Usurinis

Nu kam taip žiauriai, turiu stacionarius aptvarus ir net nekyla mintis ieškoti durų rankenos, aptvarai kaip aptvarai greitai pripranti ir įvertini jų privalumus , kilnojamas aptvaras trūkumų turi daugiau. Vienas iš trūkumų tai kad karvės veržiasi per ten kur suvarai į aptvarus, šniūros nors ir atlaiko iki 120 kg tempimą bet karvės gan dažnai nutraukia, kuoliukų aukštis galėtų būti bent sprindžiu didesnis pieninėm karvėm gal ir užtenka bet pas mane yra keletas mėsinių kurios sugeba peršokti aptvarą. Jei bijai kad stacionareme aptvare lieka nenupjauti pakraščiai tai aš pjanu traktoriumi 20 cm atstumu nuo kuolų o pakraščiam nupjauti naudoju krūmapjovę Husqvarna 325 Rx pjovimo greitis iki 2km per valandą, su ta krūmapjove nupjaunu žolies stiebus kurie įžemina aptvarą kai ant žolės anksti ryte būna rasa. Užtenka kartą per mėnesį apeiti aptvarus ir aptvaras idealios būklės.

Ne tokie kuoliukai gan nepigus, pagal mane kalba eina apie baltus iš polipropileno 90 cm ilgio su metaliniu smaigu, aš pats naudoju medinius eglės, drebulės ir karklo (ploni kuoliukai) eglinis laiko iki 5 metų, drebulinis panašiai o karklo ilgiau nei 3 metus neišlaiko. Vienas praktinis patarimas nedaryk stačių o juo labiau smailių aptvaro kampų, galvijai turi savybę kampuose pasistumdyti ir nutraukti šniūrą. Ricardaai, nu kam darytis papildomus rūpesčius, pasidarai naują aptvarą ir iš seno pervarai gyvulius į naują, kitas reikalas jai aptvaras nuo aptvaro per atstumą, tada tenka arba gaudyti ir vežti priekabom arba pasirinkti kaubojų kaime ir pervaryti visą bandą iškarto (praktikoje teko matyti gražu).

Jei aptvarai kilnojami tai geriausiai šniūras, bet jei metų metus tvora eina ta pačia vieta tai 2.5 mm HT viela pats tas, pats naudoju 3mm cinkuotą vielą rusišką , 2.5 mm HT iš Grene ir spygliuotą vielą, plonos vielos nenaudoju. Tokios vielos lengvai nenuimsi bet ir lengvai nenutrauksi, gyvuliai vaikšto savo pėdsakais, jei yra kartą praėję vėl veržiasi per tą vietą. Šniūrą per žiemą nepaliksi tenka nuimti o pavasarį vėl dėti, gaištamas laikas. Karvės nosį kiša iš smalsumo uosto kai daiktas joms naujas bet kai nori ėsti ir sieke žolės kuošto už aptvaro įdomu kaip ji liežiuviu pasieke ir žolės kuokštą ir vielą?

Ricardai, kokia gali būti nuomonė jei dar viskas sukasi pasiūlymų lygyje, nors man geriau būtų kad galvijų kiekis būtų fiksuojamas 2006-09-30 d. tada pas Lietuvos ūkininkus buvo daugiausiai žindenių o 2007-03-31 d. dalis jau buvo suvalgyta.

Donatai, visi mes prasti patarėjai, pas mus galvijai - pas tave avys, o joms kažkodėl rekomenduojami tinklai, vilna labai geras laidininkas, gali nepadėti net trys vielos, kokio reikia piemens ir šiaip visokių pribambasų aš žiūriu čia http://www.fenceconfigurator.com/berech ... 9244493496 užpildai lentelės duomenis ko prašo o ji paskaičiuoja net kiek kainuos . jei labai taupysi, tai tankiai bėgiosi gyvulius gaudydamas per laukus, gali naudoti ne izoliatorius o šampano kamščius, ne spec vielą ar špagatą o suvirinimo vielą ir t.t jei tau apsimoka taupyti taupyk, bet žinok kad geras daiktas pigus nebūna. Jei nori pasižiūrėti kitų gamintojų kainų teks parsisiūsti katolagą iš čia http://www.patura.de/gesamtkatalog.asp

Jei ne paslaptis kiek atidavei už vieną girdyklą Lt?

Mėsos supirkimo kaina skiriasi, jai įrodai kad pas tave mėsiniai- tai dadeda 10 cnt už kilograma gyvo svorio (aš taip realizuoju senas ir brokuotas žindenes), bet jei parduodi pagal skerdeną tai gauni daugiau nes išeiga didesnė, o suaugusio buliaus mėsos savybės juk vienodos ar pieninio ar mėsinio (dešrom tinka puikiai), auginimo technologija juk vienoda. Juk nepirktu žydeliai mūsų pieninių veršelių jei jie būtų prasti? Išimtis yra tik rožinė jautiena bet niekas oficialiai jų nesuperka o atiduoti už buliaus kaina nesinori kai gali gauti daugiau parduodamas tam kas žino kokios tai kokybės mėsa, kaip sakė vienas žinomas žmogus "užauginti gali daug kas, bet gerai parduoti- nekiekvienas"

Jo kelias labai ligas, embrionu iš Kanados į Danija o iš ten į platų pasaulį. Norvegija tik viena iš šalių kur keliauja Hedobo linijos veisline medžiaga.

Pasiimk su savim ir šunį, kartas suveikia kaip pavojaus šaltinis ir karvės laikosi vienoje krūvoje , ilgai neišlaikysi bet iki 2 val galima.

Matai angusų yra trys šakos ir dvi spalvų grupės: Aberdino (Škotijos), Kanados arba Amerikos ir Vokiečių spalvos dvi žali ir juodi, mano tikslas išsigryninti iki Aberdino anguso o jie yra tik juodi . Šita šaka yra orginalas o visos kitos jau patobulintos nes skiriasi savo dydžiu labiausiai nu ir skoninėm savybėm. Kanados-Amerikos angusas savo svoriu artimas šarolė. http://www.sitecenter.dk/hedebo-farm/sd ... ction=Back

Sanitare jūsų idėja tvarto ar kluono viduje ištemti pasieniais vielą yra savęs apgaudinėjimas , gyvulys už vielos mato sieną ir supranta kad nesvetinga yra siena su vielute (visumu) o ne atskirai pati viela, po tokios treniruotės efektas bus minimalus. Išėję lauką gyvuliai (juk sienos aplink ganyklą nepastatysi) atsidurs visai kitose nežinomose sąlygose, už vielos bus laisvė, ir reik į ją rautis.

Mielai naudočiausi konsultantų paslaugomis jei pirma būtų rezultatas o po to pinigai, dėja šiai dienai yra priešingai, pirma pinigai po to gal ir bus rezultatas ir labai didelis klausimas ar toks kokį žadėjo konsultatas, per tiek metų prisiklausiau visokiausių patarimų ir padariau išvada kad geriausi tie patarimai už kuriuos neprašo pinigų. Konsultacijos kaina turi būti įkalkuliuota į produkto kainą o rinka parodys kas yra kas.

Ieškau sėklinimo medžiagos, kol kas radau tik žalą angusą Litgene, nors man reikia juodo. Dar yra geras menesis, gal dar ką nors rasiu.

Variklis katino, strėlė nuo bulgaro, 5 tonas laisvai kelia.

Vienu aukštu 8 vnt. daugiau nelaiko ašys, linksta.

Du katinai ir savadarbis pakrovejas, rulonus vezam su savadrbe priekaba padaryta iš lenkiško pustuvo smulkinimo agregato.

Planinis remontas-sankobos diskas, 3 ir 4 pavaros dantračiai ir du guoliai. nedaug, per darbymetį būtų buvę daugiau.

Pievą jau pasejau, karves ganosi, šalta-žolė kaip išsigandusi stovi, šienas dar duodamas, pašarų yra sočiai, tėvukas sako kad šiemet šienapjūtė bus staigi kai sušils po dviejų savaičių reikės pradėti pjauti. Pasipyliau JUMZ tai darbo kaip kiaulę pasipjovus, laimė kad gavau dantračius, darbymečio būtų netlaikęs vargšelis.

Nesuprantu vos ne 500 paraiškų o skirta suma 5 limonai , jie ką visi tokie smulkūs, kažkas čia netaip. Pas mane rajone nebuvo nei vienos paraiškos. iš kur tiek pririnko?

Laukia smagus kaubojiškas sportas. Jei pripras per dieną, labai pasiseks. Jei pirmą dieną išmokinsi vielą traukti ir per piemenį rautis turėsi bėdos labai ilgai,gal net keliems sezonams. Mes darom taip išleidi pirmą dieną į tvirtą aptvarą (vielos tinklo tvoros, arba ganykla su spygliuota viela ) tegul gerai išsilaksto, išsidūksta, išsiaiškina kas bus bandos vadas.Jei neturi aptvaro tai pabandyk pasidaryti kažką panašaus iš pripuolamų medžiagų (vienoje bendrovėje mačiau aptvarą padarytą iš priekabų, bačkų, melžimo aikštelių, furgonų gyvuliam vežti, ir kito ž.ū. technikos tikras čigonų taboras) Kai po trijų valandų nustoja lakstyti ir pradeda ieškoti žolės nutiesi piemes laidą ir pajungi AIG ir stebi kad nenutrauktų, neišmokink vaikščioti per laidą kai jis guli ant žemės ir nesimuša. Geriau trumpesnė linija su tvirtesne viela nors per pusė apyvaro bet kad nenutrauktų. Naudok 2,5 mm HT vielą, patikrinau lūžta kuolai bet netrūksta. Sėkmės.

Nu pernai tokiu metu jau buvo patvirtinta tvarka išmokom gauti o šiemet kapų tyla. Jau laikas būtų pateikti deklaracijas. Negi mokės išmokas be deklaracijos?

Su pirkėjais aš taip nesismulkinu, arba imi visą arba pirk pas kitą (svetimiems nepardavinėju, nes neturiu tiek daug). Mėsos kokybė gera, kaip augintas mato, galima sakyti ekologiška jautiena tik sertifikato nepateiksiu nes neturiu, kai būdavo išmoka už žindenę tai žinduklio pardavimo kaina retai siekdavo jautienos kainą ir to užtekdavo išlaidom padengti, žodžiu buvo galima pelningai ūkininkauti, dabar kai nebėra išmokų už žindenes nežinau kaip bus.

Tara nuo pesticidų išplauta tris kartus tampa nepavojinga atlieka. Tokia taisyklė buvo pesticidų taros tvarkymo taisyklėse( reikės tiksliai paieškoti to Aplinkos ministro įsakymo) tarą nuo pesticidų kiek teko girdėti surenka Gustonyse ten kažkokia firmelė pačiam gale važiuojant keliu už skardinio angaro paslėpta, kiek teko girdėti iš tų kas su jais bendravo tai salyga kad nebūtų etikečių. Turintys didelius kiekius didmaišių ir šiaip pakuotės pabandykit pakontaktuoti su "Žaliuoju tašku" arba "Ateities ekologija" jie užsiminėja pakuotės atliekomis . Pesticidų taros nevisada problematiška atlieka, paskaitai duomenų saugos lapą ir neradęs sakinio kad tuščia tara sunaikinama specioliuose įrenginuose ją gali naudoti kaip talpą tepalui.

Sėkmės

Vienai karvei per žiemą reikia pašarų apie 7 tonas savikaina apie 560 Lt. Tvarto savikaina 125 Lt vienai stovimai vietai. Technikos amortizacija vienai karvei 350 Lt. Atlyginimas už darbą 200 Lt (visos kainos už sezoną, 6 menesius) taigi jei iš vienos karvės per metus turiu gauti pajamų virš 1300 lt tai už žinduklį veršelį turiu gauti bent po 8 Lt (neįskičiuota karvės amortizacija ir tai kad pusė gimusių veršelių yra telyčios.)Jei tvarte bulius laikysi 20 mėnesių tai savikaina turi būti apie 6.2 Lt ir nepigiau. Jei kas turit kitus variantus malonu būtų pasvarstyti.