vrimvydas

Nebent gulejo del agronominiu klaidu . O seip jie dar nepribrende . Reikejo bent sandeli palaikyti .

Reikejo dar palaukt . Jei yra svoris tai sausra neprieko .

Garavima , vaskinis sluoksnis uzsidariusios augalo zioteles , stresas augalui , augali del lesio efekto nudeginimas, chemijos poveikio degradavimas .

Na taip gal tai ir sutapimas bet ten kur buvo pasetas poselis butent tuose laukuose atsirado usnis ,lipikas , takazole ir tt. Teko daryti papildomus purskimus kuriu jau nereikejo po atsakingos pikzoliu kontroles .

As turejau galvoje vieno ukininko rapsa paseta lauke kuriame rapso niekada nebuvo . Ligos sumazina didziausia derliaus dali . Siektiek padeda chemija ir atsparios veisles pasirinkimas . Savo laiku biski persistengiau su rapso auginimo intensivumu todel daugiau 3,5-4 tonu neitikiu . I kaikuruos laukus rapsas gales sugrizti tik po kokiu 5 metu . Kas liecia vabalus zidejimo metu tai ju kontrole nedaro esminio derliaus pokicio . Ideja ta kad ju daroma apdulkinimo nauda persvere daroma zala . Netgi nupurskus insekticidu sunaikinama viskas kas gyva ir tie kas daro zala ir tie kas jos valgo . Zaladarei vel sugrizta o naikintoju nera .kita kalba apie rudenine ir pavasarine kontrole , bet cia padeda tik gaudikles kurios tikrinamos kasantra diena , na ir aisku reik tokiu metu dazniau pasivaikstineti po laukus .

Tai ir i vata pasetas augalas jei jam uztenka vandens pripiltas trasa ir kitus elementus gali duoti fantastini derliu . Bet cia loterija ir del klimato kaitos vis rizikingesne . Viltis visvien kazkieno motina ir vis su blogesnem prognozem . Grizau is agroturizmo po Europa ir matau kad neauginama tai kas neauga ten . Teko matyti pjaunamus vynuoginus ir apleistus simtus hektaru lauku kur augo kvietis . Nemanau kad dzukijoje turi perspektiva augalinkistei tokei kokia yra dabar .

Lauko dirvozemio netoligumai del dirbimo klaidu (galulaukes , luomos padas), pikzoliu kontrole (nesavalaike kontrole ir klaidinga strategija), sejomaina ir dar karta sejomaina (visaapimanti klaida nuo ligu iki pikzoliu) , augalu stresavimas (ligos , kenkejai ir derliaus mazinimas ) . Zodziu visa puokste nebutinai derliaus bet esminiu pelno nedagavimo faktu . Kas liecia rapsa tai sejomaina ir veise . Tikrai bus kas pasejo derlinga rapsa i ligomis neuzkresta rapsa kuls apie 5 tonas .

Gera ligu veisikla . I ta lauka rapsas turetu sugrizti po 7-10 metu jei norima teigiamos matematikos . Nors gal ir klistu . Rasau is neformalios grupeles smalsiu ukininku neifialaus turo per kelis rajonus po svetimus laukus analizuojant galimas klaidas .

Keista kai tam neskirtoje dirvoje bandoma auginti tai kas is principo neturi augti ir dar tiketis pelno . Nors teisybes delei pasakisiu kad maciau kviecius smelije 10 tonu bet cia agronomijos ir ekonomistu aukstasis pilotazas . Mum dar iki to toli nes dirbama labiau is emocijos .

Man is taupumo pasiseke labiau . Sutaupiau pirkdamas ukio budu ruosta poseli ir nor vizualei atrode viskas OK kaip prieda gavau plius tokiu pikzoliu kad jas naikindamas isleidau desimt kart daugiau nei tipo sutaupiau .

Gal pas tave ir tvarkingai paruosta bet vienas toksai pardavejas turi problemu del nesvarios nuo pikzoliu seklos pardavimu su AUPI . Gerai kad turejau likuti ir jis pripazino kad tai jo maisai . Labai rizikinga pardavineti o ypac pirkti. Ukio budu sunku isvalyti nuo nepageidaujamu pikzoliu .

As tikrai nekvestionoju ta atskirtine technologija . Ji tikrai gavi bet tik ten zoleti laukai , tiketinos krusos . Mintis ta kad stiebe augalas dabar turi sukaupes visa seklos potenciala ir jis nupjaunamas . Dar cia tinka tiem kas nori nukulti sausa rapsa stresuojant kad ji reik pirmam nukult. O google tau atsakitu kad tas budas mazina derliaus potenciala iki 1 t . Pagooglink atskirtis rapso kulimas ir suprasi kad arba turi perdak pinigu arba nesupranti ka darai

As ramus . Tesiog galvoju kodel ne rankineis spragilais kuliat. Gal google uzblokuota kad pasidometi .

Ar cia rimtai ar fotosopas . Negaliu patiketi .

Tai kad poselije buna avizu ir kitu panasiu augalu (net esu mates kazkokiu usniu ). Perkame seklu miksa ir ten miezis neuzdominuoja . Matomai ji isgazdina naglesnes kulturos nes kazkaip jie didzia dalimi nuniksta . Gal pasirenkame tinkama miksa .

Nesupratau minties sekos tarp rapso pabiru ir poselines kulturos . Seip po rapso sejame kviecius , aisku rapso pabiros skutamos 24h po kulimo ir perskutama kai pabiros turi du tikruosius lapelius , veliau rondapas arba trecias skutimas . Palikti rapso sekla dirvoje tokiapati problema kaip ir su ž mieziu tik nepatai akimis problemos . Kai sesi tam lauke kazkada vel rapsa gali isikelti rapso pabira kuri nera beicuota ir sudigusi ji apkres tavo komercinius rapsus .

Kiekvienas turi savo technologija . O musu tikslas tureti sejomaina ir uzsiauginti gera poseli . O rapso seti kaip minejau po z mieziu ir avizu neapsimoka , geriau gaunasi po vasaruniu mieziu ir ankstivu kvieciu . Su chemija visu pabiru neismusi , vistiek dalis lieka zemeje , o mum pasiseka neuztersti lauku ir nestresinti rapso .

Velgi is praktikos . Po ž mieziu sejant rapsa 300-400 kg is ha minus arba brangi kova su pabirom nes mieziu pabiros labai naglos ir slopina ir apvalgo rapsas . Naudojant supaprastinta zemes dirbima po ž mieziu rapso jau nesejam senai nes tai perdidele prabanga ir kaip minejau poselis duoda labai dideli efekta ir verte nes ilgas vegetacijos laikas . O cheminis mieziu naikinimas is kvieciu labai kerta per kvieciu sveikata ir bendra derliu .

Plugas tik padidina problema . Isbanditas varjantas yra po ž mieziu suskusti max 5cm seti poseli ir laikyti iki pavasario . Ir poselis vertingas uzauga ir mieziu pabiru nelieka . Kitas budas du skutimai iki 5 cm ir glifosatas . Bet tas budas gali nepaeiti jei bus sausa .

Tame ir klimato kaitos esme . Apie tai kalbejau pries 5 metus pagal Balkanu patirti . Cia pamastimas agronomam kaip prisitaikyti .

Tu pakaitalu kiekis eksponentiskai dideja nes ismoko jos gan pigei pasigaminti . Nezinau kaip su desra bet duonos ir piragu kepinuose vienam kilogramui kvieciu kiekis per 15 metu sumazejo vid . Trys kartus .

Rusijos grudu tiekimas pirmiausei itakoja birzu tame tarpe MATIF kaina . Taciau reiktu pripazinti kad tie grudai ir seniau buvo tik siemet ju bus maziau. Supirkeju kainos labiau itakojamos nuo vietines rinkos (Europos poreikes mazeja )ir tik paskui galimybe realizuoti pertekliu. Kas liecia maista tai eina kalba ne apie alternativu maista o apie masinio vartojimo maista kuriame tradicines (musu auginamos)produkcijos santikinis kiekis daugelije produktu zenklei sumazejo ir toliau mazeja . Todel ir mazinama Europos kvieciu poreikio prognoze .

Tame ir esme kad daug daug pigiau nei laukuose auginti .

Kiek procentu sudaro grudai ir spek kokios jie kokybes ? O pries dvidesim metu buvo 90%