Usurinis

Panašu kad išmoko dirbti, tyliai ramiai be triukšmo, kad kainos nekyla vadinasi nekaip.

Jei pamatau kokią velėną sustoju ir išmetu, aišku visko neišrenku tai žiemą kai randu supelėjusius gabalus žiūriu yra salytis su paviršiumi ar tai vidinis židinys, nuo žemių nedidelio kiekio būna supelija iki kibiro, kad supelytų daugiau turi būti masiškai užteršta presuojama masė. Ar gaminti šieną ar šienainį renkiesi pats, mano praktikoje atsisakyti šienainio galima jei yra kurmerausis prie kurmerausio ir kai nupjauni pievą ištisos pradalgės juodos nuo žemių, pjaunu su rotacine šienapjove. Ricardai nebijok rizikuok, kas nerizikuoja tas negeria šampano.

Vat vat aš ir sakau kad reikia atsisakyti tiesioginių išmokų o pereiti prie BIS, tada perdirbėjai nežinos kas kiek gauna išmokų.

Pasakyti kuriame žemių kiekyje yra anerobinių bakterijų nežinau kas gali, čia jau tikimybių teorija, o aš joje silpnas. Gali būti ir taip ir anaip.

Vienas pagrindinių faktorių tai suspaudimas, jei traktoriai su presu po lauką laksto tai neužtenka ir 160 Ag. Kai presuos žiūrėk kad neskubėtų, jiems laikas pinigai o tau svarbu kokybė. Vynioti rulonus ar šlapius ar sausus skirtumo jokio. Kas geriau silosas ar šienainis geriausiai žinosi kai karvės paragaus, pagal tai kaip ės suprasi iškart. Pasakyti kas gausis tai tolygu lažyboms.

Jei statinys laikinas, leidimo nereikia. Bet jei galvoji sudalyvaut programose tai taip lengvai nepralysi, reikalaus sertifikuotų gaminių ir sertifikuotų montuotojų.

Aš siūlyčiau priešingai mokėti išmokas tiems kas negamina produkcijos, juk pagamintos produkcijos niekam nereikia tai kurių velnių gaminti. Negamintume, išmokų duonai gal užteks o jei norėsi sviesto užsitepti sugalvosi kaip dasidurti. Daba gaunasi apgaulė, kiek dadėjo ES tiek perdirbėjai ir tiekėjai nugriebė grietinėle.

Nežinau Ricardai ar verta sukti per lietų, labai daug faktorių įtakoje pašaro kokybęir be lietaus, tai pasakyti užtikrintai kad lietus kenkia negaliu, kad kokybė pagerėja irgi nesiverčia liežuvis. Jei tai šienainis tai įtakos didelės nebus ( pavytinta žolė, per parą lastelės nežūsta ir vandenį geria iki natūralios drėgmės lygio. Aišku jei tai ne atogražų liūtis)bet jai silosas tai labai didelis klausimas. Koks skirtumas ar sausų medžiagų 40 ar 60 %, nuo rulio tai beveik 150 kg vandens. Matai kai aš turiu visą techniką savo, tai pasižiūrėti internete kada lietus man sunkumų nesudaro, todėl laiką galiu pasirinkti, tau aišku jau sunkiau. Bet kad plėvelė per lietų gerai sukibtų be tarpų ? Kas ten iš tų didelių fizikų sakė "Niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta" tai kur dingsta tie lašai kur papuola tarp plėvelės sluoksnių?

Bijau kad pas mus linkstama į kraštutinumus. Jei vienam pasisekė uždirbti ant kopūstų tai kitais metais visas kaimas kopūstus augina. Taip ir su galvijais, pažadėjo dideles išmokas už didelius bulius ir visi puolė juos auginti. Pernai iš laukų pasigaminau pašarus viskam neužteko teko žiemą bandą pamažinti, šiemet vėl gaminsiu pašarus jei užteks per žiemą bandos nemažinsiu, bet naudoti trąšas kai jų tokia kaina man neapsimoka, nedėlto kad neturėsiu kur padėti o dėlto kad labai padidėja produkcijosd savikaina, vienam galvijui tenka 1 ha ir išmokas gaunu ir pašarų net per sausrą užteko.

Skirtumo jokio ar gaminsi rulonus iškart nupjovus ar po paros, jei viską atliksi tinkamai gausi arba silosą arba šienainį skirsis tik drėgnumas o kai reikės vilkti į tvartą svoris bus vis vien per didelis. Jei tau svarbu koks bus pašaro pavadinimas tai laikykis tų rekomendacijų, kaip vadovėliuose , bet mano patarimas- daryk kaip gausis (svarbu kad nepavestų technika) Kol neturėjau savo tai būdavo pasako sukėjai kad rytoj bus pas tave , nupjauni pievą o jie sugenda pas kaimyną ir tenka gaminti šieną. Aš sukau ir trijų dienų žolę, nieko gavosi. Buvo sausoka bet per šalčius nesušalo. Paros turi užtekti jei nebus lietaus o lauke bus+25, turėtų būti geras šienainis. Bet gali ir nelaukti bus silosas.

Vat vat kai paduodi dvi dienas iš eilės paupio viksvų tai tada tenka su druska įkalbinėti kad ėstų.

Pernai turėjau progos pasigaminti šienainį iš įvairių laukų ir sukroviau vienoje krūvoje, tai žiemą buvo galima lažybas rengti kas papuolė? dobilai, svidrė, šunažolė ar šlamutis . Buvo linksma.

Nu padžiovintas šienainis turi vieną pliusą palyginus su silosu ar mažai vytintu šienainiu, kai lauke -20 C jie nesušala į ragą, gali laisvai išdraskyti. Ricardai patarimas - ženklink rulonus, kad paskui žiemą žinotum kur dobilai o kur šunažolė.

Šerti metų senumo pašaru? Kiek jų per tą laiką suges? Gal geriau parduoti? Nesuprantu kam naudoti trąšas, gauti astronominį derlių ir paskui nežinoti kur dėti ? Jokios planinės ekonomijos.

Ne oras papuola su žemėmis į rulonų vidų o anerobinių bakterijų puokštė kurios ir sukelia pelėjimą. Pievose kur yra kurmerausių ar priknista šernų geriausiai gaminti šieną, o jei nori gaminti šienainų teks pjauti kai sausa ir porą kartų versti kad kuo daugiau žemės nukratytum nuo žalios masės.

Ne dar pas mane anksti, svidrė dar nepradėjo plaukti, kai trašų negauna tai augti neskuba, nors sužėlimas geras po kokių dviejų savaičių bus galima bandyti.

Kiek išgeria nežinau, nueina į kūdrą ir atsigeria, pastebėjau tik kad per karščius guli pakrūmį vos nevisą dieną ir niekur neina, maitinasi tik anksti ryte ir kai atslygsta karštis vakare.

Jei taip sujungsi piemenį tai ilgai bėgiosi kol rasi įžeminimą, gerai jei vienas o jei keli tai sportuosi ilgai. Aptvaro užmaitinimas iš abiejų galų apsunkina paiešką bet susitpriną inpulsą iki tolimiausio aptvaro vietos. Požeminių kabelių nenaudoju , per brangu ir nepatikima, naudoju antžeminį praėjimą virš vartų taip kad traktorius su pribambasais laisvai pralystų, tam naudoju dvi kartis ir varinį laiduką iš transformatoriaus.

Nu yra dar keli aptvarai kuriuos reikia irgi užmaitinti, jei viską užmaitinsi nuo vieno piemens tai kai užtrumpinsi, be Gallageher testerio negreitai rasi. Nu vieną piemenį laikau rezerve. Yra pasirinkimo laisvė kai reikia aptverti bulves nuo šernų ir t.t.

Įžeminimo viela eina nuo piemens iki žemės nu atstumas kokia dešimt metrų. O tas kur eina inpulsas eina iki aptvarų kaip viena iš aptvaro viela ir paskui nuo jos atsišakoja iki kitų aptvarų. Gaunasi kaip magistralė nuo kurios užmaitinami visi laukai, jei kur nors yra įžeminimas, atjungi po vieną aptvarą ir surandi taip kuris įžemintas.

Tai magistralinė oro linija (viena aptvaro linija) jo nuo piemens eina linija iki laukų kur paskirstoma į laukus.

Piemenys stovi namie (kieme), ne name o murineme garaže , įžeminimas atskiras, kai būdavo prijungtas prie bendro įžeminimo tankiai buvo problemų

Nėra apsaugos sistemų kurių vagys neįveikia, yra tik laikas per kurį jie tai padaro, netikiu kad veikiančio piemens nepavogs, įžemins ir nusineš veikiantį, nebent būtų signalizacija, gerai kai pas mane visi piemenys namuose stovi, nuvedi liniją puskilometrį ir tvarka. Vartams naudoju paprasčiausią vielą nuo tvoros, rankena padaryta iš polimerinio vamzdžio, perverta viela per vidurį(patogu paėmus nešti) ir užkabini už vielos , veikia puikiai. tiesa yra vienas aptvaras kur vartai stiprūs geležiniai, bet ir visas aptvaras tinklinis, o šiap neapsimoka grėmėzdiškų vartų įsirenginėti nors gal estetiškai ir gražiau.

Išmokos už ha didėja o už žindenes ne, jei nepanaudoja kokių išmokų už kokią nors kultūrą, perkelia į bendrą katilą už ha ir visumoje gaunasi didėjimas, o už žindenes nepanaudoti pinigai , kvota 42700 štukų o natūroje 24 t. , nukeliauja į ha skyrių. Ar gi taip teisingai, juk kai paskelbė kad už ha gausi išmokas tai sukniso visus pakampius reik nereik, nors iš to naudos jokios, stovi daba laukai nepjauti, laukia birželio kažką pasės ir deklaruos kaip kultaras gaus išmokas, o paskui paliks nepjautas.

Ne toks bardakas tik pas mus, mat mūsų biurokratai sugalvojo pakeisti žaidimo taisykles, nes juos kažkas tampo už virvučių, galvijų augintojų juk nedaug, dauguma yra augalininkystės oligarchų turinčių tūkstančius ha ir norinčių gauti didesnes išmokas už augalininkystės ha.