Usurinis

Nesupratau tai ko tau reikia kompensacijos už žalą lT ar šerno kumpiU. Pasakyk medžiotojam kiek duoti šernų už nuostolius ir jie atvilks. Ir nebūtinai vasarą , gali sutarti kad atvilks ir ant kalėdų tik mokėk kalbėti.

Mano nuomone turėtų būti kažkoks fiksatorius kujui esant viršuje kad pakėlus į viršų užsifiksuotų o atsifiksuotų tik tada kai hidraulas grįžęs į patį apatinį tašką ir atlaisvinti fiksatorių. Kur jis yra ir kaip veikia?

Kas čia per naujiena? Nuo kada Lietuvoje uždraudė medžioti šernus su prožektoriais?

Būtų įdomu išgirsti iš to kas matė tokį prietaisą darbe. Teorijos yra įvairios.

Matai "berniukam" buvo sunku dėl to kad daug kas ant jų labai pikti. Netikėk viskuo kuo verkia medžiotojai. Tavo bėda ta kad neturi ką kulti nes nukūlė žvėrys. Kai rašai prašymą niekad nenurodyk kas padarė žalą rašyk žvėrys ir taškas o kokie ir kas ne tavo skausmas tegu išsiaiškina tie kas skaičiuoja nuostolius.

Matai jei leidi svirtį aukštyn tai tuo pačiu leidžiasi žemyn ir kūjis . Bet taip leidžiant kūjį žemyn mechanizmas yra stabdomas hidraulinio skysčio ištekėjimo iš cilindro į traktoriaus hidro sistemą pasipriešinimo jėga . Kaip tai eliminuojama? Kodėl naudojamas šniūras?

Matai čia teisiniai dalykai. Kaip žemę arti mokinti tavęs nieks nedrįs ir patarimo iš šalies neklausysi, bet mano patarimas paduok šitą kasnelį advokatams tai jie devintą kailį nuo medžiotojų nuners. Mano patarimas toks: nufilmuok sekantį kartą kaip ta komisija skaičiuoja tau padarytus nuostolius su videokamera. Paskui susirask žmones kurie žino kaip tai turi būti daroma ir pasitikslink ar teisingai paskaičiavo nuostolius. Kaip taisyklė atvažiuoja į lauką pasivaikšto ir išvažiuoja o surašo popierius iš palubinsko žinyno kabinete. Per mano praktiką medžiotojai daugiau nenori kad daeitų reikalas iki nuostolių komisijos.

Daugiau vaizdų. http://www.ktractors.co.uk/british_buil ... 0for_y.htm

O be reikalo naparašei seniūnui prašymo kompensuoti nuostolius. Žvėrys saugomi valstybės tegu ir valstybė atlygina nuostolius. Nuotraukos ir dar skaitmeninės pats geriausias įrodymas.

Prieš pirkdamas seną techniką išsiaiškink kaip su atsarginėm dalim. Kiek žinau daugelis pigiai nusipirkę techniką (Gehl) paskui brangiai remontuoja. Jei rankos neužlinkę į priešingą pusę ir makaulėje yra košės tai rizikuoti galima. Bet turbūt geriausiai pirmiausiai susirasti katalogus ir peržiūrėti bent jau guolių sąrašą.

Kai presuoji peraugusę žolę arba šunažolę tai sutinku kad smulkintuvas gerai. Bet jei presas stovi ant kiemo, žolės pjovimo laiko nepramiegi, tai nematau jokio ekonominio pagrindo pirkti presą su smulkintuvu nes jo kaina vos ne dvigubai didesnė už tą kur be smulkintuvo, beto reikia žymiai galingesnio traktoriaus. Bendroje sumoje visos išlaidos žymiai pabrangina rulio kainą. Universalūs presai (kintama kamera, smulkintuvas) tinka viskam bet labiausiai agroservisui. Bet tas kas tinka viskam nevisada geriausiai tinka konkrečiam ūkiui. Neįtikinsit kad mano ūkeliui geriausiai būtų universalus presas. Jei vieno rulono supresavimo amortizacijos atskaitymo dydis tik 8 Lt kiek reikia suvynioti rulonų kad atsipirktų presas kurio kaina virš 100000 Lt? Mano ūkio poreikis 280 rulonų per metus. Po kiek metų jis man atsipirks?

Jei nėra melioracijos sistemos ir dar kai ko tai rajono architektas pasirašo ir ant paties nubraižyto tvenkinio projekto, nieko ten mandraus jei nemoki braižyti tai visa kaina kiek kainuoja samdyti braižytoją. Didesnė bėda kai yra melioracijos sistema tada tenka derinti su melioratoriais, architektai turi geresnių užsakymo todėl labai nenori už centus braižyti. Iš praktikos projekto kaina iki 5 % darbų vertės.

Signalizacija kai įsijungia būna kamera pilna, dačikas stovi pačiame traukės judėjimo kelio gale, jei vilkčiau su belarusu tai variklis nelabai jaustų tokį krūvį, bet JUMZ labai jaučia nes trūksta kokių 5 Aj.

Leidimas daug nekainuoja kainuoja tik projektas. Jei nori rizikuoti tai aritmetika sekanti : administracinė bauda vidurkis 750 Lt (max 1500 Lt) plius po 3 Lt už kubą pavogto grunto ir nesvarbu ar tu tą gruntą išpyliai už kelių metrų. Bet baisiausias (jei nesutarsi su inspektoriumi) dalykas bus privalomasis nurodymas atstyti reljiefą už pirmo termino neįvykdymą bauda 400 Lt (max 800 Lt) o už pakartotiną gali ir parų gauti.

Kol neturėjau savo preso teko pasinaudoti Pakiršinio agro serviso paslaugomis , presavo su Claas 46 RC tiesa nepatikrinau ar smulkinimo peiliai buvo sudėti, bet rezultatu nusivyliau , jei ir smulkino tai tik dėl akių. Pas mane presas be peilių, kai gerai pasuki kol suspaudi tai rezultatas ne prastesnis nei to Claas.

Nu jei kaip teliuką tave tampys tai galo nebus. Ir kodėl aš turiu nusileisti visoms buvusios užgaidoms. Iš praktikos jau metai tampausi po teismus tai galiu pasakyti kad vyručiai įstatymai biski pasikeitę, jei anksčiau buvo kad alimentai tai dalis nuo pajamų tai daba jau konkreti suma pagal vaikų poreikius ir nedaugiau. Aukščiausias teismas yra nustatęs vieną minimalę mėnesinę algą vaikui jei jis neturi kokių specialių poreikių ( ne Paganinis ar Sabonis ir ne invalidas) Taigi kiek begautum pajamų teismas paskirs konkrečią pinigų sumą. O kas liečia turto dalybas tai čia nieko nepadarysi , reikalingas guvus protas ir miklūs pirštai . Teismo procesas su gerais advokatais trunka mažiausiai metus. Gerai padirbėjus gali likti tik mėšlo krūva gale tvarto, skolos ir nieko daugiau. Žodžiu esam savo likimo kalviai.

Pernai buvo 4 Lt už kubą .

Sėkmės , vadinasi prasidėjo gerai.

Su Naujais metais visus. Gal kas turit jau šių metinio prieauglio?

Suspaudimo laipsnis kiek nors artimas realybiai rodomas tik presuose su kintama presavimo kamera turinčiuose hidrauline blokada. Jei yra mechaninė blokada tai jokiais skaičiai nepamatuosi , ant vieno iš volų stovi traukutė kuri ir rodo suspaudimo laipsnį skalėje kuri reguliuojasi varžtu, žodžiu tai informacija dėl akių. Kai pajauti kad traktorius netempia pasižiūrėjęs į presą supranti kad kamera pilnėja. Pas mane senas italas ir tikrai nesiskundžiu nei dėl jo darbo nei dėl remonto. Nors tikrai žinau kad juo atsikratė kad atsibodo remontuoti ir niekaip neišspaudė 300 rulonų per pamainą našumo. Suspaudimo laipsnį laiks nuo laiko pasitikrinu bandydamas suspadimą rulio centre jei kulokas bent per pusę korpuso sulenda į rulį blogai. Nesutinku kad fiksuotos kameros presai blogesni nei kintamos. Jų konstrukcija tikrai paprastesnė.

Ši verslo šaka labai sudėtinga. Danieliai vertinami dėl mėsos, ji yra skaniausia iš visų laukinių gyvūnų. Auginant neleisvėje mažiausiai reiklūs. Minimalus plotas 1 gyvūnas 1 ha. Jei tankumą didinsi teks papildomai šerti. Bet elnias ne karvė žiemą šieno nepaduosi jie minta šakų ūgliais teks ieškoti ką atvilkti į aptvarą, jei nevilksi tai per metus nugrauš viską ką pasiekia, šieną įsisvina tik kelis procentus nuo suėsto turio. Sunku ir su selekcija, teks gerai paprakaituoti kol rasi tinkamą patiną , daugumą turi kraujamaišos problemų, be to per rują jie stipriai kaunasi. Natūralus bandos prieaugis tik 32% per metus. Bet turbūt didžiausia bėda tai leidimas iš aplinkos apsaugos departamento kuris reikalingas norint auginti laukinius gyvūnus nelaisvėje.

Matai mokslininkai tik rekomenduoja o ne garantuoja , jei neklysti tai hektarui tvenkinio 2 vnt iki 1 kg. Tvenkinys tvenkiniui nelygus. Jei tvartas netoli tai žolė auga kaip ganykloj ir priešingai jei tvenkinys gilus vandens judėjimas didelis, o vanduo ateina per dolomitą (vandens pH 7,5) tai visai žolių nerasi.

Vat vat kada paaiškėja visi pliusai ir minusai. Nu kodėl tie kas reklamuoja savo galvijus nesako minusų. Man peršasi viena išvada "Amerikonai - praktiški žmonės" todėl daugiausiai ir augina angusų. P.S. Nu jei karvės neprisileidžia savo šeimininko tai jis retas svečias savo valdose.

Pas mane yra įrengtas "priešgaisrinis" gyvulių paleidimas kai viena rankena paleidžiama visa eilė, eilėje 15 stovimų vietų. Tai vienu metu pasileidžia visi galvijai pririšti vienoje pusėje beliek tik per duris išgrūsti , tai visai nesunku nes užtenka atidaryti duris ir karvės pačios eina lauk. Kai gausiu fotiką atsiūsiu nuotraukas bus aiškiau.

Karpiai labai jautrūs deguonies trūkumui, vandens gali būti ir nedaug, bet turi būti gerai aprūpintas ištirpusiu deguoniu. jei vandens paviršius padengtas ledu, po kelių mėnesių net ir kelių hektarų tvenkinyje gali pradėti trūkti deguonies ir pradės kristi žuvys. Su amūrais atsargiai jie pašarui irgi reiklūs jei gerai prisimenu vienam kilui reike apie 60 kg žolės o jei amūrų koks dvidešimt tai po mėnesio gali ir badu išdvėsti nes sliekų jie neėda. Kažkaip niekas nesigyrė kaip tuos amūrus gaudo, mano žiniomis tinklas būna kiauras kai į jį pataiko amūras.