Usurinis

Pirma vieną pusę išleidi, o rytojaus dieną kitą pusę.

Nu pirmiausiai pradėk nuo leidimo, jei daugiau nei 300 kvadratų jo reikia, didelio iškasto grunto kiekio lengvai nepaslėps. Jei galvoji auginti karpius tai gylis virš 5 m. Tūris jei neklystu 5 kubai vandens vienam žemojančiam karpiu. Jei tokių parametrų negali užtikrinti rinkis karosus jie ir be vandens peržiemoja arba statyk orapūtę. Baltieji amūrai reikalingi ten kur yra didelis vandens augalijos kiekis ir stipriai dasideda nitratai iš tvarto.

Didelio tikslumo negarantuoju(harefordai, angusai, sementalai po to eina tik šarolė ). Aubrekų nelabai rasi. Mane tik užknisa paslėpta reklama, mol tik šarolė mėsa yra valgoma. Tik kodėl Jukna nepasakė kad kas antras namas Latvijos pajūryje priklauso lietuviams? ir kodėl jie pamiršta mėsos skonį kai sugrįšta namo.

Ir iš kur pas zirgo galvas šarolė, čia tik pas mus šarolė dominuoja. Latvijos pajūryje tiek turtuolių kad jei užsakys tik po vieną porciją per mėnesį steiko tai išpjaus visas savo mėsines bandas , antis didelė šis Juknos teiginys.

Kol auginsim dešrom ir šaldytuvams geros kainos neturėsim. Juk daba vienodai ar pieninis ar mėsinis supirkimo kaina ta pati. Padėtis tikrai gerės, bus mažiau kas augina galvijus (išmirs pensininkai, pieninkai neturės tvartų), gal atsiras reikalavimas kad pienines karves tiks tik į šunų dešras. Liaudis geriau uždirbs ir galės įpirkti gerą mėsą. Vat tada ir apsimokės auginti mėsines mėsai o tada ir veislinės bandos atsigaus nes bus kam reikės veislinės medžiagos.

Nu jeigu neapsimokėtų tai būtų kaip su linaus , porą metelių ir su žiburiu nerasi. Daba visur jų pilna. Geriau pasakykit žmogui kad veislinių galvijų augintojų konkurencija stipri, o mėsai auginti kai kaina tokia neapsimoka. Bet tai yra laikina. Tai priklauso tik auginimo intensyvumo ir realizavimo laiko. O braziliška jautiena ne konkurentė nes iš jos steiko neiškepsi ji šaldyta.

Galvijai kainuoja tiek kiek už juos duoda (tai galioja ir netik galvijams), kas iš to kad daug kas prašo astrominių kainų panašių kokios yra vakaruose, bet kai neatsiranda pirkėjų grynaveislius varo į skerdyklą. Menas yra parduoti ir menas nupirkti. Auginti galvijus daug kas moka bet gerai pirkti ir parduoti nekiekvienas. Daba kai nebus kompensuojama įsigijimo kaina veislinių galvijų kaina turėtu kristi lygiai tiek kiek buvo kompensuojama. Šaunuolis žmogus kad sugebėjo gerai nupirkti.

Kažkas vyksta http://www.delfi.lt/news/daily/country/ ... d=15234146 Jei tai ne pinigų plovimas tai gal ir gausis. Tik kažkaip informacijos mažokai.

Maniškiai veršeliai gauna silosą kai užsidaro į tvartą tada jų amžius būna nuo 8 iki 5 mėnesių, dėl to kad ėda silosą problemų nėra.

Ruloną ant šono kirviu pusiau , pusę atiduodu vakare kitą pusę iš ryto. Kai dalini su šake duodi tiek kiek ėda. Po pusvalandžio matai kurios ėda o kurios jau sočios. Šeriant rankomis iš kart matai kurioms labai norisi ir nuo kojų krenta kaip nori ėsti toms duodi daugiau o kurios nesidrasko tai netokios alkanos toms mažiau. Matai ir kurios neėda , tada ieškai priežasties kodėl neėda.

Nu nežinau man gaunasi taip: vienas rulis 30 galvų iš jų dalis karvių (19)dalis telyčių (4) keli buliukai (6) ir veislinis bulius, per žiemos sezoną gaunasi 200 rulių tai vienai karvei reikia 7. Gal todėl tos mano karvės neįaugina veršių.

Tik nesugalvok pavogti kokios nors pieno perdirbimo bendrovės produkto pavadinimo, kai pagaus po teismus užtasys, ubagais išeisi. Dėl svietamušės ta kur įmerkiama į bidonėlį nieko verta, kažkada pirkau už porą šimtų litų 1995 m. dirba iki šiol, tik sviestas gaunasi didelis trim atvejais iš dešimties. Kažkada mačiau šveicarų valstiečius kurie sviestą muša vandens malūno rate supylę grietinę į 200 mm. diametro varinį vamzdį apie 1.5 m ilgio, kurio vienas galas aklinai uždarytas o kitas atidaromas kai reikia užpilti grietinę į vidų. Sukasi ratas nepergreitai tai grietinė iš vieno vamzdžio galo į kitą taip ir laksto kol susimuša sviestas.

Pats pigiausias ir geriausias būdas tai veislinis bulius. Jokiu būdu nesugalvok pramečiuoti, grynas bankrotas bus.

Geriausiai kai karvės veršiuojasi balandžio gale - gegužės pradžioje. Bet jeigu nori gauti pieną tai geriau kai karvės veršiuojasi ant žolės tada gerai ištvinksta, vat čia ir gaunasi šių dviejų galvininkystės tipų nesuderinamumas.

Sunku bus išlaikyti ant žolės ir kad nenusipenėtų. Neatlaikys širdelė ir padidinsi ganyklos plotą kad nebadautų. Jei nenori turėti problemų su veršiavimusi sėklink anksčiau kad veršiuotuosi anksti pavasarį.

Mano žemės prastos tik 28 balai. Kažkokio gero pašaro užsiauginti sunku. Visą laiką pašarai vienodi, kadangi nėra tikslo gerai šerti juk pieno nereikia tai ir suprastais pašarais karvės perdaug nesukūsta juk jo gauna sočiai. Miltų iš vis negauna tik veislinis bulius gauna pavasarį po 5 kg avižinių miltų bet tik dėl kojų atsparumo o ne dėl sotumo. Pašarų daba neprastink nes kol vystosi embrionas geriau tegu neužskursta, geriau suprastink likus iki veršiavisimo dviem mėnesiam pašarus, kad neįaugtų. Mano karvės sukergtos visos birželio, liepos mėnesiais taig per visą vasarą karvės gavo žalią žolę ir būsimi palikuoniai galėjo vystytis gaudami visavertį maistą.

To nespatebėjau, bet buvo bėda kad nemokėjom šerti, peršėrėm po to lupm išsišiepę, ko pasekoje perėjom prie tokių kurių lupti netenka. Gal ir šerti išmokom.

Dar dar vienas reklaminis triukas kad limuzinai geresni nei harefordai ilgam auginimui. Juk limuzino nedašėrė o harefordą peršėrė bet rodikliai panašūs. Tik pas galima atlikti tokius ekspermentus.

Dar dar vienas reklaminis triukas kad limuzinai geresni nei harefordai ilgam auginimui. Juk limuzino nedašėrė o harefordą peršėrė bet rodikliai panašūs. Tik pas galima atlikti tokius ekspermentus.

Mūsų platumose pats optimaliausias atsipirkimo laikas 7 metai, kas 50 km nuo jūros plius metai, gali pasiskaičiuoti kada atsipirks ir nesvarbu ar parduosi VST ar naudosi tik sau. Nes jei turėsi atliekamos galios sugalvosi kaip ją paversti centais.

Norint patikrinti svarstykles svoris turėtų būti artima buliaus svoriui. Geriausiai pasverti jau žinomą bulių, arba pasisverti keliems atskirai po vieną o po to visiems kartu ir pažiūrėt ar suma sutampa.

Turėtų užtekti ir 7 rulių. Bendroje sumoje 200 d x 30 kg= 6000 kg

Svarstykles patikrinti reikia būti specu, nežinau kas gali iš ūkininkų elektroniką reguliuoti, bet žinau kad visos svarstyklės naudojamos vidaus rinkoje turi turėti metrologijos tarnybos plombą ir pažymą, plomba tam kad negalima būtų perreguliuoti svarstyklių, dėja niekad aš tos plombos ir nemačiau, prašymas paprašykit kad parodytų tą plombą.

Mano prognozė: iki Naujų metų supirkimo kaina kils o po Naujų skrydis žemyn. Palaukim mėnesį ir matysim ar atspėjau.

Nu ir kodėl mes savo darbo neskaičiuojam, kai viską suskaičuosi tai labai Kidelis klausimas "kas labiau apsimoka?".