Usurinis

Čia kaip laukiniame kapitalizme, tie kur turi savo zonas (laiko monopoliją)tai šaukia kaip durniai už tėvą ką be darys lupa būk sveikas, su tokiais bendrauju tik būtino reikalingumo atveju (gyvulių registra, skiepijimai nuo pasiutligės ir t.t) tie kurie atlekia pagal skambutį bet kur- tais aš nepasitikiu kadangi jų nepažįstu. Skambinu tam kurį pažįstu, kuriuo pasitikiu ir kuris žino mane, tam kas nebijo ekpermentuoti o jei nepavyks žino kad nereikšiu pretenzijų. Žodžiu ieškok draugo ir daugkas kainuos pigiau. P.S. gyvulių ženklinimą gali atlikti ir pats, nieko ten sunkaus ir sudėtingo.

Reikia gerai paskaičiuoti, bet reikės ir kitų pagalbos. Reikia sekančių duomenų vienos tonos savikaina šienainiui šienui, silosui tvarto išlaikymo savikaina vienai stovimai vietai technikos amortizacija pelnas norimas gauti kiek laiko laikysi gyvulius tvarte

Nežinau, kažkaip nelinksta širdis link jos, prastos žemės, o be to aš prastas agronomas, kadangi užtenka plotų karvėm išganyti nebūtina man verstis per galvą kad gaučiau superinius pašarus, juk ne melžiamas karves laikau, pašarai gali būti ir prastesni. Juk šios dienos ekonomika diktuoja sąlyga, kad kuo mažiau išleisi tuo daugiau liks pelno, juk investicijos neatsiperka. Pabandyk įrodyti kad aš klystu.

Nuo išputimo per visą ūkininkavimą netekom tik vienos karvės, pirmą kartą atgriebėm na o antras kartas buvo kajukt, nors kovojom už senutės gyvybę 8 valandas, išbandėm viską net šoną dūrė bet deja rezultatas buvo letalinis. Priežastis šlapi raudonieji dobilai, bet tai buvo vasara šalnų dar nebuvo. Po to raudonųjų dobilų ganyklose neliko.

Turiu vieną gabaliuką, 6 ha dydžio, plūgo nematęs bent penkiasdešimt metų, akmuo prie akmens ir tokie virš pusės kubo, žodžiu tikra natūrali pieva, kokia rūšinė sudėtis nežinau, yra viksvos, varpučio, vikių. Bet vietomis gali rasti ir baltųjų dobilų, svidrės, muteikos ir kitokių kultūrinių žolių matomai užsinešė su karvių išmatom, kai pervarai karves iš kultūrinės ganyklos į natūralę pieva , karvių žarnynas juk per naktį neišsivalo, o sėklos luobelio skrandžio rūgštis per virškinimo ciklą neperkanda.

Sėkmės naudotis informacijos lobynais

Perdėk tašką nuo "Didinti" ant "Informacija" ir pažymėk gręžininio numerį, informacija turi išmesti šalia žemėlapio, jei neišmeta informacijos peržiūrėk nustatymus ir filtrus. Darbas pas mane toks - pramoninis šnipinėjimas.

Kokie gręžinių gyliai ir šep visokie niekai yra čia http://piritas.lgt.lt/Scripts/hsrun.exe ... _greziniai pasirenki norimą vieta ir didini iki tol kol matai gręžinių numerius paskui pažymi informaciją ir užvedus ant gręžinio numerio kursorių išmetama visa informacija . Gręžinio metro kaina priklauso ir nuo grunto, pas mus ant dolomito sluoksnio meistrai už metrą prašo štukos, su sena rusiška technika net nevažiuoja gręžti.

Pagal tai kiek yra sausųjų medžiagų ir skiriama šienainis ar silosas. Šita kombinacija pilnai galima bet reikalingas gan galingas traktorius kad pavilktų 3 m pjaunamąją( 80 aj) ir presą vyniotuvą apie (100 aj) plius patį traktorių per lauką vilkti dar (10-20 aj) taigi turėtų būti gražus agregatas už padorią kainą. Tai kad rulono kaina 44 Lt mane gasdina pas mane savikaina per pus mažesnė, plius veiksmų laisvė.

Tai vieni iš kelių kuriuos pripažysta hansai, be Gallagher, Paturos, Elefent yra ir Lacme, forumuose apie juos atsiliepia neblogai. Tiesa kaina kandžiojasi bet cia tik internetinėje prekyboje, kiek paprašys dileris galima spėlioti. Dabar studijuoju Paturos elektroninį katalogą gal ką rasiu įdomaus.

Šiemet pasėtą pievą kai sudygs visos žolės geriausiai ir pigiausiai nupjauti, jei dominuoja kietis tai jis lengvai panaikinamas intensyviai pjaunant. Šienauk du kartus per metus ar tankiau ir po metų pigžolių nebus.

Šiemet pasėtą pievą kai sudygs visos žolės geriausiai ir pigiausiai nupjauti, jei dominuoja kietis tai jis lengvai panaikinamas intensyviai pjaunant. Šienauk du kartus per metus ar tankiau ir po metų pigžolių nebus.

Pastebėdavau kaip taisyklė po audrų su žaibais , kai tik neišjungi taip atėjęs ryte randi nedirbantį. Remontuoti generatorių, kiek bandžiau , pirminių parametrų nepasiekia, tenka pirkti kitą. Daugiausia buvo seni rusiški 3 vnt. lenkiškus 3 vnt. nu ir vieną lietuvišką tauragės gamybos teko remontuoti ir po remonto vėl naudoti. Nors pardavėjai sako kad yra garantija bet kai atsidaro pamato kad sudegus elektronika nuo iškrovų tai nebėr garantijos , laukti kada suremontuos nėra kada perki naują, naujas yra naujas. Tai daba ant nakties jungsiu sena o dienai užjungsiu gerą naują.

Kolkas akys krypsta į Ako iš Grene arba Galager reikia nemažiau kaip 4 J patrauklesnis pagal kainą yra Ako firmos, dėl žaibo tai tik kalbos, tikimybė kad trenks į aptvarą labai maža, didesnė tikimybė kad gausi per įžeminimą, aišku galima statyti tuos įžeminimus, bet garantijos kad apsaugos ? Generatorius pas mane stovi pastato viduje, kadangi laidų daug prijungta visokių ir su + ir įžeminimai tai užsidegti nespės, be to pastatas mūrinis, kiek buvo sugadintų generatorių tai pirmiausia sudega elektronika.

Jo silosas tai žolė ritiniuose, jau viską sunaudojau, o aptvarą pasidaryk nors laikiną, kampuose po gerą medinį kuolą ir stulpelius gali iš karklo pasidaryti su kalamais izoliatoriais, virvę naudok vietoj vielos, nors porą hektarų, darbo bus mažiau pradžioje vasros hektare gali 10 karvių laisvai išganyti, pažiūrėsi ar geriau ar ne, svarbiausiai pradėti, laiko niekada nėra, paprasčiausiai darai ir viskas.

Santykis apyligis 5:4 buliukai veda, veršelis kuris išputo šiūmetinis tvarte laikomas bet gali laisvai preiti prie šėrimo tako tai matomai siloso prisiragavo, bet šiai dienai siloso nebėra liko tik šianas tai daugiau problemų gal nekils, kažkada delfi.lt buvo straipsnis apie įvežamą mėsos kiekį tai viskas atsisitojo į savo vietas, kainos geros gali ir nesulaukti, tai pesimistinė prognozė, lenkai kiša kiek tik gali. Nei grūdų nei kaupiamųjų nesėsim šiemet, pigiau man nusipirkti.

Pramoninis tvartas tai šimtai galvų, kurias reikia apsėklinti kuo greičiau, čia pas mus už dozę 22 Lt, o ten kaina kita kuo daugiau vienu kartu, tuo pigiau. Šiai dienai jau 9 , tfu tfu tfu .... visi sveiki ir gyvi, praitą šeštadienį turėjau bemiegę naktelę, gerai kad mašinoje buvo butelis šnapso tai mėnesinis veršelis gėrė o aš žiūrėjau kaip laikosi ar toliau nepučia, matomai kažko užėdė. Dar liko 4 pavasariui o kiek vasarą nežinau bet daug nebus iki 5. Jau dvi savaitės kaip telyčios lauke, nuvelkam ruloną šieno trim dienom ir tvarto mėšti nereikia. Nespėju tvorų lopyti, vielas reikia keisti, gerai kad Karolis iš Grene padeda su tiekimu, labai laiku apsireiškė. dar liko puskilometris naujas vielas nutiesti ir naują generatorių nupirkti ir užjunkti, skaičiuoju kiek reikės pinigų, sėjos dar nepradėjau, nors tos sėjos tik 6 ha pievos atsėti, teisa sėkla jau namuose. P.S. pagrindinis darbas skaičiuoti ar naują bulių pirkti ar praitų metų telyčias sėklinti dirbtinai, dėl 9 kažkaip neapsimoka naują bulių pirkti, tenka ieškoti normalios veislinės dozės tik Lietuvoje kažkaip sunkiai.

Priemonių yra visokių tik geros pigiai nekainuoja, jei vagis paprastas tai gal jos ir pagelbės, bet jei profai tai jie viską išstudijuos ir savo padarys. skiriasi tik laikas per kiek tą sistemą įveiks. Raimisx nežinau kaip pas tave reikalai su policija bet pas mane į kiemą be popierėlio nevažiuoja nes jei nebūna popierėlio tai tada prokuroras man rašo atsakymą ką jie mano kieme veikė. turiu privalumą pas mane tupikas toliau nei kelio nei takalio nėra, jei atėjo į kiemą tai rodyk ko, o jei vaikšto su uniforma kur nori tai-saviveikla. Porą kartų parašė atsakymą ir praėjo noras policijai pasakas pasakoti. O jei vagį pagaunu tai į policiją nesikreipiu, po to ir kitiem pasako kad ten nelįstų.

Vaistų stimulioujančių rują nevartoju ir tau Ricardaai naudoti nepatariu. Tai pramoninio tvarto reikaliukas, karvės labai greitai pripranta, ir bejo paskui nerujoje (taip man aiškino veterinorius) jį apsimoka naudoti tik pramoniniu būdu, bet čia reikia klausti specų. Matai kai pas mane bulius tvarko tuos reikalus, tai pastebėjus rują ir po antro karto jau ieškau veterinaro kad žiūrėtų kas karvei, o jei nepaliaujamai rujoje iki rudens karvę tenka nurašyti ( netaip kaip Ernestas sausį sėklina tvarte, kada tada gims veršelis ir kaip jis užaugs tvarete be saulės ir žolės)

Negaliu komentuoti to su kuo nesusidūriau (belgų mėlinieji). Teoriškai žiūrint lyginti natūralų apvaisinimą su dirbtiniu galima ir daugiau priemonių pasiekti rezultatą turi dirbtinis, galima prinkti laiką, blokada, pagerinti aplinką o natūraliam tik laikas. jei bulius nieko nepadaro tai vienintelė viltis P. Tamošiūnas jei jis nieko nepadaro tada karvę nurašau, vaistų nėra. Jei apie kooperatyvą nieko negirdėi gal pasimokino kad pirma reikia pasiekti rezultatą ir niekada neatsiskleisti, o tyliai dirbti, jų tinklalapis dirba tik formaliai, žodžiu ramybės bala.

Šiaip gali naudoti bet tik tada kai per brangu nusipirkti veislinį bulių, aišku galioja taisyklė kad skūpus moka du kartus. Mėsinių karvių sėklinimas labai nepatikimas reikalas, didelė tikimybė kad gausi ne to ką prašai, per daug žmonių dalyvauja kol dozė pasieks karvę, mano praktikoje buvo sėklinama limuzinais o gimę veršeliai buvo juodi, karvė buvo žala, teko paieškoti kas tai, ko pasekoje buvau patenkintas rezultatu, taip mano ūkyje atsirado angusai.

Ar ne apie ta Detz-Fahr kalba eina kur prie Karčemų stovi?

Nu nežinau kaip ten pas kitus bet pas mane yra žindenių kurios jau dešimtą sezoną pradėjo, tiesa jos laikomos tvarte tik žiemą o visą vasarą laisvės režimas iki sniego. Kiek teko susidurti su tais kurie karves tvarte visą laiką laiko tai po penkto sezono nurašo į maistą, neatlaiko kepenys. prasti pašarai. Mano praktikoje karvės nereguoja į šviežią silosą jei jis pagamintas iš paupio viksvų, bet kai atvažiuoja svidrės-dobilų mišinys tai gardų vamzdžiai linksta, darau išvadą kad Ernesto racione tas siloso šiaudų mišinys nekažkas. Erikai gal gali duoti to raciono sudėtį ir santykį, pabandysiu pasiskaičiuoti kas ten gaunasi.

Erikai, gink dieve nekaltinu tamstos Ernesto ūkio propagavimu, man tai labai didelis informacijos kiekis pamastymams, analizuodamas kitų klaidas mažiau darai savų. Klausdamas dėl šėrimo stalo Ernesto naujoje fermoje turėjau mintį kodėl šėrimo stalas taip giliai atitrauktas nuo mikserio kelio ir dar tie stulpai gal geriau buvo pastumti už stulpų kad nereikėtų kilnoti mikserio transporterį kas keli metrai? Neįsivaizduoju kaip žindenės perneša stresą pereidamos nuo ganymo sezono kai gali ėsti laisvai 24 val per parą į tvartinį laikotarpį kai šeriama vieną kartą vidurdienį. Visumoje didelis dėkui už galimybę pažvelgti į Prancūzų ūkininko kiemą , pasimokyti yra iš ko. Lauksime kitų filmų. Sėkmės.

Erikai norėjau paklausti kas paslėpta pas Ernestą naujoje fermoje po šėrimo stalu nes ten kur mikserio operatorius demonstruoja aukštąjį pilotažą šerdamas gyvulius matosi lentiniai skydai, kodėl nebuvo galima padaryti kažką panašaus kaip pas Dominyką fermoje, gal yra kokia nors tam priežastis? Filme minima kad Ernestas per kelis tai mėnesius į Lietuvą eksportavo du šimtus galvijų o kitoje vietoje sakoma kad viso Ernesto ūkyje yra netoli trijų šimtų, kažko nesuprantu ar jis realizavo susikaupusį perteklių ar ir kitų augintojų galvijus. Iš Ernesto ūkio į Lietuvą atvežti galvijai niekada nebus tokie kaip pas Ernestą dėl sekančių priežasčių, pati svarbiausia yra laikymo būdas, pas mus Lietuvoj žindenės vaikšto laisvai lauke ganykloj, niekas jų nefiksuoja keliom valandom prie šėrimo stalo, (juk tai nepats pigiausias šėrimo būdas). Pašarai- tai nežinomasis kurį identifikuoti gali tekti sugaišti ūkyje net visą galvijo auginimo ciklą, niekas neišduos kokius papildus naudoja, juk su šiaudų dominavimu racione gerų rezultatų nepasieksi. Nu ir pagrindinis veiksnys tai genetika, palauksiu ir pažiūrėsiu kaip parodose atrodys Ernesto genetikos programų rezultatai, juk gali būti tas variantas kad parenkami tie reporoduktoriai kurių palikuonys geriausiai atrodo tvartiniam laikymo variante. Juk pagrindinis šitos veiklos rodiklis yra pinigai.