vrimvydas

Super

Sita vieta reiketu praleisti

Kas yra MIKORIZĖ? Tai aukštesniųjų augalų ir kai kurių dirvožemio grybų abipusiai naudingas sambūvis (simbiozė, mutualizmas). Tai – evoliucijos eigoje išsivystęs ryšys, dėl kurio naudą gauna abu organizmai. Grybas gauna tiesioginį angliavandenių (cukrozės, gliukozės ir kt.) šaltinį, kuriuos augalai susintetina fotosintezės metu. Grybiena, susijungusi subtiliomis jungtimis su augalo šaknimis, žymiai išplečia augalo šaknyno tūrį irsiurbiamojo paviršiaus plotą. Todėl grybai gauna medžiagų, kurių patys negali pasigaminti, o jie augalui atiduoda didžiąją dalį vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų, kuriuos įsiurbia savo gerai išvystyto grybienos tinklo pagalba. Tokios tarpusavio sąveikos metu abu organizmai gaunadaugiau nei duoda. Absoliuti dauguma pasaulio augalų sudaro sąjungą su mikoriziniais grybais – nustatyta, kad mikorizinė simbiozėegzistuoja 92% visų pasaulyje ištirtų augalų genčių ir 80% rūšių. Dėl savybės susijungti su augalų šaknimis, mikoriziniai grybai žymiaiišplečia augalų šaknyno apimtį ir sudaro tarsi didžiulę papildomą šaknų sistemą. Grybienos hifai (plonytės išsišakojusios, susiraizgiusios ir tankiai susipynusios gijelės, sudarančios grybieną) įsisavina vandenį ir maisto medžiagas iš didžiulio dirvožemio tūrio, ir perduoda augalui.Todėl augalo mityba ir augimas reikšmingai pagerėja. Be mikorizės augalų šaknys gali nesugebėti įsisavinti fosfatų jonų šarminės reakcijosdirvožemiuose. Tuo tarpu, mikorizinių grybų hifai tokios formos fosforą įsisavina nesunkiai ir padaro jį prieinamą kolonizuotiems augalams.Augalai, turintys mikorizes, dažnai yra atsparesni pašaknio ligoms, kurias sukelia dirvoje gyvenantys patogenai. Be to, mikorizinių grybų hifų tinklasreikšmingai pagerina dirvožemio struktūrą, o ypač vandens išlaikymo savybes. Todėl mikorizes turintys augalai yra atsparesni sausrospoveikiui. Negana to, mikoriziniai grybai sumažina neigiamą druskų ir metalų poveikį augalams šeimininkams,padidina jų produktyvumą. Tyrimais nustatyta, kad kai kurių mikorizinių grybų rūšys padeda augalams neutralizuoti toksiškų sunkiųjų metalųpoveikį: cinko, švino, kadmio ar gyvsidabrio. Mikorizių efektyvumas labiausiai atsiskleidžia itin skurdžių ir nualintųdirvožemių sąlygomis. Tokiuose dirvožemiuose pasodinti augalai, neturintys mikorizių, sunkiai prigyja ir prastai auga. Tuo tarpu, sodinant arsėjant augalus ir pridedant mikorizinių grybų sporų arba hifų, augalai sėkmingai prigyja ir auga. Gamtoje egzistuoja kelių tipų ir įvairiųgrybų rūšių mikorizės, kurios funkcionuoja kiek kitokiu būdu. Išskiriami du stambūs mikorizių tipai, pagal tai, kaip grybų hifai susijungia suaugalų šaknimis – ektomikorizė ir endomikorizė (arbuskulinė mikorizė). Pvz. didžioji dalis spygliuočių ir lapuočių medžių formuoja ektomikorizes, ožoliniai augalai – endomikorizes. Taip pat, kaip atskiros grupės išskiriamos ir ektoendomikorizės, orchidinių beierikinių augalų mikorizės. Todėl, labai svarbu išskirti, ištirti ir padauginti konkrečių rūšių mikorizinius grybus ir sukomplektuoti juos taip, kad geriausiaitiktų tam tikriems augalams, atsižvelgiant į jų poreikius. Mikoriziniai grybai efektyviai aprūpina augalus vandeniu ir maistomedžiagomis, padaro augalą atsparesnį dirvožemiu plintančioms ligoms, teršalams, padeda geriau atlaikyti nepalankių sąlygų laikotarpius, skatinageresnį įsišaknijimą, augimą, žydėjimą ir vaisių brandinimą. Tokį vertingą partnerį augalas gauna visam jo gyvenimui. Mikorizinių grybų privalumai: • Geresnis ir subalansuotas augimas • Atsparumas sausrai, stresui ir kai kurioms pašaknio problemoms • Tausoja vandenį ir trąšas • Gausiai žydi, didesni vaisiai ir derlius • Padidina persodinamų augalų prigyjimą • Ypač tinka skurdžiuose, nederlinguose dirvožemiuose • Sveikesnė ir tankesnė šaknų sistema,stipriai padidėjęs gebėjimas įsisavinti maisto medžiagas iš dirvožemio

.

O ar peles apacios nepagrauze .

Tame ir navarotas kad gali pilti belekokios dregmes . Kazkaip tie grudai suvalgo deguoni ir uzsikonservija . Tuos kur maciau isiminejo is rankoves buvo islakyti 4 men. ir 20% . Turi dvi perkrovimo priekabas ir kimstuva . Nasumas 250t /val

Maciau uki 7 k ir viska deda i rankove tesiog lauke per darbimeti o paskui veza arba i laisvas dzioviklas arba i uosta . I rankove deda iki 25 dregmes .jokiu bokstu jokiu eiliu .

Pirk rankoves

Cia tu teisus . As kartai net paliginu agronoma ir dailininka. Yra visokiu stiliu o kartai net tadpat stilius turi skirtingus potepius , nera tokiu pat paveikslu o netgi jei bandoma perpiesti koki paveiksla orginalas visvien bus geresnis

Niekada neturejau noro nieko izeisti jei uzena toks potrsukis tesiog pasisalinu. Jooo romanu tikrai nemokeciau rasyti o virtualiai apskritai jau nesmoksiu , ne tas amzius. PS Sarkazmas

tikrai su tiek uzaugs ir ne ka blogiau . O jei dar du metus iseiles tresei normalei ir gavai mazesni derliu nei tikejeisi ir neesi susivares humusinguma tai to azoto yra socei tik gal jis nuejes I gilesnius sloksnius arba netoligiai pasiskirstes . tam ir yra tarpines kulturos .

Oi dabar gausi uz tokias mintis nuo rimtu ir viska gerai zinanciu ukininku . Ir apskritai kam tie europos mokslininkai daro visokius tirimus ka jie ten peza su visokiom isvadom . Geriau jie paklaustu Lietuvos ukininko dirbancio nettt 30 metu ar maziau kaip ir ka reikia daryti ir viska suzinotu be jokiu bandimu . Tokas jausmas kad visi europos agronominiai protai dirba Lietuvoje ukininkais .

Zinok siemet kas trese ant 10 t kule 5t ir tie kas trese pagal poreike kule 5t . O sunki dirva turi ne ka maziau minusu nei lengva .

tie zemes nasu balai sakem ant vandens rasyti . Kada jie buvo skaicuojami . sei dienai zemaitijoje yra derlingesniu lauku nes jie turi givulininkiste nei Joniskije kur buvo varoma chemija is dvieju ranku ir traktoriai pas visus sveria min12 t . buvo net tokia mada kai ukinikai lenktiniavo kas giliau I zeme ilindo . Turim ka turim .ir as tokiu klaidu esu pridirbes .

Taip sutinku misinys nieko gero .uztai ir dirbu kad pasitobulinciau .

man kleidonistas is anglu dave tel ne ir bendravau telefonu . Kai gausiu ju elektronini laiska imesiu kas ten per zavidenija . ju specelizacija tarpiniu kulturu parinkimas . Pirmai prazei sake duos preliminale rekomendacija nemokamai paskaui teks barabules moketi .

Siemet bandziau pupom topdauna 10 cm mieziam croskater arba topdavn arba kultivatorius su zasiakojom Geriau buvo po croskater . Nekopijokit pas mane sejamoji strip till

Pas mane lunkios todel man dar reikia mases . Dejau 5 eg dobilo 5 faselija 7 garst 7 al ridikas . Cia tam ka suguldau rudeni . Ziemas vietoje al ridiko dejau saknini . Bet man nepatiko ir konsultuojos kitiem metam . Jie siulo pagalvoti apie saulegrazas grikius lubina ir tt . Pakolkas domuosi toliau nes kiek supratau pts neismastysi reikia specu kad butu tobula .

Aisku nesiulau isigyti bet maciau kaip su meslu tvarkosi kapitalistai . Jie iskrato mesla su kazkokiu smulkintuvu ir paskui iterpia su ClaydonTerrastar minimalei judindami dirva.

Jei gerai sudirba zeme tiks jausmas kad iki pavasario nsktimis kazkad isvoge ta masa . O kas liecia dirbima noreciau suzinoti nors viena priezasti kodel pavasari dirbama giliau nei sejama .

Skutam su diskiniu ir smuilkiu seklu sejamoji . Dar galma panasaus didzio sekla isberti su barstikle dvi sav pries kulima. Jei skirtingo dzio sekla arba barstikle plius diskas su smulkiu seklu sejamaja arb sejamoji

Tik misinis ir min keturios veisles . Aisku pirmineme etape gali pakakti ir mono kulturos jei reikia tik mases humuso ir maisto gamybai . Kaip sakiau pirma ziuri ko reikia ir ko nori ir pagai tai renki kulturas ir normas .

As pavasari giliai nedirbu iki 10 cm . Jei bus suguldyta mase palaipsnui susimineralizuis jei yra givybes .Palaipsnis mineralizavimas va kur esme

Nutraukimui tobulas dalbo peilinis volas . Kompromisas croskater arba lekstes . Iterpimui tik nuoraginis arva seklus plugas bet ari paliekant bangeles neapversti zeme

Nea su prancuzu prancuzais . Jie ruosia misinius ir metodika ivairiom zemem ir klimatinem salygom