vrimvydas

turejau diskusija panase tema su moksliukais . Matai i rapsu genetika yra isikista jau pergilei ir galma sakyti kad jie GMO. Juk atvirai sakoma kad imetamas pvz ridyko genas . Ta pati kalba su kvieciu ir mieziu . Tipo mokslas suke. rgia bite su karve. Kai bus palesta sistema nuo lauko iki stalo ir nusipurkes duonos kepala pagal barkoda zinosi koks ukininkas grudus auginso bus ypac aktualu . Bet cia gal ne i tema .

Tie kas seja ne del varneles turi atsakyti sau ko siekiama ir bepamirsti kad angli generuoja saknu sistemos , azota kaupia ankstinei ir dobilai , biomase duoda saulegraza garstycia , fosfora gamina grykis , nakina pikzoliu sekla garstycia, suaria dirva sakninis ridikas , na ir dar eile augalu kur sukelia ir surisa maistines medziagas is gilesniu sluoksniu . Apie miglinius dar studijoju ir pakolkas turiu dvejopa nuimone .Garstycia maziausia nauda bet pigiausia .

Turiu kita nuomone . Aisku nekalbant apie tai kad reikia seti min penkes ruris . Imaisius gryki jis pagamina nemazai anglies ir man labiausei patinka kad perkramto neprieinamos formos fosfara ir padaro nemazai tirpaus ir kad nepalaiko ir nedaugina patageninu .

atkrepkit demesi koks yra imestas hibridizacijos genas . Jei jis neaktualus o veisle patinka tada vienus metus galma seti ukine tik nerekomendojama zenklei didinti norma . Mano du kartus daritas ekspermentas daritas su ukine ir pirkta sekla dave 300-500 kg prieda pirktines naudai nirs vizualinio skirtumo nesimate .

Gera diskusija tik atkreipkite demesi kad ligu problema vis dideja ir ypac siemet kai plitimui buvo geros saligos . Ateitije labai kals per derlinguma . Dalinis siu metu isgulimu priezastis yra pasakniu ligos .Ypac tai pastebima rapsuose bet ateis eile ir miglinem Chemija laiku ir tinkamom oro saligom panaudojus negido o tik pristabdo plitima ir nuima simptomus. Isekis viena , mazinti patagenus ir ju nemaitinti . Dareme gidomaji purskima tik issaunant varpai ir akim matomu pazeidimu nesimato. Aisku tai yra pasirnkta kita problemos naikinimo strategija . Jei pralaimimas karas su ligimis ar pikzolemis reskia reik keisti strategija .

ka ten ziureti juk viskas juodai ant balto yra , o jei netenkins vertinimas kviesk pakartotini .

jei gerai pasirenki saziningus supirkimo parnerius ir vertina viska pagal standarta o neziuri kaip apixxxti tai moka . Nesigincioju kad buna ir tokiu grudu kur i pasarinius netinka bet labai retai ir praleidus per dziovikla ir valomaja buna kad reikalai pasitvarko

ir dar draudimo ismoka dadek

185 × 5 = 925 ; 165×7=1125 . Ir cia neskaitant idejimu skirtumo , kokybiniu reikalavimu ir nuoskaitu bei rizikos kad nebus pasiekta reikiama kokybe .

va ir pavapsejau . sendiena per visas medijes vapa.

Gerai kad ponas piktasis supranti kas yra kas. Ejo kalba apie tradicini tautos pamegtus glifosatus kurie jau eina i trasa. Tai ka jumi parase daugkam bus negirdeta naujiena .

Bayer“ sutiktų sumokėti 48 tūkst. ieškovų iš viso apie 10 mlrd. dolerių. https://www.delfi.lt/agro/agroverslo-naujienos/bayer-uzbaige-byla-del-liudnai-pagarsejusio-herbicido-roundup.d?id=83928661 https://www.delfi.lt/sveikata/sveikatos-naujienos/amerikieciams-priteisti-milijonai-del-vezi-sukelusio-chemikalo-jo-galima-isigyti-ir-lietuvoje.d?id=80895073

https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/pasirasyta-deklaracija-del-glifosato-naudojimo

Davai davai glifosuokit . Drasus .Turbut nematete kad Lietuva isipareigojo nenauduoti glifosatu subrendusiems augalams . Turbut baudu nematet . http://www.vatzum.lt/lt/pasitikejimo-linija/

Bulgarijoje ir Prancuzijoje penkiu metu vidurkis + 2 t . Aisku buvo metu kai buvo -2. Apie stabiluma reik kalbeti

Nepastovus klimatas , skirtingas dirvozemis pagal granuliometrija ir maistines medziagas , kompetencija , turima ir siuloma technika ir tt

Pritariu. O dar geriau smart till , ismanusis dirbimas kai is visu technologiju pasirenki sau optimalu .

Gal kas turite sarasa kokose veislese koks hibridizacijos genas yra iskiepitas . Nes hibridas yra vienas zodis o varjaciju daug .

Bandem linini audekla . Po 3 men neradom

ok patilesiu ...

Taip yra dalis tiesos nes kaikur jau nesueina galai ir reikia galvoti apie lesu taupima tiek kurui tiek padargu islaikimui . Taciau yra ir kita puse kuri , tai yra zemes sveikata . Neuzkalnu ta diena kai agresivus zemes naudojimas ja dirbant ir nuodijent su trasom ir chemija priveda prie tokio tasko kad ka tu bedaritum sistemingai mazeja derlius ir pelningumas . Bandoma tai suversti klimatui ir gamtai tacia tikroji priezadtis yra zemeje . Jau irodita ir nekrta kad visi anksciau ar veliau tures pereiti prie tokios technologijos tik tie kas tai padaris anksciau tures geresnes startines pizicijad . Neseipsau ES pradeda prievartini stumima i ta technologija nes ten kur zeme buvo agresivei dirbama daugiau metu nei pas mus jau yra didziuliu problemu . Pas mus dar zeme tiek nenuvatyta bet pirmieji pozimei jsu matomi ir tik kaikuruose laukuose . Na nebent atsirastu kiti budai kaip ta zemes degradacina sustabdyti. Tikrai ne is mandrumo ar besivaikant pigumo viskas daroma ir netgi pasakicisu pirmoje pradzioje islaidos dideja ir apskritai bendras pelningumas gali pablogeti. Cia uzbegama uzakiu ateinanciom problemom . Danija Anglija Vokietija Prancuzija , ten vaizdelis jau nekoks ku ju 10 t. Tik gaila kad baigiama nuvalkioti tos technologijos pavadinimas .

nu ......, idomei skamba ,pabandziau . Ta tecnologija uztrunka kad ja ivalditum ir kanors rimto galetum pasakyti apie rezultatus nuo 5 iki nieka metu . Priklausomai nuo zemiu ir kompetencijos .

Tai technologijai keli milijonai metu o va invaziniam plugu ir chemijai koks 50 . Aisku kad bus nauju madu ir sukomercizuotu tendenciju bet gamta visvien sustatis viska i savo vietas .

Dareme bandima . I zeme keluose laukuose sukaleme 50x50 deze ir supileme vandens 100 mm . Kaikur suigere per 15 min kaikur 1 val . Viskas priklause nuo zemes strkturos kuria suformavome patis . PS greiciausei geresi ten kur niekada nejudinta zeme , ten kur buvo dirbama perslapia ( luomose) sunkei geresi ir suformavo pavirsiuje plevele . Tai kad tik mes kalti .

Zemes infiltracijos testas