų neblogai. Voras pamenu nori 1000ha pasiekti, tai jei po 5AG reiks 5000AG. Tai čia 10 Čelendžerių, 14 Fendt 936, 60 Bielkių ar 150 kokių nors T-25 žadi užsipirkt.

Cia tau ne rusu sistema kad nebuvo is ko rinktis. Gal kam spalva nepatinka, gal reik turet grazesniu pavadinimu nei kaimynas, ir t.t. Cia kiek zmoniu tiek nuomoniu, jei neturi det kur lytu tai gali moket uz pavadinima. Tuščia kalba, nes be Fendt dar yra kelios dešimtys, o su visais kiniškais tai keli šimtai traktorių markių, o tuo pačiu ir gerbėjų atitinkamai. Taip, kad tuščias reikalas čia visus perginčyt. Tik pagrindinis reikalas dėl ko ginu Fendt interesą, kad renkantis traktorių žmonės tiesiog pasiklauso tokių kalbų, kad atseit brangus, mokėsi už vardą ir pan., ir tiesiog net nepasidomi traktorium. Lietuva nėr taip didelė ir per vieną dieną galima apvažiuoti pagrindinių traktorių dilerius, išbandyt, sužinot daugiau nei pletkus, o tada jau rinktis. Galų gale ūkininkų kiemai (bent jau mano) manau irgi atviri. Galima atvažiuoti ir gauti info iš pirmų lūpų taip sakant, su visais neišgalvotais pliusais ir minusais.

Pamirsot kolegos dar liepsnas australijoj. Kas gi kitas nuramins, jei ne patys save.

Pagal klausimą kreipiesi lyg ir į vieną kažkurį, bet į ką Cituok, arba rašyk konkrečiau O dėl rapso aparimo, vis labiau atrodo, kad daugiau nuomonių, kad reiktų apart (ar kitaip įterpt) žydėjimo pradžioj.

Pritariu, kad įsidėję Vario tiek Valtra, tiek MF gerokai priartės prie Fendt, o gal kada ir aplenks, bet aš labiau linkęs manyt, kad ši trijulė taps iš esmės vienu traktorium, su tais pačiais komponentais, tik su skirtingais pavadinimais, kad neapvilt savo fanų. Bet kolkas... nesikartosiu. O tas vairo perdavimo skaičiaus keitimas tikrai praverstų galulaukėj, nes reikia baranką apsukt 3 kartus, ir atgal. Gerai, kad yra rankenėlė. Beje, šiuo klausimu į gamyklą siunčiau savo pasiūlymą, šios problemos sprendimo var., dirbant lauke vairavimą per džoistiką. Tik aišku gal brangoka gautūsi, bet kas žino, gal po kokių 10 metų tai pamatysim natūroj, bet gal greičiau bus palydovinis valdymas.

Bet tada kiek pinigu investuoji i technika jei nori kad 5ag butu vienam ha. As uz 1 prie 1. Pritariu. Ir žinoma norėčiau, kad pas manę ūky taip būtų, bet kolkas 0,6AG/1ha. O daugiau į tuos visus parametrus gerai sutelpu.

Jau tik iš reklaminių filmukų ir spręsti apie daiktų kokybę. O dulka daugiau,ar mažiau (visvien dulka) labai priklauso nuo to,ko į barstyklę pripilsi. Pripilam tai į visas barstykles vienodas trąšas, tik kol atsiduria ant žemės, jos tampa toli gražu nevienodomis, priklausomai nuo barstyklės. Visų pirma tai Amazone lėtų apsukų maišyklė, nesutrina trąšų, o antra tai trąšos byra beveik į sparnuotės centrą ir dėl to ne taip sudaužomos. Gaunasi vienodesnė frakcija ir tolygiau pasisėja. Be to apatinė trąšadėžės dalis ir kitos dalys kontaktuojančios su trąšom iš nerūdyjančio plieno.

Pagal Vederio knygą „Augalininkystės sėkmė“ vidutinė sėjos norma apie 400 daigių sėklų į kvadratą. Esant geroms sąlygoms apie 350, esant blogoms sąlygoms apie 450. Aišku sėkla nors ir būtų 100% daigumo laboratorijoj, lauko sąlygom sudygs mažiau. Iki pavasario liks dar mažiau. Pas mus šymet gali visai nelikti. Optimalus tankumas pavasary nuo 300 iki 350. Čia žieminių kviečių. Turiu excel lenteles, bet nemoku įkelt. iki pavasario tikrai neliks maziau nes tie 400daigu/m2 is rudens issikrumyje vid.2-3daigus is vieno. kad ir pavasary lieka tie patys 400d/m2 jie vel krumyjasi... iki kulimo reiktu 600-750 daigu/m2 norint kulti 7-8t/hakvieciu. aisku jei visa kita technologiniai dalykai tvarkoj... jei mieziu uztenka ir 400-500daigu/m2 iki kulimo 5,6t/ha Truputį nesusišnekėjom. Aš turėjau raumeny augalus, o ne ūglius. Optimalus skaičius augalų pavasary nuo 300 iki 350, o ūglių nuo 750 iki 900.

Bent jau čia http://www.organic.lt/lt/pages,id.154 rašo, kad rapsą apart pradžioj žydėjimo, nors man vienas protingas žmogelis aiškino, kad pabaigoj.

Atspėjai. Nesu kolkas jų klientas, bet tai nereiškia, kad nebūsiu. Tik pagal programą iš fliašo ne kas gaunas, vos ne minusą rodo. Turiu savo programėlę excel pagrindu pasidaręs, tai rodo geriau. Jų labai paviršutiniška ir daugiau gal Švedijai pritaikyta, arba reiktų keisti visas reikšmes pagal savo ūkį. Na jei kas neturi minėtos knygos, tai gal pravers dar keletas patarimų iš ten. Svarbiausios taisyklės: sunaudoti mažiau nei 4 traktoriaus darbo val/ha, investuoti mažiau nei 3700 Lt/ha technikai, optimizuoti traktorių parką iki 1AG/ha, sėjamąją ir kombainą naudoti mažiausiai 150val./per metus