vrimvydas
Nariai-
Pranešimai
2.073 -
Prisijungė
-
Lankėsi
-
Laimėta kartų
59
Turinio tipas
Profiles
Forums
Nuotraukų albumas
Downloads
Events
Store
Visas nario vrimvydas paskelbtas turinys
-
Technika yra materjalinis produktas nes ji nesukure o pagamino , sekla yra matejalinis produktas nes ja padaugino , seklos veisle yra intelektinis produktas nes sukure . Kodel reikia moketi uz filma ar daina jei ja naudojama neautoriaus komercinei veiklai ?
-
Nesutinku . Tu pirkdamas sekla sumoki tik uz dauginamos medziagos auginima . Jei ta sekla pasidaugini savo ukije tu naudojiesi selekcininku darbu kurie tappat valgyti nori . Jei nenori moketi selekcinio mokescio sek laukinius spelta kviecius ir augink 1.5 tonos .
-
Nepainiok materjelaus ir intelektinio produkto . Uz skla mokama kaip uz intelektini produkta panasei kaip uz filma ar daina . Negi dainininkas turi gyventi tik uz pirma karta sudainavus daina gautas dainas . Piratavimas yra intelektinio produkto vagiliavima .
-
Ar jum netrodo kad esate vagis be sazines likuciu . Zmones daro genetinius bandimus ir isranda nauja veisle , tada musu platintojai ja rajonoja ir nupirke leidima ja platina . Tipo tai turi buti nemokama . Geda . Butu argumentas kad nauja veisle turi buti apmokestinama tik kol atsipirks jos kaštai , bel tada niekas nezymes per ta laikotarpi kad seja ta veisle . Del nesazinigumo ir Lietuvisko apsukrumo turim tokia netobula sistema .
-
Velgi pacituosiu : # mineralines trasos , agresivus zemes dirbimas , ir dauguma herbicitu it fungicitu buvo intensiviai primetama praeito amziaus viduri nes labai labai trukoo zemes ukio produktu . Dabar produkcijos pakanka ir ji net didelio kiekiu ismetama (neskaitant tu kurie jos neiperka ir sutinka vartoti alternativu maista). Taip kad poreikis atslugo bet agrochemijos narkomanijos adata beatsitrauke ir atima nemaza dali ukininku pajamu . Nekalbama kad visai reikia atsisakyti mokslo pazangos produktu , bet kad 70 % ju atsisakyti imanoma nemazinant zemes ukio pelningumo tai faktas . Taciau yra viena problema . Kai kompetencijos stoka kuri kompensuojama tryju chemijos kompaniju lobistu primestais produktais . # PS Nepriskirkit siu minciu man ,
-
Geras klausimas . Kiek supratau jiem dabar sunku tai chemistai siulo dar jiem stuktelti per galva su trumpintoju arba padidinti stresa su herbicidu . Kiek kartu tikri , nekomerciniai agronomai sake kad jei nori suprasti ko nori augalas sutapatink save su jo busena ir suprasi ko jam reikia nes jie nori to ko ir tu noretum tokios bukles .
-
Skirtumas bus . Taviskes bus sveikesnes ir be streso todel maziau bus islaidu nuo ligu ir kenkeju .
-
Yra tiesos , bet itaka tures tik is dalies vietine valdzia o politika formuos Briuselis . Jei kaip prognozuojama laimes populistai tai bus dirbti paprasciau , ir jei laimes zalieji gyvensim is pasalpu .
-
Valdzios pokitis dabartiniam zaliajam kursui itakos beveik neturi . Eina kalba apie apribojimus po 2027 . Ta tema viksta tik diskusijos ir dabartines nuostatos nieko gera nezada . Nori kad gyventume is ismoku ir planuoja neremti eksportines gamybos . Kaip tai padaris visai neaisku . Nebent sugalvos kaip padaryti produkcijos atsekamuma . Dar bijoma kad koncenai turintis perdirbima susirinks visa parama o visi kiti liks be paramu . Idomu stebeti miesto biurokratu diskusijas ir lobistu nagluma .
-
Niekas dar neaisku jei sugrazins perskaiciavimo koeficienta su parpiniu prasisukti bus sunku .
-
Sutinku , galimas varjantas nes siemet perskaiciavimo koeficientas 1:1. Kitamet jei sugrazins 1:0,3 bus sunku . Aisku jei dar ta 1%susirenki is krastovaidzio
-
-
O kaip su reikalavimu nenaudoti chemijos .
-
Tikslumui nuzengem toliau . Bandeme pasverti subrendusiu varpu svorius . Rezultatas buvo ispudingas . (Svori sugeneravo nevien atsakingas chemijos naudojimas bet ir savalaikis tresimas bei aminostimuliantai )
-
https://trenk.lt/pauksciu-baidykles/10854-laukiniu-gyvunu-baidykle.html ;))))))))
-
Griuna nuo ligu ir silpno siaudo . Reiktu bandyti isnaikinti ir sukontrolioti patagenus dirvoje ir storinti siaudo sieneles stori . Tai kainuoja pigiau nei vaistukai kurie del sukelto augalui streso mazina derliu .
-
Nuosidziai siulau aplankyti seminarus apie biologija arba paskaitineti literatura .
-
Glifosatu nenaudojam nes vikius auginam seklai . Teko dirbti kelerius metus kad isdibti technologija kulti bendros mases 8 tonas sausu .
-
Jei rimtai tai nevisas zeme ten superine . Turejau lauku su 35 balais . Su tais laukais buvo daugiausei reikalu nes sunkei uzsikure .
-
Neiskenciau . Ar jus zmones bent suvokiat ka kalbat . PS pesimistams pakartosiu kad ivedes pries 6 metus biologija , sejomaina ir tarpinius bei seklu dirbima ( visos salygos butinos) sei dienai nenaudoju PK , tik vienas purskimas nuo ligu , jokiu augimo reguliatoriu , N 120-160 . Likutis P pdvigubejo . Kuliu min 8 t . Man graudu girdeti kai laukiama rezultato po metu ar tryju ir dar netaikat pilnos technologijos . Geriau nefilosofotumet jei nesuprantat , protingesni atroditumet .
-
cover crops Tarpiniai pasėliai tiesioginėje sėjoje (cover crops)
vrimvydas parašė atsakymą rapsas sukurtoje temoje Augalininkystė
Pasirodo kad taip . Tik svarbu nesirinkti giminingu auginamom komercinem kulturom , kaitalioti poselio augalus ir atsizvelgti i regiono lokacija , sejos laika bei pageidaujama rezultata . Kaip ir su biologija tai salyginai naujas dalikas bei daromi bandimai kuriem reikia ne vienu metu todel dar suzinosime neviena pastebejima . -
cover crops Tarpiniai pasėliai tiesioginėje sėjoje (cover crops)
vrimvydas parašė atsakymą rapsas sukurtoje temoje Augalininkystė
https://globalplantcouncil.org/agriculture-study-delivers-unexpected-results-cover-crops-and-roots/?fbclid=IwAR2J_SGbZxp6u3UAVfC2O1B6FB6JVI7XrAoehWbDDmAk3koSswMLKH18yXQ -
Kuo zeme geresne tuo ilgiau ji gali pakesti invazines priemones . Man teko pakeisti strategija nes pradejo mazeti derlingumas . Pasidarius tresimo planus bandeme su jei dirbti penkis metus . Islaidos padidejo derlingumas gal siektiek padidejo , bet netiek kad padengtu padidejuses islaidas . Teko pereiti prie gristos sejomainos rimtu tarpiniu paseliu ir biologijos . Po sesiu metu darbo dabar turime nebloga rezultata . Derlius kaip pas kaiminus islaidos sumazintos , zemes tirimai gereja . Aisku tai ilgas ir preciziskas darbas .
-
Darau kasmet dirvos tirimus . Anglies padidejomas zenklus . Gal todel azoto likutis buna didesnis nei budavo pereinant i ta technologija . Kalio likuciai islieka panasus kaip buvo o fosforas palaipsniui dideja tuose vietose kur jo trukdavo . Fosfiksas ir grykis savo daro . Ka dar pastebejau susivienodino lauku derlingumas . Budavo derlingumo zemelapije skirtumas dvi tonos dabar 300 kg.
-
Pasiteisino biologijos ir poseliu naudojimas 0 PK plius 50% nuo buvusios normos azoto . Taciau tai penkiu metu idirbis .
_resize.png.6657005b0222259b16302d4e8219dc91.png)